Vokietijos koncernas BMW yra pripažintas tvariausiu automobilių gamintoju pasaulyje. Šis įvertinimas bendrovei skirtas viename prestižiškiausių pasaulinių tvarumo indeksų - „S&P Dow Jones Sustainability Index“ (DJSI). Šiame indekse buvo vertinami 39 automobilių gamintojai, o BMW surinko daugiausiai balų - 80 iš 100 galimų. Aukšto įvertinimo BMW sulaukė dėl padaryto progreso visose trijose vertinimui svarbiose tvarumo srityse: aplinkosaugos, socialinėje, valdymo ir ekonominėje. BMW yra vienintelis automobilių gamintojas, kuris nuo indekso pradžios 1999 m. nuolat patenka tarp tvariausių automobilių pramonės lyderių. Tai lemia nuolatinės koncerno pastangos.
BMW tvarumo strategija ir tikslai
Aplinkosaugos pasiekimai
- Gaminant BMW automobilius dabar sunaudojama 40 proc. mažiau energijos ir į aplinką išmetama 70 proc. mažiau CO2 nei 2006-aisiais.
- Nuo 1995 iki 2019 m. vidutinės vieno automobilio CO2 emisijos sumenko 42 procentais.
Nauja tvarumo strategija
BMW ateities ambicijas aplinkosaugos srityje rodo nauja tvarumo strategija, pristatyta šiemet. Joje gamintojas iškėlė tikslus visam produkto gyvavimo ciklui: nuo tiekimo grandinės ir gamybos proceso iki automobilių eksploatavimo pabaigos. Koncerno tikslas - trečdaliu sumažinti vienam automobiliui tenkančias CO2 emisijas. Skaičiuojant, kad 2019 metais nuo BMW konvejerių nuriedėjo 2,5 mln. automobilių, iki 2030 m. bendras emisijų kiekis būtų sumažintas net 40 mln. tonų.
„Kova su klimato kaita ir žemės išteklių naudojimo atsakingumas lems mūsų visuomenės, o tuo pačiu - ir BMW grupės, ateitį. Mums tvarumas ir atsakingas resursų naudojimas yra pamatinė verslo vertybė, kuri neatskiriama nuo mūsų verslo modelio“, - sakė BMW valdybos pirmininkas Oliver Zipse.
Gamybos proceso CO2 emisijų mažinimas
Koncernas siekia 80 proc. sumažinti ir automobilių gamybos proceso metu susidarančias CO2 emisijas. Koncerno gamyklose jau šiandien naudojama tik žalioji energija. BMW žada, kad neutralizuos ir kitas gamybos proceso CO2 emisijas pasinaudodama sertifikuotomis kompensavimo priemonėmis. Taigi, jau 2021 metais visų BMW koncerno valdomų prekės ženklų - BMW, „BMW Motorrad“, „Mini“ ir „Rolls-Royce“ - automobilių ir motociklų gamyba bus neutrali klimato atžvilgiu.
Tiekimo grandinės tvarumas
BMW koncernas yra pirmasis automobilių gamintojas, kuris iškėlė konkrečius CO2 mažinimo tikslus tiekimo grandinėje. Joje gamintojas emisijas nuo 2019 iki 2030 m. sumažins 20 procentų. Tuo tikslu rinkdamasi tiekėjus BMW vertins jų veiklos paliekamą anglies dvideginio pėdsaką.
Perėjimas prie elektros variklių
„Iki 2030-ųjų koncernas taip pat sieks 40 proc. sumažinti vienam nuvažiuotam kilometrui tenkančias emisijas. Tam suplanuotas perėjimas prie elektros variklių. Jau iki 2023 m. „BMW Group“ pasiūlys net elektrifikuotus 25 modelius, iš kurių pusę sudarys elektromobiliai. O per artimiausią dešimtmetį į kelius išriedės apie 7 mln. koncerno automobilių su elektros pavara, du trečdaliai jų bus elektromobiliai“, - sakė BMW prekės ženklo vadovas Martynas Daujotas.
Kiti svarbūs koncerno pasiekimai ir planai tvarumo srityje:
- „BMW Group“ pritaiko automobilius žaliosioms miestų zonoms. Įvažiuodamas į tokią zoną hibridinis automobilis gali automatiškai įjungti „eDrive“ režimą - važiuoti naudojant tik elektros variklį ir neteršiant aplinkos.
- BMW daugelyje modelių su vidaus degimo varikliais diegia „mild hybrid“ sistemą, kuri padeda sumažinti taršą.
- „BMW Group“ numatytas tiekėjų tvarumo vertinimas reikšmingai prisidės prie draugiškumo aplinkai, nes palies net 12 tūkst. BMW partnerių visame pasaulyje.
- „BMW Group“ pasiekė susitarimą su savo baterijų gamintojais, kad jie penktos kartos baterijų gamybai naudos tik žaliąją energiją. Tai padės sutaupyti apie 10 mln. tonų CO2 per ateinančius 10 metų.
