Automobilio išmetimo sistema yra vienas sudėtingiausių ir svarbiausių mazgų, užtikrinančių ne tik transporto priemonės efektyvumą, bet ir jos ekologinį pėdsaką. Centrinė šios sistemos dalis - katalizatorius - yra skirtas neutralizuoti kenksmingas dujas, susidarančias vidaus degimo variklio darbo metu. Nors teoriškai šis komponentas turėtų tarnauti visą automobilio gyvavimo laikotarpį, praktikoje vairuotojai dažnai susiduria su situacijomis, kai katalizatorius užsikemša, sutrūkinėja ar praranda savo cheminį aktyvumą. Tokiais atvejais kyla diskusijų apie tai, kaip teisingai pasielgti: investuoti į brangų naują komponentą, bandyti jį valyti ar rinktis radikalesnį kelią, kuris liaudyje žinomas kaip katalizatoriaus išpjovimas.
Svarbu suprasti, kad katalizatorius nėra tiesiog pasyvus filtras; tai aukštoje temperatūroje veikianti cheminė laboratorija. Jos viduje esantis keraminis arba metalinis korys, padengtas platinos grupės metalais, skatina chemines reakcijas, kurių metu nuodingas anglies monoksidas ir azoto oksidai paverčiami santykinai nekenksmingu azotu, vandens garais bei anglies dvideginiu. Kai ši struktūra pažeidžiama, variklio valdymo blokas gauna klaidingus signalus iš deguonies jutiklių, o tai išbalansuoja kuro ir oro mišinio santykį. Prieš svarstant bet kokius mechaninius pakeitimus, būtina nuodugniai įvertinti visus „už“ ir „prieš“, suvokiant tiek trumpalaikę naudą, tiek ilgalaikes pasekmes automobilio eksploatacijai.
Akivaizdūs simptomai ir diagnostikos svarba
Pirmieji požymiai, rodantys, kad katalizatorius nebeatlieka savo funkcijos, dažniausiai pasireiškia per suprastėjusią variklio dinamiką. Vairuotojas gali pajusti, kad automobilis tapo „bukas“, sunkiau greitėja, o norint pasiekti įprastą greitį, reikia stipriau spausti akseleratoriaus pedalą. Taip nutinka todėl, kad užsikimšęs katalizatoriaus korys sukuria per didelį priešslėgį išmetimo sistemoje, o tai neleidžia varikliui laisvai „iškvėpti“. Kraštutiniais atvejais variklis gali tiesiog užgesti po kelių sekundžių darbo arba visai neužsivesti, nes išmetamosios dujos neturi kur pasišalinti.
Kitas ryškus indikatorius yra prietaisų skydelyje užsidegusi „Check Engine“ lemputė. Šiuolaikiniai automobiliai turi bent du deguonies jutiklius (lambda zondus) - vieną prieš katalizatorių ir kitą po jo. Jei antrojo jutiklio rodmenys tampa pernelyg panašūs į pirmojo, kompiuteris supranta, kad katalizatorius nebevalo dujų, ir perjungia automobilį į avarinį režimą. Be to, apie gedimą gali išduoti specifinis kvapas, primenantis supuvusius kiaušinius (sieros vandenilį), arba neįprastas barškėjimas iš po automobilio dugno, reiškiantis, kad vidinė keraminė dalis sutrupėjo į smulkius gabalėlius. Tokius požymius svarbu pastebėti ir nedelsiant imtis veiksmų.
Katalizatoriaus patikra
Katalizatoriaus patikra turėtų prasidėti nuo automobilio pakėlimo. Prieš pakeliant automobilį, įsitikinkite, kad transporto priemonė stovi ant stabilaus ir lygaus paviršiaus. Jei variklis prieš patikrą buvo įjungtas, leiskite jam atvėsti. Pakėlus automobilį, sureguliuokite pakėlimo aukštį taip, kad galėtumėte patogiai prieiti prie išmetimo sistemos, kuri dažniausiai yra po variklio skyriumi, po vidurine arba galine dalimi, išmetimo vamzdžiuose.
