Degimas yra cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir (arba) šviesa. Kad įvyktų degimas, būtinos tam tikros sąlygos: pakankamas deguonies kiekis (daugiau kaip 15%), uždegimo impulsas arba šaltinis (cheminės reakcijos, temperatūra, trintis) bei degi medžiaga tam tikroje būsenoje, pavyzdžiui, įkaitusi iki tam tikros temperatūros.
Gamtoje aptinkamos degios medžiagos yra vandenilis (H2), anglis (C) ir siera. Kiekviena medžiaga turi savo užsiliepsnojimo temperatūrą. Pavyzdžiui, dyzelinio kuro užsiliepsnojimo temperatūra yra 350-400 laipsnių Celsijaus, o popieriaus - apie 250 laipsnių Celsijaus.
Savaiminis užsiliepsnojimas
Savaiminis užsiliepsnojimas įvyksta, kai medžiaga užsidega savaime, pakilus jos temperatūrai, be papildomo uždegimo šaltinio. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių:
- Vidinių cheminių, fizikinių ar biologinių procesų.
- Sąveikos su oru (pvz., durpės, augalinės medžiagos, akmens anglis).
- Sąveikos su vandeniu (pvz., šarminiai metalai Na, K).
- Cheminių reakcijų tarp skirtingų medžiagų.
Sprogimas ir pliūpsnis
Sprogimas
Sprogimas yra degimo rūšis, kai degimo greitis smarkiai padidėja ir išsiskiria didelis kiekis besiplečiančių dujų. Degti arba sprogti gali degių dulkių, degių dujų, degių skysčių garų ar oro mišiniai. Tai, ar mišinys degs, ar sprogs, priklauso nuo degiojo komponento ir oro koncentracijos.
Pliūpsnis
Degių skysčių ar degių dujų ir oro mišinio užsidegimas nuo atviros liepsnos šaltinio, kuris trunka ne ilgiau kaip 5 sekundes, vadinamas pliūpsniu. Pliūpsnio temperatūra yra pati žemiausia temperatūra, kuri charakterizuoja degių medžiagų pavojingumą gaisro požiūriu. Tai vadinamieji lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra yra žemesnė nei 27°C.
Degių medžiagų koncentracijos ribos ir sprogumas
Kiekviena degi medžiaga turi tam tikras koncentracijos ribas, kuriose jos mišinys su oru yra sprogus. Šios ribos apibrėžiamos žemutine ribine koncentracija (ŽRK) ir aukštutine arba viršutine ribine koncentracija (ARK/VRK).
- Benzino garų ir oro mišiniui sprogiosios ribos yra nuo 0,8% iki 5,5%. Tai reiškia, kad tik esant tokiai koncentracijai benzino garų ore mišinys gali sprogti.
- Pavojingiausios dujos, pavyzdžiui, acetilenas (C2H2), turi žemutinę koncentracijos ribą 2,5% ir viršutinę 80%.
- Propano (C3H8) ribos yra 2,1% - 9,5%.
Degiųjų dujų sprogumo ribos ore
| Medžiaga | Žemutinė ribinė koncentracija (ŽRK), % | Viršutinė ribinė koncentracija (VRK), % |
|---|---|---|
| Benzino garai | 0,8 | 5,5 |
| Propanas (C3H8) | 2,1 | 9,5 |
| Acetilenas (C2H2) | 2,5 | 80,0 |
Nurodoma, kad LEL/UEL (Lower Explosive Limit / Upper Explosive Limit) vertės gali skirtis priklausomai nuo bandymo metodo ir sąlygų. Daugelyje informacinių lentelių aiškiai nurodoma, kad sprogstamumo ribos galioja tik tomis sąlygomis, kuriomis jos buvo nustatytos, ir kad degumo diapazonas dažnai plečiasi. Tikrose svetainėse dažnai yra mišiniai, pavyzdžiui, metano, propano ir tirpiklio garų mišiniai, kurie gali turėti skirtingas sprogumo ribas.
Suslėgtų dujų (LPG) pavojai
Susidūrus su degiomis medžiagomis, svarbu suprasti jų savybes. Pavyzdžiui, suskystintos dujos (LPG), sudarytos iš propano ir butano, yra greitai užsiliepsnojančios. Jų garai ore gali sudaryti sunkiai pastebimus užsiliepsnojančius mišinius. Skysčio fazėje LPG sukuria charakteringą, greitai užsiliepsnojantį "rūką", kuris nusėda ant žemės. Dėl šių priežasčių labai svarbu nenaudoti LPG šalia atviros ugnies arba labai įkaitusių daiktų.
Compressed Gas Cylinder Safety Video
LPG garų įkvėpti nepatartina dėl jų anestezinių savybių, nors jos nėra tiesiogiai nuodingos. Dėl to, kad LPG dujų fazėje turi didesnį tankį negu oras, bet koks nutekėjimas kaupsis žemiausiose vietose, o tai didina sprogimo riziką.
Gaisrų priežastys ir benzino laikymas
Pagrindinės gaisrų priežastys dažnai susijusios su žmogaus netinkamu požiūriu ir elgesiu, netinkamu elektros įrenginių naudojimu, šildymo prietaisų ar krosnių eksploatavimu, neatsargiu rūkymu ar elgesiu su ugnimi.
Benzino laikymas garaže
Netinkamai laikomas benzinas garaže kelia rimtą gaisro, sprogimo ir sveikatos pavojų. Benzinas yra itin degi ir garuojanti medžiaga, kurios garai kaupiasi žemai ir gali užsidegti nuo menkiausios kibirkšties.
- Benzino laikymas garaže, nors ir atrodo patogus, reikalauja ypatingo dėmesio.
- Ne visi indai tinka benzino saugojimui.
- Saugiausia vieta yra atskiras, gerai vėdinamas sandėliukas ar garažas, nesujungtas su gyvenamosiomis patalpomis.
- Lietuvoje leidžiama laikyti iki 40 litrų degalų nešiojamuosiuose, sertifikuotuose kanistruose.
- Benzinas turi ribotą galiojimo laiką - optimaliai laikomas kanistre, apsaugotame nuo šviesos ir šilumos, jis tinkamas naudoti iki 12 mėnesių.
Dėl šių priežasčių, ypač pramoninėse patalpose, kur naudojamos ar laikomos degios medžiagos, būtina naudoti specialius dujų jutiklius ir laikytis griežtų saugos reikalavimų.