- „BMW Group“ jau šiandien kelia reikalavimą, kad 95 proc. transporto priemonėse naudojamų medžiagų būtų perdirbamos. Iki 2030 m. „BMW Group“ gerokai padidins perdirbtų medžiagų naudojimą naujose transporto priemonėse.
- Svarbus ateities klausimas - elektromobilių aukštos įtampos baterijų tvarkymas. Nors šiuo metu ES reikalauja, kad 50 proc. aukštos įtampos baterijų būtų perdirbama, BMW su „Duesenfeld“ kuria būdą, kuris leistų užtikrinti net 96 proc. perdirbimo rodiklį.
Vokietijos automobilių pramonės iššūkiai
Didžiausia Europos ekonomika jau kurį laiką susiduria su pramonės nuosmukiu. Tam įtakos turėjo ne tik Kinijos gamybos sektoriaus stiprėjimas, bet ir tokie veiksniai kaip pandemija bei pigios rusiškos energijos tiekimo nutraukimas. Pramonės atstovai skambina pavojaus varpais - jei nebus imtasi ekonomikos skatinimo priemonių, šalis gali netekti tūkstančių darbo vietų.
„Mums reikia aiškios ir ryžtingos ekonominės politikos, kuri leistų Vokietijai išlikti konkurencingai pasaulinėje rinkoje“, - sako Vokietijos automobilių gamintojų asociacijos (VDA) vadovė Hildegard Müller.
Sektoriaus sukrėtimai ir iššūkiai
Vokietijos automobilių sektorius, kuris sudaro apie 5 proc. šalies BVP ir suteikia darbą beveik 780 tūkst. žmonių, pastaraisiais metais patyrė nemažai sukrėtimų. Stiprėjanti Kinijos konkurencija, mažėjantis elektromobilių populiarumas Europoje ir augančios energijos kainos lėmė, kad gamintojai buvo priversti mažinti išlaidas, peržiūrėti savo modelių gamą ir keisti strategiją.
Prekybos politika ir muitai
Prekybos politika išlieka vienu svarbiausių klausimų automobilių pramonės ateičiai. Apie 75 proc. Vokietijoje pagamintų automobilių yra eksportuojami, todėl gamintojai itin jautriai reaguoja į kylančius prekybos barjerus. JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti 25 proc. muitus Europos automobiliams gali smarkiai paveikti Vokietijos gamintojus, kurie didžiąją dalį pelno gauna iš JAV rinkos. BMW, „Porsche“ ir „Mercedes“ modeliai išlieka itin paklausūs tarp JAV vairuotojų, kurie vis dar mieliau renkasi didelius visureigius su vidaus degimo varikliais.
Situaciją gali dar labiau paaštrinti Europos Sąjungos atsakas - jei Briuselis nuspręs įvesti analogiškus muitus automobiliams iš JAV, prekybos konfliktas gali tapti ilgalaikiu. Politikos lyderiai, tokie kaip Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jau užsiminė apie galimą atsaką, tačiau automobilių pramonės atstovai viliasi, kad nauja valdžia imsis diplomatiškesnio požiūrio į derybas.
Gamybos sąnaudų augimas
Vienas didžiausių iššūkių Vokietijos automobilių pramonei - augančios gamybos sąnaudos, kurias lemia aukštos energijos kainos. Po Rusijos invazijos į Ukrainą dujų tiekimas iš Rytų buvo nutrauktas, o Vokietijos pramonė susidūrė su drastiškai išaugusiomis išlaidomis. Vokietijoje elektros kainos yra maždaug tris kartus didesnės nei JAV ir Kinijoje, taip pat apie 40 proc. aukštesnės nei kaimyninėje Prancūzijoje, kurioje didžiąją dalį energijos gamina atominės elektrinės. Politinių partijų požiūris į energijos kainų mažinimą skiriasi. SPD siūlo didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir riboti tinklų mokesčius, tuo tarpu opozicijos lyderis Frydrichas Mercas kalba apie branduolinės energetikos sugrąžinimą.
Priklausomybė nuo Kinijos rinkos
Kinija yra viena svarbiausių Vokietijos automobilių gamintojų rinkų, kurioje jie uždirba didžiąją dalį savo pajamų. Tačiau ši rinka taip pat kelia vis didesnių iššūkių - Kinijoje auga vietinių gamintojų, tokių kaip BYD, konkurencija, o „Tesla“ pradėtas elektromobilių kainų karas dar labiau apsunkino situaciją. O. Scholzo vyriausybė ragina diversifikuoti prekybą ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos, tačiau Vokietijos gamintojai vis dar aktyviai investuoja į šią rinką. „Volkswagen“ planuoja iki 2030 m. padidinti savo pardavimus Kinijoje iki 4 mln. automobilių per metus, o BMW neseniai paskelbė apie 2,7 mlrd. dolerių vertės investiciją į gamyklą Šenjange.
