Automobiliai vis labiau neria į elektros ir savarankiškumo pasaulį, nuo jų neatsilieka ir kita transporto sritis, t. y. vilkikai. Vieni dar tik kuria įspūdingus konceptus, kiti jau testuoja gamybai paruoštas versijas.
Elektriniai ir vandeniliu varomi vilkikai
„Mercedes-Benz Urban eTruck“
Tai pats pirmas „Mercedes-Benz“ vilkikas, varomas tik elektra. Jis gali vežti 26 tonų krovinį ir yra skirtas važinėjimui miestų teritorijose. Su pilnai pakrauta baterija jis gali nuvažiuoti iki 200 km atstumą. Svarbiausia, kad jis neteršia aplinkos ir visiškai netriukšmauja, o tai ypač aktualu triukšmo kupiname mieste.
„Nikola One“
„Nikola Motor Company“ vilkikas „One“ yra varomas vandeniliu ir elektra. Priklausomai nuo vandenilio bako tūrio ir baterijos specifikacijų, jis galės įveikti nuo 1287 iki 1931 km atstumą.
„Mercedes-Benz FT 2025“
Tai yra „Mercedes-Benz“ vizija - vilkiko konceptas „FT 2025“, turintis tą pačią autonominę sistemą, kaip ir „Freightliner“ vilkikas, kuris be to dar turi „pasikalbėjimo“ su kitomis transporto priemonėmis technologiją. Važiuojant greitkeliu, vairuotojas gali aktyvuoti „Highway Pilot“ sistemą, kuri radarų ir kamerų pagalba laikosi eismo juostos, reguliuoja greitį, stabdžius bei vairuoja. Lenkimus, išsukimą iš greitkelio ir eismo juostų keitimą gali atlikti tik vairuotojas, sistema šių operacijų neatlieka.
„Audi“ ir „Walmart“ ateities vilkikų konceptai
Du vyrukai sukūrė „Audi“ pilnai autonominio ateities vilkiko konceptą. „Walmart“ kompanija 2014 metais pristatė dar vieną įspūdingą ateities vilkiką, turintį itin aerodinamišką kėbulą bei hibridinę jėgainę.
Europos Komisijos iniciatyvos ir aerodinamika
Europos Komisija po truputį pasiduoda vežėjų ir vilkikų gamintojų spaudimui bei svarsto galimybę leisti naudoti ilgesnius sunkvežimius. Tikimasi 7-10 proc. sumažinti degalų sunaudojimą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių saugą.
Pasiūlymai dėl vilkikų ilgio ir formos
Pagal pateiktą pasiūlymą, būtų leista naudoti suapvalintos formos kabinas ir įrengti aptakus priekabos gale. Šios priemonės labai pagerins transporto priemonių aerodinamines savybes. Taisyklės, kuriomis nustatomos sunkiasvorių krovininių transporto priemonių specifikacijos, parengtos dar 1996 m. (Direktyva 96/53/EB), todėl dabar jas reikia atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą. Junginio maksimali masė, krovinio masė ir jam skirta erdvė turėtų nepasikeisti. Iš esmės atsiras tik ilgesni ir aptakesni vilkikai, pagal kurių aerodinamiką bus galima formuoti ir puspriekabių dizainą, kad šis dar labiau užtikrintų mažesnes kuro sąnaudas.
