Nepaisant to, kad Europos automobilių pramonė susiduria su didėjančia Kinijos gamintojų konkurencija, Vokietijos automobilių milžinės, tokios kaip BMW ir Daimler, vis labiau orientuojasi į Kinijos rinką, plėsdamos savo gamybos pajėgumus šioje šalyje.
Kinijos rinkos dominavimas ir BMW atsakas
Kinija yra didžiausia BMW markės automobilių rinka pasaulyje. Per devynis 2021 m. mėnesius BMW pardavė beveik 670 000 iš 1,9 mln. visų savo automobilių Kinijoje, o tai sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį visų pardavimų.
Gamybos lokalizavimo privalumai
BMW ateityje Kinijos rinkoje nori gaminti dar daugiau automobilių. Perkeldama gamybą į Kiniją, bendrovė gali tiksliau pritaikyti modelius Kinijos pirkėjų poreikiams. Tai taip pat apsaugo įmonę nuo galimų JAV ir Kinijos tarifų kliūčių, kurios buvo aktualios 2018 m.
Be to, BMW siekia tapti pirmuoju užsienio automobilių gamintoju Kinijoje, kuris nuo 2022 m. pradžios kartu su partneriu „Brilliance“ perims kontrolinį bendros gamybos įmonės akcijų paketą. Tokiu atveju BMW kontroliuotų 75 proc. bendros įmonės akcijų ir konsoliduotų įmonę savo grupėje.
BMW nėra vienintelė, kuri planuoja įleisti šaknis Kinijoje. Tą patį žada daryti „Daimler“, planuojanti įsigyti kontrolinį Kinijos bendros įmonės „BBAC“, valdomos kartu su pagrindiniu akcininku „BAIC“, akcijų paketą.
BMW „Neue Klasse“ ir išskirtinė paklausa
BMW „Neue Klasse“ elektromobilių eros pradžia yra daugiau nei sėkminga. Vos prieš šešias savaites Miuncheno IAA parodoje debiutavęs naujasis „BMW iX3“ sulaukė tokio didelio susidomėjimo, kad gamintojas jau dabar perspėja: kas nesuskubs užsisakyti, savo automobilio gali tekti laukti iki pat 2027-ųjų. Ši situacija - itin neįprasta, ypač konservatyvioje Vokietijos rinkoje.
BMW Vokietijos padalinio vadovas Christianas Achas atskleidė, kad vien per pirmąsias šešias savaites Vokietijoje gauta daugiau nei 3000 „iX3“ užsakymų. Nors skaičius neatrodo milžiniškas, jis ne tik viršijo visus lūkesčius, bet ir aplenkė vidaus degimo variklį turinčio X3 pardavimus per tą patį laikotarpį.
Didžiausia sensacija yra tai, kad šie užsakymai pateikti automobiliui, kurio gamyba prasidės tik spalio pabaigoje, o pirmieji klientai jį gaus tik 2026-ųjų pavasarį. Vairuotojai masiškai užsakinėja automobilį, kurio ne tik neišbandė, bet net nėra matę gyvai salone. „Vokietijoje tai itin neįprasta“, - pripažino Ch. Achas.
Susidomėjimą dar labiau kaitina tai, kad kol kas pristatyta tik viena, pati brangiausia „iX3“ versija - xDrive50 su dviem varikliais, 470 AG galia ir pradine 68 900 eurų kaina. BMW tikisi dar didesnio užsakymų antplūdžio, kai netrukus pristatys pigesnę, vienu varikliu varomą „iX3 40“ versiją (kaina turėtų siekti apie 60 000 eurų) ir galingiausią „M60“ variantą.
Didžiulė paklausa ne tik Vokietijoje, bet ir kitose šalyse reiškia, kad naujoji Debreceno gamykla jau dabar dirbs maksimaliu pajėgumu. Pasak „Automobilwoche“, 2026 metais gamyba tikrai nepatenkins paklausos. Todėl BMW neoficialiai siunčia žinutę: kas nori gauti naująjį „iX3“ kitais metais - turėtų nedelsti. Priešingu atveju, teks laukti mažiausiai iki 2027-ųjų.
