BMW automobiliai garsėja savo inžineriniu tikslumu, galingais varikliais ir modernia elektronika. Tačiau net ir šie preciziškai sukonstruoti automobiliai nėra apsaugoti nuo netikėtų gedimų. Kai kurie jų pasireiškia iškart - užsidega prietaisų skydelio lemputės, pasikeičia variklio darbas ar atsiranda keisti garsai. Kiti gedimai iš pradžių gali būti beveik nepastebimi, bet ilgainiui tampa rimtomis problemomis.
Svarbus BMW saugos atšaukimas
BMW paskelbė apie didelį saugos atšaukimą, paveiksiantį daugiau nei 450 000 transporto priemonių visame pasaulyje dėl pavojingo starterio defekto. Ši problema, jau patvirtinta JAV ir Europoje, gali paveikti ir Lietuvos keliais važiuojančius automobilius. Remiantis oficialia informacija, rizika kyla modeliams, pagamintiems nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. Dėl defekto į starterį patenka vanduo, kuris sukelia koroziją ir trumpuosius jungimus. Dėl to automobilis perkaitina ir kyla reali gaisro rizika - net kai automobilis pastatytas ir išjungtas.
Daugelis šių automobilių vėliau buvo importuoti į kaimynines šalis, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą. Tai vienas didžiausių BMW saugumo skandalų pastaraisiais metais ir greičiausiai paveiks ir Lietuvos vairuotojus. Jei turite BMW, pagamintą nuo 2015 iki 2021 m., pasiruoškite netrukus gauti atšaukimo pranešimą.
Dažni BMW gedimai ir jų diagnostika
Kai kurie BMW savininkai ilgai nepastebi problemų, nes šie automobiliai dažnai „paslepia“ pirmuosius gedimų požymius. BMW automobiliai pasižymi sudėtingomis elektroninėmis sistemomis, todėl diagnostika yra būtina norint tiksliai nustatyti gedimus. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių gedimų yra susiję su variklio, pavarų dėžės ir elektros sistemomis.
Pavyzdžiui, didėjantis alyvos suvartojimas gali reikšti vožtuvų dangtelio ar turbinos sandariklių problemas, o netolygus variklio darbas - užsikimšusius purkštukus ar degalų tiekimo sutrikimus. Norint greitai nustatyti problemą, būtina naudoti kokybišką diagnostikos įrangą. BMW diagnostika leidžia ne tik nuskaityti klaidas, bet ir stebėti automobilio sistemų veikimą realiu laiku. Reguliari automobilio patikra gali padėti išvengti netikėtų ir brangių gedimų. Laiku atlikta diagnostika leidžia nustatyti problemas anksčiau, nei jos sukelia rimtesnių pasekmių.
Transmisijos tipai ir gedimai
Žodis transmisija yra girdėtas ir daugiau mažiau žinomas kiekvienam automobilio vairuotojui(-ai) ar šeimininkui(-ei). Tai yra vienas svarbiausių komponentų ir būtinų sistemų automobilyje su vidaus degimo varikliu. Iš tiesų tai yra daug skirtingų transmisijų tipų: mechaninė, automatinė, pusiau automatinė ir kiti tipai. Tam, kad galėtumėte džiaugtis puikiai veikiančiu ir tarnaujančiu automobiliu, reikia žinoti apie transmisijos paskirtį, ypatumus, gedimus, diagnostiką ir ne tik.
Paprastai transmisija vadinama pavarų dėžės ir sankabos sistema bei pusašiai arba kardaninis velenas. Transmisija leidžia vairuotojui kontroliuojamu būdu valdyti transporto priemonės galios perdavimą į ratus. Transmisija paprastai veikia pavarų (pakopų) principu ir yra sujungta su varikliu ir varančiaisiais ratais. Jeigu pastebėsite, jūsų salono centre, ten, kur yra pavarų perjungimo svirtis arba mechanizmas (jei jis centre), eina vidutinio pločio iškilumas. Jeigu automobilyje yra kardaninis velenas, jis vadinamas transmisijos tuneliu.
Mechaninė pavarų dėžė
Mechaninė pavarų dėžė pažįstama ir vis dar naudojama didžiosios dalies vairuotojų automobiliuose. Čia pavarų perjungimo procesą valdo pats vairuotojas. Spaudžiant sankabos pedalą, galima perjungti bėgius su svirtimi, esančia po ranka. Šių tipų pavarų dėžes sudaro krumpliaračių/smagračių rinkinys, išdėstytas išilgai, vadinamųjų įėjimo ir išėjimo velenais. Pagrindinis smagratis ir prispaudimo plokštė yra sujungti su varikliu. Sankaba yra tarp jų ir būna sujungta su įėjimo velenu. Įminti sankabą reiškia atleisti slėgio plokštelę, kuri atjungia sankabą nuo variklio.