Atlikus vizualinę apžiūrą, galima pastebėti, ar katalizatorius buvo pakeistas. Tiesioginė apžiūra padeda nustatyti, ar šis yra originalus, ar galbūt jo visai nėra. Ieškokite įvairių įtrūkimų, duobučių, laisvų dalių jo viduje, kurios gali rodyti pažeidimus. Jei katalizatorius pažeistas, neskubėkite šio išmesti - jis vis dar gali būti vertingas antriniam panaudojimui.
Priežastys, lemiančios ankstyvą katalizatoriaus degradaciją
Nors katalizatoriai yra sukurti atlaikyti didelį karštį, jie yra itin jautrūs variklio techninei būklei. Viena dažniausių gedimo priežasčių yra netvarkinga uždegimo sistema. Jei degimo žvakės ar laidai dirba blogai, dalis nesudegusio kuro patenka į išmetimo kolektorių ir pasiekia katalizatorių, kur jis tiesiogiai užsidega ant įkaitusio korio. Tokia nekontroliuojama reakcija gali išlydyti keraminę struktūrą per kelias minutes, paverčiant ją vientisa, nepralaidžia mase. Tai dažniausiai nutinka senesniems automobiliams, kurių priežiūrai skiriama nepakankamai dėmesio.
Taip pat didelę žalą daro variklio alyvos arba aušinimo skysčio patekimas į išmetimo sistemą. Jei variklis „valgo“ tepalą dėl susidėvėjusių stūmoklio žiedų ar vožtuvų gumelių, degimo produktai nusėda ant katalizatoriaus aktyviojo sluoksnio, jį „užnuodydami“. Alyvos nuogulos suformuoja nepralaidžią plėvelę, kuri neleidžia tauriųjų metalų molekulėms kontaktuoti su dujomis. Šiuo atveju net ir brangiausias valymas bus tik laikinas sprendimas, jei nebus pašalinta pirminė variklio problema. Mechaniniai pažeidimai, tokie kaip stiprus smūgis į akmenį ar šaligatvio bortelį, taip pat gali akimirksniu suskaldyti trapią vidinę keramiką.
Katalizatoriaus būklę veikia ne tik degalų sudėtis, bet ir variklio techninė būklė. Bet kokie uždegimo ar kuro tiekimo sistemos gedimai gali sukelti papildomų problemų išmetimo sistemoje. Užsikimšęs oro filtras, netinkamai veikiantis oro srauto matuoklis ar per vėlai įpurškiamas kuras gali lemti padidėjusį nevisiškai sudegusių degalų kiekį išmetamosiose dujose. Automobilių diagnostikos specialistas Tomas Jankauskas pabrėžia: „Dauguma vairuotojų nekreipia dėmesio į smulkius variklio darbo sutrikimus, kol nepastebi akivaizdžių gedimo požymių. Lietuvoje automobilių vidutinis amžius siekia 16 metų, o tai reiškia, kad didelė dalis transporto priemonių jau yra susidėvėjusios. Remiantis statistikos duomenimis, apie 30 proc. automobilių neišlaiko techninės apžiūros iš pirmo karto, o viena pagrindinių priežasčių - išmetamųjų dujų normų viršijimas. Didžiausia problema ta, kad daugelis vairuotojų nėra linkę profilaktiškai tikrinti išmetimo sistemos, kol automobilis nepradeda rodyti akivaizdžių gedimo požymių.“
Techninė apžiūra ir ekologiniai standartai
Vienas kritiškiausių aspektų, kurį privalo įvertinti kiekvienas automobilio savininkas, yra techninės apžiūros reikalavimai. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje galioja griežti išmetamųjų dujų emisijos standartai, kurie kasmet tik griežtėja. Jei automobilio gamyklinėje konstrukcijoje numatytas katalizatorius, jo nebuvimas yra laikomas dideliu trūkumu. Atliekant techninę apžiūrą, specialistai ne tik tikrina dujų sudėtį (CO ir HC koncentraciją), bet ir vizualiai apžiūri išmetimo sistemą, ieškodami pjovimo žymių ar neoriginalių suvirinimo siūlių.