Gamintojų požiūris į inovacijas
UAB „Adampolis“ naujų „MAN“ vilkikų pardavimų vadovas Audrius Lukošius teigia, kad Europos Komisijos numatyti rodikliai nėra riba taupant kurą. Nuo 2010 m. pradėta aerodinaminių vilkikų studija „Concept S“, kurios metu suprasta, kokia svarbi gali būti vilkikų aerodinamika, jei būtų leista prailginti bendrą transporto priemonių junginio ilgį. „Concept S“ modelis rodo galimybę sutaupyti iki 15 proc. degalų. UAB „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus pritaria kolegai ir palaiko esamą idėją. „Volvo Trucks“, itin daug dėmesio skiriantis sunkvežimių ekonomiškumui ir saugumui, nagrinėja šį EK pasiūlymą ir teigiamai žiūri į pasiūlymus, įteisinančius ilgesnius sąstatus, kurie galėtų gabenti daugiau krovinių ir sunaudotų mažiau degalų. Vilkikų gamintojų atstovai teigia, kad dar liko nemažai darbų, o naujųjų transporto priemonių pasirodymo data labiausiai priklausys nuo biurokratų. L. A. Lukošius kol kas nelinkęs prognozuoti, kada pasirodys naujieji sunkvežimiai, tačiau džiaugiasi, kad kuriant naujas taisykles bus atsižvelgta ir į gamintojų ekspertų nuomonę. Dabar atsakyti sunku, nes viskas priklauso nuo konkrečių taisyklių, kurias patvirtins ES ekspertų grupė, kurioje dirbs ir „MAN“ atstovai.
Naujųjų taisyklių įgyvendinimas
Europos Komisija planuoja, kad naujosios transporto priemonės keliuose galėtų būti jau 2018-2020 m. Naujosios taisyklės turėtų sumažinti ir administracinę naštą. 2012 m. birželio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallasas pateikė gaires dėl sąlygų, kuriomis ilgesni sunkvežimiai galėtų kirsti sienas. Svarbiausia šiose gairėse tai, kad, laikantis subsidiarumo principo, sprendimą naudoti ilgesnes transporto priemones priima pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į skirtingas vietos sąlygas. Gairėse nurodyta, kad leisti naudoti ilgesnes transporto priemones gali bendrą sieną turinčios valstybės narės, kuriose jau leidžiama naudoti tokias transporto priemones, jei tos transporto priemonės naudojamos tik susisiekimui tarp tų dviejų valstybių narių ir jei tai neturi didelio poveikio tarptautinei konkurencijai. Kad šis pasiūlymas taptų teisės aktu ir keliuose atsirastų taupesni vilkikai, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.
Lietuvos sunkvežimių rinka ir jos iššūkiai
Europos Sąjungos (ES) sunkvežimių rinkai traukiantis, Lietuva demonstruoja fenomenalų augimą. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. Lietuvoje registruoti 10 929 nauji sunkvežimiai, arba 59,5 proc. daugiau nei 2024 m., kai šalyje registruoti 6852 vilkikai.
Registracijos augimo priežastys
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas pabrėžė, kad naujų vilkikų registravimo nereikia tiesiogiai sieti su sektoriaus augimu, ir priminė, jog 2025 m. tarptautinių krovinių apyvarta nežymiai traukėsi. 2024 m. fiksuotas 4,5 proc. mažėjimas. „Beveik 60 proc. naujų vilkikų registravimo augimas 2025 m. neatrodys taip įspūdingai, jeigu įvertinsime tai, kad 2024 m. fiksuotas 35 proc. kritimas. Pirmiausia tai parko atnaujinimas: tiesiog ateina tam laikas, nes dalis anksčiausiai pirktų „Euro 6“ sunkvežimių jau nusidėvėję. Kita svarbi dalis - ne vienus metus Lenkijoje vilkikus registravę vežėjai grįžta į Lietuvą. Jei kalbėsime apie vežėjų nuosavybę, parko dydis reikšmingai nesikeitė, pasikeitė tik valstybiniai numeriai ant jų“, - aiškino A. P. Be to, statistiką gali iškreipti ir praėjusiais metais viešai skelbti keli stambūs didelių įmonių įsigijimai. Kadangi tarptautinio transporto sektoriaus įmonės išgyvena sudėtingą laikotarpį, registravimo augimas didžiąja dalimi sietinas su autoparko atnaujinimu. „Lietuvos sunkvežimių parkas kiek didėja ir šiemet didės, įmonės atsargiai, bet kalba apie plėtrą. Tam yra argumentų - rinkoje nėra vilkikų pertekliaus. Iš kitos pusės, pasiūla ir Europos ekonomika neauga taip, kaip norėtųsi. Ryškesnio pasiūlos augimo nėra, tad augimas bus nedidelis“, - prognozavo A. P.