Automatinė pavarų dėžė
Automatinė transmisija beveik visiškai eliminuoja poreikį iš vairuotojo rūpintis pavarų perjungimu. Automatizuotos ir kompiuteriniu būdu, robotizuotos arba mechaniškai valdomos sistemos pačios parenka bėgį, o vairuotojui tereikia tik parinkti važiavimo režimą, pvz., (D - į priekį, R - atbulinis bėgis ir pan.). Moderniuose automobiliuose, automatinė pavarų dėžė su specialiais sensoriais stebi transporto priemonės greitį ir variklio sūkius (RPM) ir bėgius keičia elektroninio valdymo bloko (ECU) pagalba. Jose naudojamas sukimo momento keitiklis, kuris pakeičia rankinę sankabą ir perduoda variklio galią į pavarų dėžę.
Automatinė pavarų dėžė, kaip ji veikia?
Dvigubos sankabos automatinė pavarų dėžė (PDK, DSG, DCT)
PDK, DSG, DCT - visa tai yra tik technologiniai trumpinti pavadinimai tam pačiam sprendimui - dviejų sankabų automatinei greičių dėžei. Čia sankaba naudoja dvi sankabas, kad galėtų itin greitai bei sklandžiai perjungti bėgius. Tokioje pavarų dėžėje yra du pavarų komplektai, dažniausiai išskirstomi į nelyginių (ir atbulinės) ir lygines grupes. Viena sankaba bus atsakinga už nelyginės grupės pavarų jungimą, o kita - už lyginės. Sistema visada yra paruošusi artimiausią bėgį. Tai reiškia, kad kai važiuojate 3 bėgiu, transmisija laiko paruošusi tiek 2, tiek 4 bėgį. Perjungimas dėl to trunka tik kelias sekundės dalis.
Tiptronic ir Steptronic
Tiptronic ir Steptronic yra automatinės pavarų dėžės, kuriose pavaras galima perjungti ne tik automatiniu, bet ir rinktis rankiniu būdu, nenaudojant sankabos pedalo. Tiptronic yra siejama su Porsche bei Audi automobiliais, o Steptronic - su BMW.
CVT (bepakopė kintama transmisija)
Toyota, Lexus, Nissan ir Subaru vairuotojams puikiai pažįstama gali būti CVT, kitaip dar vadinama bepakopė kintama transmisija. CVT veikia su skriemulių sistema, todėl greitėjimas yra pastovus, nevyksta joks bėgių perjungimas. Tokios automatinės pavarų dėžės yra labai populiarios.
Dažni transmisijos gedimai
- Sudėtinga perjungti pavaras.
- Griežimo ir džeržgimo garsai perjungiant pavaras.
- Nušokanti pavara.
- Sankabos problemos: jei variklio sūkiai didėja, bet greitis ne, tai rodo, kad sankaba susidėvėjo.
- Lėti perjungimai.
- Netinkamas dėžės darbas.
- Alyvos nuotėkis: po automobiliu esančios raudono ar rudo skysčio balos yra aiškus transmisijos skysčio nuotėkio požymis.
- Įspėjamosios lemputės ant skydelio.
- Smūgiavimas.
- Neįprasti garsai.
Transmisijos priežiūra
Visų pirma, laiku keiskite transmisijos alyvą/skystį. Paprastai keitimo intervalas skiriasi, priklausomai nuo automobilio ir dėžės tipo, tačiau tai reikės atlikti maždaug kas 50 000 - 120 000 km. Visada pirkite ir naudokite tik patikimų gamintojų skysčius. Bėgius perjunkite švelniai (ypač aktualu mechaninei transmisijai). Su automatine pavarų dėže, į parkavimo padėtį perjunkite tik pilnai sustoję. Neperjunginėkite krypties pavarų, kol automobilis pilnai nesustojo. Taip pat, ribokite staigius, sportinius perjungimus, jeigu tai nėra sportinis automobilis.
Atbulinės eigos žibintų problemos
Atbulinės eigos žibintų problemos gali būti įvairios. Pavyzdžiui, salono centre, ten, kur yra pavarų perjungimo svirtis, eina vidutinio pločio iškilumas. Jeigu automobilyje yra kardaninis velenas, jis vadinamas transmisijos tuneliu. Kai kurie vairuotojai susiduria su situacija, kai atbulinės eigos žibintai šviečia nuolat, net neįkišus užvedimo rakto, o įjungus atbulinį bėgį užsidega prietaisų skydelis, veikia pakaitinimo žvakės, galinio lango šildymas. Šiuo atveju priežasčių gali būti kelios:
- Atbulinės eigos žibinto daviklio (varlytės) gedimas.
- Pažeisti laidai.
- Kablio laidų problemos, ypač jei yra 13 kontaktų rozetė.
- Prastas kontaktas jungtyse. Pavyzdžiui, desine galine lempa gali turėti pasvilusį kontaktą, kurį išvalius ir pareguliavus kojeles, problema išnyksta.
- Drėgmė po variklio gaubtu. Pasitaiko atvejų, kai problema mistiškai dingsta, pagerėjus oro sąlygoms ir išdžiūvus drėgmei.
Jei susiduriate su tokia problema, rekomenduojama atidaryti bagažinės dangtį ir patikrinti, ar laidai po gofromis tarp dangčio ir kėbulo yra sveiki. Taip pat verta pasidomėti automobilio elektros schemomis, kurios gali padėti atsekti, kur kas eina, nueina, susijungia ir pan.