Nors prieš tai keletą kartų automobilis praėjo techninę apžiūrą be katalizatoriaus, tai nereiškia, kad taip bus visada. Kai katalizatoriaus išpjovimo tikslas yra pasipelnyti, problemos su TA kils anksčiau ar vėliau. Tačiau kai išpjovimo tikslas - protingas katalizatoriaus remontas, siūlės bus sutvarkytos taip, kad nereikės jaudintis dėl TA ateityje. Svarbu žinoti, kad išimti ar išpjauti katalizatorių galima taip, kad niekas nepasakys, jog jo nėra. Tačiau tai reikalauja daugiau nei paprastos siūlės palikimo - reikia, kad virinimo vietos būtų gražiai apdirbtos, nepastebimos, lygios. Netinkamai išpjovus seną katalizatorių galima nepraeiti techninės apžiūros. Todėl šį darbą reikia atlikti tvarkingai - taip, lyg ši dalis net neatrodytų liesta.
Jei katalizatorius yra pašalintas, tikimybė praeiti techninę apžiūrą legaliai tampa minimali, ypač benzininiams automobiliams, pagamintiems po 2000-ųjų metų. Dyzelinių automobilių atveju, kur katalizatorius dažnai kombinuojamas su kietųjų dalelių filtru (DPF), situacija dar sudėtingesnė. Be šio komponento automobilis stipriai dūmina, o išmetamosios dujos tampa itin aitrios ir nuodingos. Svarbu įvertinti, kad ateityje kontrolės mechanizmai tik stiprės, todėl šiandien sutaupyta suma pašalinant detalę gali virsti milžiniškomis išlaidomis rytoj, kai automobilį teks grąžinti į gamyklinę būklę naudojant naujas detales.
Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl. Diesel Particulate Filter, DPF) naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti. Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. „Transekstos“ duomenimis, 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. atvejų, kai buvo nustatytas katalizatoriaus ar DPF trūkumas. Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių. Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc. ir 6,11 proc.
„Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais: jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos, taip pat, jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų. “ - teigia specialistai.
Ką daryti, jeigu automobilis neturi katalizatoriaus?
Jeigu automobilis neturi katalizatoriaus, reikėtų įsigyti naują arba naudotą katalizatorių ar jo pakaitalą. Tai priklauso nuo Jūsų finansinių galimybių. Naujo katalizatoriaus kaina gali siekti 1000 ar daugiau eurų, priklausomai nuo automobilio modelio. Dažnas asmuo nusprendžia įsigyti naudotą detalę, mat tai yra pigesnis sprendimas. Taip pat verta apsvarstyti ir katalizatoriaus pakaitalą, kuris yra pigesnis, nes turi mažiau vertingųjų metalų, tačiau vis tiek atlieka taršos mažinimo funkciją.
Programinės įrangos korekcijos ir variklio darbas
Mechaninis katalizatoriaus pašalinimas yra tik pusė darbo, nes šiuolaikiniai automobiliai yra itin kompiuterizuoti. Tiesiog išpjovus detalę ir palikus tuščią vamzdį, automobilio valdymo blokas (ECU) nedelsdamas užfiksuos klaidą. Kadangi po katalizatoriaus esantis jutiklis matys nepasikeitusią dujų sudėtį, kompiuteris bandys koreguoti kuro tiekimą, dažnai pereidamas į „Safe Mode“ režimą, kuris apriboja variklio galią ir padidina kuro sąnaudas. Tai ne tik gadina vairavimo malonumą, bet ir gali pagreitinti kitų variklio komponentų dėvėjimąsi dėl netinkamo kuro mišinio.