Kinijos automobilių pramonės iškilimas ir iššūkiai Europai
Legendinei Europos automobilių pramonei iškilo grėsmė dėl aukštos kokybės ir pakankamai pigių - kai kuriose rinkose jų kainos siekia vos 10 290 eurų - kinų gamybos automobilių antplūdžio, ypač paūmėjusio po COVID-19 pandemijos.
Kinijos automobilių pramonės evoliucija
Kinijos automobilių pramonė siekia šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, tačiau jos gamintojams ilgą laiką sunkiai sekėsi atsikratyti prastos kokybės ir nepatrauklaus stiliaus reputacijos, dėl kurios jų tarptautinė įtaka buvo minimali. Pasak Tomo, buvusio italų tarptautinės kompanijos vyresniojo vadybininko, prieš 2020 metus, kai pasaulio ekonomika sustojo dėl koronaviruso pandemijos, Europos automobilių pramonės techniniai specialistai nelaikė kinų prekių ženklų rimtais konkurentais, sakydami: „Jie yra siaubingi, jie nemoka gaminti.“
„Tačiau nutiko taip, kad iš esmės per penkerius metus jie mus pralenkė“, - sakė Tomas. 2009 m. šalies automobilių pramonė jau buvo didžiausia pasaulyje, tačiau gamintojai daugiausia dėmesio skyrė prisotintai šalies vidaus rinkai. Situacija pasikeitė, kai intensyvūs kainų karai Kinijoje privertė gamintojus atsigręžti į užsienį.
Kodėl Kinija laimi elektromobilių karą
Importo mokesčiai ir pardavimų augimas
Nepaisant to, kad be 10 proc. importo mokesčio 2024 m. kai kuriems iš Kinijos atkeliaujantiems elektromobiliams Briuselis įvedė iki 35 proc. siekiančius muito mokesčius, kiniškų automobilių pardavimai Europoje nuo 2024 iki 2025 m. Kinijos elektromobilių gamintojas BYD pranešė, kad, nepaisant muitų, jo pardavimai per kelis 2025 m. mėnesius išaugo 225 proc. palyginti su praėjusiais metais ir jis tapo pagal pardavimų apimtis pirmaujančiu elektromobilių gamintoju ES.
Geopolitinės pasekmės ir ateities perspektyvos
Ekspertai tikisi, kad gamybos perkėlimas iš JAV į Kiniją sukels didelę politinę įtampą. Vokietijos politikai kritiškai vertins ir tai, kad elektrinė 3 serijos BMW versija bus gaminama tik Kinijoje. Tikimasi, kad Kinija įgis daug žinių apie vandenilio technologijų plėtrą ir panaudos jas savo gamyboje. Taip pat baiminamasi, jog Vokietijos automobilių gamintojų priklausomybė nuo Kinijos rinkos taip pat dar labiau padidės.
Nors kai kurie vidaus specialistai teigia, kad Europa vis dar turi galimybių priešintis, laikas senka. Pagal dabartines rinkos taisykles, ES viduje pagamintiems kiniškiems automobiliams nebūtų taikomi tokie patys tarifai kaip importuotiems iš už bloko ribų. Kinijos bendrovė BYD šiuo metu Vengrijoje stato 4,6 mlrd. JAV dolerių vertės gamyklą, o Barselonoje automobilius jau gamina bendra Ispanijos kompanijos „Ebro-EV Motors“ ir Kinijos prekių ženklo „Chery“ įmonė. Vyksta derybos dėl tolesnių gamybos bazių kitose ES šalyse, įskaitant Italiją ir Lenkiją.
Kiti ragina ES ir Jungtines Valstijas atverti savo rinkas viena kitai, taip užblokuojant Kiniją. Ne vienus metus šioje pramonės srityje dirbęs Tomas nerimauja, kad, jei dabartinės tendencijos išliks, Europos pramonės bazė gali atsidurti pavojuje.