Baudos už melagingus pranešimus ir parodymus

Teisinėje sistemoje numatyta atsakomybė už melagingą informacijos pateikimą tiek pagalbos tarnyboms, tiek teismui. Tai padeda užtikrinti sklandų valstybės institucijų darbą ir teisingumo vykdymą. Lietuvoje, siekiant pažaboti tokius veiksmus, nuolat peržiūrimi ir griežtinami atitinkami teisės aktai.

Atsakomybės griežtinimas už melagingus pranešimus pagalbos tarnyboms

Melagingi pranešimai pagalbos tarnyboms yra rimta problema, švaistanti pareigūnų laiką ir valstybės resursus, kurie galėtų būti panaudoti realioms nelaimėms. Dėl šios priežasties imtasi iniciatyvos sugriežtinti atsakomybę už tokius veiksmus.

Siūlomi įstatymų pakeitimai

2015 m. gegužės 19 d. Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teikė BK 285 str. ir ATPK 186 bei 188^20^ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiais pakeitimais siekiama sugriežtinti atsakomybę už melagingus pranešimus pagalbos tarnyboms.

Pateiktuose įstatymo projektuose siūloma padidinti sankcijas už melagingus skambučius. Už melagingą pagalbos tarnybų iškvietimą (ATPK 186 str.) siūloma baudą padidinti nuo 300 iki 1500 eurų. Tokio pat dydžio baudas siūloma skirti už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio (ATPK 188^20^ str.).

„Pakeitimais taip pat norime daugiau aiškumo, atsiranda „pagalbos tarnybų“ sąvoka. Taip pat svarbu pažymėti, kad visais atvejais, jei melagingai pranešama ar paskleidžiama žinia apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui gręsiantį pavojų arba didelę nelaimę ir jei dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, tokie asmenys bus laikomi padarę nusikaltimą, o ne baudžiamąjį nusižengimą, kaip buvo anksčiau“, - aiškino A. Paulauskas.

Statistika ir problemos mastas

A. Paulauskas teigia, kad fiksuojamas melagingų skambučių skaičiaus augimas. Per 2015 metų pirmąjį ketvirtį buvo surašyti daugiau nei 600 administracinės teisės pažeidimo protokolų dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo. 2014 metais tokių protokolų buvo beveik 2,5 tūkst. 2013 metais - 2100, o 2012 metais - 1600. „Matote akivaizdžią tendenciją augti“, - sakė A. Paulauskas.

Taip pat jaudina tai, kad smarkiai išaugo pranešimų apie neva visuomenei gresiantį pavojų, t. y., melagingų pranešimų apie padėtus sprogmenis. Pasak komiteto vadovo, vien per 2015 metų pirmąjį ketvirtį melagingų pranešimų apie sprogmenis užfiksuota 36, tuo metu pernai tokių iš viso buvo 70, o 2013 metais - 24. Iš 2015 metų melagingų skambučių apie sprogmenis 15 skambintojų nustatyta, dėl 21 pradėtas ikiteisminis tyrimas, o dėl penkių pradėtas tyrimas atsisakytas.

Pareigūnai važiuoja, tikrina, konstatuoja eilinį faktą apie melagingą skambutį. Sugaištamas laikas, eikvojami kaštai, o pažeidėjai, jei yra išaiškinami, atsipirko minimaliomis baudomis. Tad, pasak A. Paulausko, atėjo laikas juos pažaboti ir bent didelėmis baudomis atgrasyti nuo neapgalvoto skambučio. „Dabar melagingi skambučiai taps labai brangia pramoga“, - teigė jis.

„Turime pasakyti, kad kartais skambina ir žmonės, turintys tam tikrų sveikatos problemų. Dėl jų patraukimo atsakomybėn yra ribojimų ir tie žmonės neatsako baudžiamąja, administracine tvarka, jie gali atsakyti kita tvarka“, - pridūrė A. Paulauskas.Schema: melagingų pranešimų pasekmės pagalbos tarnyboms (laikas, kaštai, rizika)

Baudžiamojo kodekso pakeitimai dėl pranešimų apie pavojų

Šiuo metu galiojančiame BK 285 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai pranešė apie visuomenei gręsiantį pavojų ar ištikusią nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelė turtinė žala. Pažeidėjas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė grėstų ir tais atvejais, jei melagingi skambučiai būtų susiję su valstybinės reikšmės objektais arba padaryta didelė žala valstybei. Įvedamos naujos sąvokos „valstybinės reikšmės objektai“ ir „didelė žala valstybei“, kurios leis plačiau taikyti bausmes.

Atsakomybė už melagingų parodymų davimą teisme

Tiksli ir teisinga informacija, kurią liudytojai ir nukentėjusieji pateikia teismui, yra itin svarbi tiesai nustatyti ir praeities įvykių aplinkybėms atkurti. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra nustatęs pareigą duoti tik teisingus parodymus.