Todėl po tokios procedūros paprastai reikalingas programinis liambda zondo atjungimas arba apėjimas (vadinamasis „čipavimas“). Tai reikalauja specifinių žinių ir įrangos, nes netinkamai modifikuota programa gali sutrikdyti viso automobilio tinklo darbą. Be to, pasikeičia išmetimo sistemos akustika - atsiranda tuščiaviduris, metalinis garsas ir rezonansas tam tikruose sūkių diapazonuose, kuris daugeliui vairuotojų ilgainiui pradeda kelti diskomfortą. Šie techniniai niuansai rodo, kad toks įsikišimas į sistemą yra kompleksinis pokytis, o ne paprastas remontas.
Jeigu išpjautas kietųjų dalelių DPF / FAP filtras, situacija keičiasi iš esmės, ypač tada, kai viename bakelyje patalpinti du valymo elementai - ir DPF filtras, ir katalizatorius. Jeigu jis išpjautas, tai prie viso to dar yra ir išprogramuotas, tiksliau, panaikinta DPF regeneracijos funkcija, reikalinga periodiškai prižiūrėti ir deginti suodžius. Todėl, jeigu sugalvosite keisti nauju, reikės atstatyti ir ECU valdymo bloko parametrus.
Ekonominė vertė ir atsakingas perdirbimas
Svarbu paminėti, kad senas, neveikiantis katalizatorius nėra šiukšlė. Jame esantys taurieji metalai - platina, paladis ir rodis - turi didelę rinkos vertę. Kai kuriais atvejais už seną, originalų katalizatorių galima gauti sumą, kuri padengia dalį naujos detalės įsigijimo išlaidų arba kokybiško universalaus katalizatoriaus kainą. Tai yra svarbus faktorius planuojant biudžetą. Užuot tiesiog atsikračius detalės, verta pasidomėti oficialiais supirkėjais, kurie naudodami laboratorinę įrangą nustato tikslią metalų koncentraciją ir sumoka teisingą rinkos kainą.
Katalizatorių išpjovimas - nelegali veikla, o jos tikslas dažnai būna pasipelnyti. Tokie katalizatoriai pjaunami masiškai, o pardavus šią dalį atskirai, galima užsidirbti ne vieną šimtą eurų. Nereikėtų pamiršti, kad katalizatoriai gaminami iš tauriųjų metalų, todėl net ir sena bei neveikianti dalis bus vertinga! Parduoti katalizatorių prireikus pinigų galima ne tik už mažesnę kainą, bet ir saugiai. Labai dažnai, nusprendus keisti katalizatorių, pamirštama, kad galima bus gauti kažkiek pinigų už savo seną neveikiantį katalizatorių, o tai kartais būna visai nemaži pinigai. Pavyzdžiui, jeigu naujo katalizatoriaus kaina yra 200 eurų, montavimo darbai - 50 eurų, o seną katalizatorių nuperkame už 100-150 eurų, galutinis problemos sprendimo būdas kainuos tik 100-150 eurų.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitė-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais ir nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių - dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai.
Katalizatorių, filtrų, kaip ir kitų automobilių atliekų (akumuliatorių, amortizatorių, padangų, alyvos, stiklo ar plastiko) daugiausia susikaupia autoservisuose transporto priemonių remonto metu. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Naudojantis autoservisų paslaugomis, visos automobilių atliekos lieka autoservise. Jei transporto priemonė remontuojama namuose, susidariusias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Kiek supirkėjai moka už katalizatorių?
