Lietuvos Respublikos įstatymai griežtai reglamentuoja valstybinės žemės nuomą ir naudojimą, įskaitant galimybę perduoti naudotis žemės sklypo dalimi. Šiame straipsnyje detaliai aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su žemės sklypo dalių perdavimu, remiantis Žemės įstatymu ir kitais galiojančiais teisės aktais.
Valstybinės žemės nuomos pagrindai ir tvarka
Valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis) paprastai išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Tačiau įstatymuose numatytos ir išimtys, kai žemė gali būti išnuomojama be aukciono.
Situacijos, kai žemė išnuomojama be aukciono
- Kai valstybinė žemė yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tokiu atveju žemės sklypai išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
- Kai žemė yra reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti, vadovaujantis Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais.
- Žemės reformos metu kaimo vietovėje esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.
Ypatingas dėmesys skiriamas įsiterpusiems žemės plotams. Tokie plotai, esantys tam tikrose teritorijose ir neviršijantys nustatytų dydžių, gali būti išnuomojami be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Šie plėtiniai žemės sklypai privalomai sujungiami su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu.
Pirmumo teisė nuomojant žemę
Įstatymai numato pirmumo teisę nuomojant tam tikrus valstybinės žemės sklypus, ypač žemės ūkio paskirties žemę. Jei keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį sklypą, jis paprastai atitenka tam, kuris teisėtai juo naudojasi. Jei tokių nėra, pirmenybė teikiama asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti sklypu. Jei ir tai neišsprendžia situacijos, sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą.
Kai keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas jiems tarpusavyje dalyvaujant uždarame aukcione. Jei tokių asmenų nėra, žemės sklypas gali būti išnuomojamas aukcione.
| Sąlyga | Nuomos būdas |
|---|---|
| Keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys | Uždaras aukcionas |
| Nėra pirmumo teisę turinčių asmenų, bet yra besiribojančių sklypų savininkų | Be aukciono, besiribojantiems savininkams |
| Nėra nei pirmumo teisę turinčių, nei besiribojančių sklypų savininkų | Atviras aukcionas |
Valstybinės žemės panauda
Valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis (panaudos pagrindais) įvairioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir kt. Taip pat gali būti perduodami žemės sklypai, reikalingi panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tokiu atveju panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą.
Sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis priima Vyriausybė arba apskrities viršininkas, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.
Žemės sklypo dalių perdavimo praktiniai aspektai ir rizikos
Situacija, kai įsigyjama namo dalis, o žemės sklypas priklauso kitam asmeniui, gali kelti papildomų klausimų ir rizikų. Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti žemės savininko poziciją ir jo ketinimus dėl žemės sklypo naudojimo.
Jei neplanuojama parduoti įsigytą namo dalį, o po teismo nustatytos jūsų dalies bandyti ją išnuomoti, žemės savininkas gali imtis priemonių, trukdančių tokiam naudojimuisi. Nors turto perėmimas varžytynėse vyksta kitaip nei įprastas sandoris, žemės savininkas gali reikalauti:
- Žemės nuomos mokesčio už naudojamą žemės dalį, kurią lemia statinio dalies eksploatavimas.
- Kitų su žemės naudojimu susijusių mokesčių ar kompensacijų, priklausomai nuo konkretaus susitarimo ar įstatymų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimus netvarkingus žemėtvarkinius reikalus, kurie gali komplikuoti situaciją. Net jei ketinama tvirtinti sandorį pas notarą, būtina atidžiai išnagrinėti visus dokumentus ir įvertinti galimas rizikas.
Jei įsigyjama namo dalis, o žemės sklypas yra areštuotas, notaras gali tvirtinti sandorį, tačiau tai nereiškia, kad nebus jokių apribojimų ar reikalavimų. Niekas negalės priversti pirkti ar nuomoti sklypą, tačiau žemės savininkas gali turėti teisę reikalauti atlyginimo už naudojimąsi žeme.
Kainų stebėtojai: kiaušiniai šiemet brangesni | Panorama | 2026-04-03
Pagrindinės sąvokos ir žemės fondas
Lietuvos Respublikos žemės fondą sudaro įvairios paskirties žemė: žemės ūkio, miestų ir miestelių, konservacinė, vandens fondų ir kita. Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, tokias kaip žemės sklypas, riboženklis, žemės sklypo naudojimo pobūdis, žemėtvarkos projektas ir kt., kurios padeda suprasti žemės santykių reguliavimą.
Valstybinei žemei gali būti taikomi įvairūs disponavimo būdai: perleidimas nuosavybėn neatlygintinai, pardavimas, mainai, nuoma ar perdavimas neatlygintinai naudotis. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai yra atsakingi už jos valdymą ir naudojimą pagal įstatymų nustatytą tvarką.