Vairuotojų trūkumas ir efektyvūs vilkikai
Šiuo metu Europoje trūksta apie 500 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. „ES valstybių narių vidaus darbo rinkų rezervai išsemti. Vienintelė likusi išeitis - trečiųjų šalių vairuotojai. Kita svarbi medalio pusė - valstybės vykdoma darbuotojų iš užsienio pritraukimo politika, kuri Lietuvoje pastaraisiais metais neleido išnaudoti mūsų šalies įmonių demonstruojamo potencialo“, - mano P. Drižas. ACEA duomenimis, vidutinis sunkvežimis ES yra 14-os metų amžiaus. Lietuva, kur šis rodiklis siekia 9,6 metų, yra tarp pirmaujančių valstybių. Lietuvos įmonių investavimas į naujas transporto priemones ne tik pakilimo, bet ir sudėtingais laikotarpiais yra pastebimas. „Vairuotojų trūkumo mažinimas ir investicijos į efektyvius vilkikus tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Tai kartu ir išlaidų keliams, degalams, transporto priemonės eksploatacijai ir kt. optimizavimas. Galiausiai tai daro įtaką ir geresnei teikiamų paslaugų kokybei, didina įmonių patrauklumą užsakovams“, - mano P. Drižas. Tai papildomas spaudimas atnaujinti parką ir investuoti į tvaresnę techniką. Naujų sunkvežimių įsigijimas gali padėti ir taupyti. „Jei vilkikas per metus Vokietijoje nuvažiuoja apie 120 tūkst. km, kelių mokesčiai sudaro apie 10-15 proc. bendrų sąnaudų. Įvairiose šalyse skirtingi kelių mokesčių administratoriai, skirtingos sąlygos. Su tuo pačiu naujausiu vilkiku važiuojant vienu ar kitu maršrutu kaina gali gerokai skirtis, dėl to vežėjai privalo optimizuoti savo sąnaudas“, - pastebėjo A. P.
Perkrautų vilkikų kontrolė
Susisiekimo ministerija pradeda diegti griežtesnę perkrautų vilkikų kontrolę. Iki šiol Lietuvoje ši sritis, pasak valdininkų, buvo praktiškai nekontroliuojama, ir tai viena iš priežasčių, kodėl „Via Lietuva“ duomenimis, maždaug 40 proc. kelių yra prastos kokybės. Susisiekimo ministro Juro Timinsko teigimu, dinaminiai svėrimo įrenginiai per metus užfiksuoja apie 40 000 leistino svorio viršijimo atvejų, o Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai fiziškai patikrinti ir užkardyti kelią pažeidimui gali ne visada. Pavyzdžiui, 2025 m. LTSA patikrino 11 870 krovininių transporto priemonių, iš jų 215 atvejų buvo nustatyti pažeidimai, susiję su leistino svorio viršijimu.
Naujos kontrolės priemonės
Magistraliniame kelyje perkrautą transportą kontroliuojančios svarstyklės įrengtos netoli Rumšiškių ir per dieną iš maždaug 6000 „Via Baltica“ pravažiuojančių vilkikų jos fiksuoja maždaug 100 reglamentą viršijančių transporto priemonių. Tačiau tiems vilkikams tai nesukelia jokių pasekmių - svarstyklės nepritaikytos fiksuoti pažeidėjus ir po to jiems skirti baudas. Ministras žadėjo 10 kartų padidinti LTSA skiriamą finansavimą, kad į patikras keliuose būtų nukreipta kuo daugiau resursų. Kalbama apie tikslinį finansavimą perkrautų sunkvežimių kontrolei. Dauguma jų - vežėjai, kurie dirba vidaus maršrutuose. Minimi ūkininkai, gabenantys derlių, ir miškininkai. Asociacijos „Lietuvos keliai“ duomenimis, jie netgi samdo žmones, kurie stebi, kada kontrolieriai išvažiuoja dirbti. Jei vilkiko su puspriekabe leidžiamas bendras svoris 40 t., tai fiksuota atvejų, kai važiuojama su 70 t svoriu.
tags: #naujos #technolgoijos #vilkikams