Katalizatorių supirkimo tempai išlieka panašūs, nėra didelių šuolių ar kritimų. Suma, kurią galima gauti už katalizatorių, yra labai skirtinga ir priklauso nuo to, kokio automobilio tas katalizatorius. Seno „Passat“ katalizatorius gali būti vertas 20 eurų, „Toyota Prius“ - virš 1000 eurų, nes „Toyota Prius“ turi du katalizatorius, kurie sveria po pusę kilogramo. Tokių katalizatorių supirkimo kaina tikrai didelė. Tačiau į Lietuvą „Toyota Prius“ net iš užsienio dažnai grįžta jau be katalizatorių, su įdėtais pakaitiniais, neoriginaliais.
Pasak supirkėjų, žmonės veža labai įvairių automobilių katalizatorius, nėra vieno populiariausio modelio. Katalizatoriaus kaina nustatoma pagal tai, kiek jame yra tauriųjų metalų - paladžio, platinos, rodžio. Šių metalų daugiausiai turi benzininių automobilių katalizatoriai. Nors yra ir dyzelinių automobilių, kurių katalizatoriai turi vertę. Pavyzdžiui, trijų litrų darbinio tūrio dyzelinis F10 BMW turi katalizatorius, kurių vertė 400-500 eurų. Kuo galingesnis dyzelinis ar benzininis variklis - tuo didesnis katalizatorius. Tarkime, seno, septintosios serijos BMW, vadinamojo „bumerio“, penkių litrų variklio katalizatorių vertė - virš 2000 Eur, nes sistemą sudaro keturi katalizatoriai po pusę kilogramo.
Alternatyvos ir teisingas pasirinkimas
Prieš galutinai apsisprendžiant, verta apsvarstyti alternatyvas. Jei katalizatorius yra tik užterštas suodžiais, bet fiziškai nepažeistas, specializuotas cheminis plovimas aukštu slėgiu gali grąžinti jam didelę dalį efektyvumo už prieinamą kainą. Taip pat rinkoje gausu universalių katalizatorių, kurie kainuoja gerokai mažiau nei originalūs, tačiau yra visiškai legalūs ir leidžia be problemų praeiti techninę apžiūrą, išlaikant švarią aplinką. Šie sprendimai dažnai yra racionaliausias vidurio kelias tarp brangaus gamyklinio atstatymo ir rizikingo šalinimo.
Norint išvengti problemų, susijusių su katalizatoriaus užsikimšimu, svarbu tinkamai pasirūpinti išmetimo sistema. Autoserviso meistras Andrius Kazlauskas pastebi: „Daugeliu atvejų žmonės keičia katalizatorius naujais, nors realiai problema gali būti išspręsta paprastesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis. Jei techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad jūsų transporto priemonė viršija leistinas išmetamųjų dujų normas, pirmiausia verta atlikti papildomą diagnostiką. Dažniausiai pasitaikančios problemos - sugedę deguonies jutikliai, užsikimšęs katalizatorius arba pažeista išmetimo sistema.“
Galutinis sprendimas visada priklauso nuo automobilio vertės, jo numatomo eksploatacijos laiko ir savininko vertybių. Tačiau edukacinis šio klausimo aspektas moko mus, kad automobilis yra vientisa ekosistema. Kiekvienas elementas joje atlieka savo funkciją, o vienos dalies pašalinimas sukelia grandininę reakciją visoje sistemoje. Šiuo klausimu padėsme visais klausimais, kurie liečia katalizatorius. Su išmetimo sistemomis dirbame daugiau nei 20 metų. Žinome visus niuansus, kaip išspręsti visus klausimus susijusius su katalizatoriais ir DPF filtrais. Stipriai dirbame su benzininiais katalizatoriais. Reikia pakeisti katalizatorių? Užsikimšo katalizatorius ir nevažiuoja automobilis? Kur galima gauti katalizatorių mieste? Šie klausimai jūsų daugiau nekankins.
Tam tikriems automobiliams galime pasiūlyti katalizatorių ar DPF filtrų nuomą. Šis būdas leidžia sutaupyti tik tuo atveju, kai suodžių filtro vertė yra didesnė nei 450 eurų.
tags: #benzininiam #automobiliui #ispjautas #katalizatorius