Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje dokumentai yra mūsų kasdienybės ir verslo variklis. Jie patvirtina mūsų tapatybę, teisę į nuosavybę, išsilavinimą, sudaro sandorius ir reguliuoja finansinius srautus. Nuo paprasčiausio parašo ant sutarties iki sudėtingų finansinių ataskaitų - kiekvienas dokumentas turi galią ir reikšmę. Tačiau, deja, ne visada su dokumentais elgiamasi sąžiningai. Dokumentų klastojimas yra rimta problema, galinti sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir sunkių teisinių pasekmių.
Kas yra dokumentų klastojimas?
Paprasčiausiai kalbant, dokumentų klastojimas - tai bet koks veiksmas, kuriuo siekiama pakeisti dokumento tikrumą arba turinį, siekiant apgauti ir gauti neteisėtos naudos arba padaryti žalą. Esminis elementas yra ketinimas apgaudinėti. Asmuo turi veikti turėdamas tikslą apgauti kitą asmenį ar instituciją, siekdamas gauti naudos sau ar kitam asmeniui, arba siekdamas pakenkti.
Augant elektroninių dokumentų naudojimui, plinta ir jų klastojimas - el. dokumentų klastojimas.
Dokumento apibrėžimas Lietuvos Respublikos teisėje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) labai aiškiai apibrėžia atsakomybę už dokumentų klastojimą. Teisinių paslaugų asociacijos „Teisės garantas” nariai ir partneriai sulaukia vis daugiau asmenų, kurie kreipiasi į teisininkus teigdami, jog tam tikri dokumentai ar duomenys yra padirbti ar suklastoti. Dėl šios priežasties svarbu apžvelgti nusikaltimus, susijusius būtent su dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu.
Visų pirma, kyla natūralus klausimas, kas yra dokumentas, kadangi baudžiamasis įstatymas to nedetalizuoja. Savaime suprantama, jog dokumentai turi tam tikrą formą ir turinį. Pagal formą jie gali būti skirstomi tiek į rašytinius, garso ar vaizdo dokumentus, tiek į elektroninius dokumentus.
- „Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį dokumentas - tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).
- „Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).
- „Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas”.
Tikri ir netikri dokumentai
Klastojimas gali būti suprantamas kaip asmens veiksmas, kuriuo sukuriama neteisinga, melaginga, netikra informacija ar duomenys. Būtina atkreipti dėmesį, kad galima suklastoti tiek tikrą, tiek netikrą dokumentą. Kaip identifikuoti, jog dokumentas, pavyzdžiui, nėra tikras?
Natūralu, jog Lietuvos Respublikos pasą išduoda pasų poskyris, administracinius teisės pažeidimų protokolus ar kitus protokolus surašo asmenys, turintys teisę tai padaryti, įvairias sutartis gali tvirtinti notaras. Todėl savaime suprantama, jog atitinkamų asmenų, turinčių leidimą išduoti dokumentai, laikytini tikrais.
Netikrais galime laikyti tuos dokumentus, kurie pagaminti asmenų, neturinčių tam teisės, arba dokumentus, kurie apskritai neegzistuoja, pavyzdžiui, banko išrašas ar kvitas, išduotas privataus asmens. Tikrą dokumentą galima suklastoti jame pakeitus tam tikrą informaciją ar duomenis. Pavyzdžiui, asmens dokumentai, kuriuose įrašomos savavališkos pastabos apie tautybę, pilietybę ar kitus dalykus, gali būti laikomi klastote, o už tai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, įspėja policijos atstovai.
Baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą ir panaudojimą
Svarbu pažymėti, kad atsakomybė kyla ne tik už patį klastojimą, bet ir už žinomai netikro ar suklastoto dokumento panaudojimą. Tai reiškia, kad net jei patys nedalyvavote klastojimo procese, bet naudojatės suklastotu dokumentu žinodami, kad jis netikras, galite sulaukti teisinių pasekmių.
Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnyje yra nurodyti veiksmai ir sankcijos, už kuriuos asmenims kyla baudžiamoji atsakomybė. Už tikro, netikro arba žinomai netikro dokumento pagaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą asmenys gali būti nubaustas bauda, areštu ar laisvės atėmimu. Galime pastebėti, jog normoje yra alternatyvūs veiksmai, už kuriuos gali kilti baudžiamoji atsakomybė, o jai kilti užtenka bent vieno iš jų atlikimo. Tai reiškia, jog nėra būtina, kad asmuo pats suklastotų dokumentą.
Praktinės situacijos ir vertinimas
Praktikoje esama atvejų, kai pasirašomi dokumentai kitam asmeniui leidus ar pasirašomi dokumentai, kurie neturi jokios juridinės galios. Kyla klausimas, ar tokios veikos vertinimas kaip nusikaltimas laikytinas teisingu, už kurį asmeniui kyla teistumas, nekalbant apie galimą laisvės atėmimą? Yra atvejų, kuomet tik kasacinis teismas konstatuoja, jog veika yra mažareikšmė ar asmenį išteisiną.
Prevencija ir teisinė pagalba
Prevencija ir budrumas yra geriausi ginklai kovojant su dokumentų klastojimu. Būkite atidūs: atidžiai perskaitykite visus dokumentus, kuriuos pasirašote ar priimate. Supratimas apie tai, kada veiksmai laikomi dokumentų klastojimu, yra fundamentalus siekiant apsaugoti save ir savo verslą. Klastotės gali pasirodyti įvairiomis formomis, todėl budrumas ir atsakingas požiūris į dokumentus yra gyvybiškai svarbūs. Jei turite abejonių dėl dokumento autentiškumo, įtariate klastojimą ar jums reikia teisinės konsultacijos, nepamirškite, kad profesionali pagalba gali apsaugoti jus nuo didelių nuostolių ir teisinių problemų.