Elektromobilių paklausos iššūkiai
Dar neseniai atrodė, kad elektromobiliai taps pagrindine Vokietijos automobilių pramonės kryptimi, tačiau realybė pasirodė sudėtingesnė. 2023 m. Vokietija prarado didžiausios Europos elektromobilių rinkos titulą Jungtinei Karalystei, kai po subsidijų panaikinimo ženkliai sumažėjo elektromobilių paklausa. Dėl mažėjančios paklausos „Volkswagen“ ir „Mercedes“ peržiūri elektrifikacijos strategijas. Frydricho Merco vadovaujami konservatoriai nori, kad vidaus degimo varikliai būtų parduodami ir po 2035 m., kai įsigalios ES draudimas parduoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius. O štai O. Scholzas, priešingai, siekia atkurti subsidijas elektromobiliams, kad paskatintų šio sektoriaus augimą.
„Vokietijos pramonė laukia aiškesnės strategijos ir sprendimų, kurie padėtų sugrąžinti konkurencingumą. Tačiau ar politiniai pokyčiai atneš realius pokyčius, parodys laikas“, - sako automobilių analitikas Matthiasas Schmidtas.
BMW automobilių vertės išlaikymas Vokietijoje ir Lietuvoje
BMW X6 SUV kupė praranda mažiau vertės nei BMW 3 serijos sedanas. Tai ne marketingo teiginys - tai DAT (Deutsche Automobil Treuhand) duomenys, analizuojantys realias naudotų automobilių kainas Vokietijoje. Šis faktas yra svarbus ne tik Vokietijos pirkėjams, nes Vokietija sudaro apie 36 procentus viso naudotų automobilių importo į Lietuvą, o BMW - populiariausia importuojama markė pagal 2025 m. duomenis. Vokietija yra Europos naudotų automobilių rinkos barometras. Kai BMW 5 serija Vokietijoje nuvertėja 48%, tas pats modelis importuojamas į Lietuvą kainuoja proporcingu pagrindu.
BMW populiarumas Lietuvoje ir modelių nuvertėjimas
2025 m. gruodį Lietuvoje BMW pirmauja tarp importuotų naudotų automobilių su 1 565 registracijomis. BMW 3 serija yra populiariausias modelis (403 vienetai), BMW 5 serija - antra (353 vnt.).
BMW 3 serija
- BMW 320d po ketverių metų Vokietijos rinkoje kainuoja apie 25 600 eurų (naujas kainavo ~46 500 €). Tai 45% nuvertėjimas.
- BMW 320i - panašiai: ~26 100 € iš ~44 000 € pradinio lygio.
- Tačiau 3 serijos šeimoje yra išimtys, kurios keičia paveikslą:
- BMW M3 po ketverių metų praranda tik 32% - tai vienas geriausių rodiklių tarp visų BMW modelių.
- M3 Competition - 34%.
- M340i xDrive - 37%.
Praktinė išvada: jei perkate naudotą 3 seriją kaip investiciją su apsauga nuo tolesnio nuvertėjimo - M versija arba M340i yra pranašesnė.
BMW 5 serija
5 serija po ketverių metų paprastai praranda 42-53% pradinės kainos. Blogiausiai atrodo hibridai:
- BMW 530e po ketverių metų praranda 52% - tai didesnis kritimas nei dyzeliniai analogai.
- BMW 545e xDrive - beveik 50%.
Ar to pakanka atgrasyti pirkėją? Tai priklauso nuo to, ko ieškote.
BMW X serija (SUV)
Čia ir yra DAT duomenų staigmena. BMW X5 po ketverių metų praranda tik 39-40% - mažiau nei daugelis 3 serijos variantų.
- X5 xDrive30d: ~47 300 € iš ~77 500 €.
- X5 xDrive40d: ~50 300 € iš ~82 900 €.
Dar įdomiau atrodo X6. BMW X6 xDrive30d po ketverių metų praranda tik 35,3% - tai vienas geriausių rezultatų visoje BMW modelių eilėje. X6 xDrive40d ir X6 xDrive40i - panašiai, apie 35-36%. Priežastis - pasiūlos ir paklausos balansas.
Elektrinių BMW nuvertėjimas
- BMW iX M60 po ketverių metų praranda 59,2% - didžiausias nuvertėjimas tarp visų analizuotų modelių.
- iX xDrive50 - 55,5%.
Kitu kampu: BMW i4 šeima atrodo žymiai stabiliau - i4 40 eDrive praranda 44,1%, i4 M50 xDrive - 43,8%. Tai artima geriems dyzeliniams rodikliams. Redakcijos vertinimu, elektrinių BMW dramatiškas nuvertėjimas nėra signalas vengti jų pirkimo. Tai signalas, kad naudotas elektrinis BMW šiandien siūlo labai palankų santykį tarp kainos ir automobilio.
Importavimo iš Vokietijos aspektai
Importuojant BMW iš Vokietijos, transporto išlaidos paprastai siekia 350-700 eurų. Verta įsiskaičiuoti ir TÜV ataskaitos patikrinimą, VIN istorijos tikrinimą per „carVertical“ ar „AutoDNA“.
Optimalūs pasirinkimai pagal vertės išlaikymą ir rinkos paklausą Lietuvoje:
- BMW X5 xDrive30d ar 40d
- BMW M340i xDrive
- BMW i4 40 eDrive
BMW skaičiai - ne tik statistika.
tags: #bmw #automobiliai #is #vokietijos