Liudytojų ir nukentėjusiųjų pareigos

Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant tinkamai nustatyti tiesą - kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra nustatęs kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareigą duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus apie jam žinomas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

Prieš pradėdamas apklausą teisme, bylą nagrinėjantis teismas liudytoju apklausiamam asmeniui išaiškina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojas balsu perskaito priesaikos tekstą ir savo parašu patvirtina, kad suvokia pareigą duoti tik teisingus parodymus bei žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Pareigą duoti tik teisingus parodymus, be kita ko, turi ir nukentėjusysis baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje.

Duodamas melagingus parodymus - tyčia visiškai ar iš dalies iškreipdamas jam žinomas arba išgalvodamas naujas, realybėje neegzistavusias ar neegzistuojančias aplinkybes - liudytojas pažeidžia aptartą savo pareigą duoti tik teisingus parodymus. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą kyla tik tais atvejais, kai liudytojas ar nukentėjusysis tikrovės neatitinkančius parodymus duoda suprasdamas, kad jo duodami parodymai yra melagingi ir nori ar siekia, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei naudojama vertinant įrodymus, t. y., veikia tiesiogine tyčia. Taip jis sudaro kliūtį teismui kiek įmanoma greičiau, tiksliau ir teisingiau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes.

Melagingus parodymus teismui davęs liudytojas ar nukentėjusysis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, kurio sankcijoje numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsakomybės apribojimai ir išimtys

Svarbu paminėti, kad atsakomybėn už melagingų parodymų davimą liudytojas arba nukentėjusysis gali būti traukiamas tik tais atvejais, kai jis teismui nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis apie svarbias, esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes, pavyzdžiui: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, įrankiai, priemonės, pastebėti kaltinamojo veiksmai ar neveikimas. Pavyzdžiui, liudytojas nebūtų traukiamas atsakomybėn, jei melagingai nurodytų, kad matė, kaip kaltininkas pavogė automobilį, eidamas namo iš darbo, nors iš tikrųjų jis ėjo ne iš darbo, bet kitos vietos, tačiau dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nenorėjo to atskleisti.

Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Neprisaikdinami ir už melagingų parodymų davimą teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neatsako kaip liudytojai baudžiamojoje byloje apklausiami bendrininkai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis procesas (baudžiamoji byla) buvo atskirta į kitą bylą, ar kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teisės aktų numatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatytas absoliutus draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Tai reiškia, kad apklausiamas asmuo neturi pareigos nagrinėjamoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje duoti objektyvią tikrovę atitinkančius parodymus ir save apkalbėti (inkriminuoti).

Infografika: Liudytojo priesaikos reikšmė ir atsakomybė už melagingus parodymus

Pavyzdžiai iš teismų praktikos

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjams tenka nagrinėti baudžiamąsias bylas už melagingus parodymus ar pranešimus. Juos pateikdami kaltinamieji arba liudytojai stengiasi pagelbėti draugams, tačiau tai virsta asmenine baudžiamąja atsakomybe. Asmenys įspėjami už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau tai jų nebaugina: kai kurie meluoja apklausos metu, pasirašo protokole, meluoja akistatos metu. Teisėjai pastebi akivaizdžius parodymų skirtumus ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžio metu, o bandymas pagelbėti draugams virsta asmenine baudžiamąja atsakomybe.

Vytauto Ž. atvejis

Veiviržėnų seniūnijos 46-erių metų gyventojas Vytautas Ž., įspėtas dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo byloje, apklausiamas vis tiek melavo apie įvykį. Policijos pareigūnams jis pasakojo, kad neva vieną žiemos dieną jis keliavęs į Veiviržėnus pirkti alkoholio, o grįžtant namo Malagių kaime jį užpuolė 4 nepažįstami jaunuoliai, pajutęs smūgį į nugarą ir skausmą mentės srityje. Sugrįžęs namo, suprato, kad yra sužalotas. Policijos pareigūnų įspėtas dėl melagingų parodymų, Vytautas Ž. vis tiek pateikė neatitinkančius faktinių aplinkybių duomenis. Paaiškėjo, kad tą dieną peiliu sužalojo sugėrovas Rasius B. namų virtuvėje. Jam teko paaiškinti, kad nurodytu laiku Malagių kaime išgertuvių metu su dviem sugėrovėmis bei Rasiumi B. kilo konfliktas tarp jo ir sugyventinės. Vytautas Ž. ėmė prieš ją smurtauti. Netikėtai šūktelėjus moterims, jis pajuto nugaroje skausmą. Atsisukęs pamatė Rasių, kuris jam dūrė peiliu į nugarą, gindamas moterį. Atvykus greitosios medikams, vyriškis suprato, kad Rasius gali nukentėti, todėl nusprendė meluoti tyrėjui, kad jį sužeidė nepažįstamieji. Teismas pripažino Vytautą Ž. kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. ir paskyrė 5 MGL dydžio baudą - 650 litų.

Arūno V. atvejis

Kaltinamasis Arūnas V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, būdamas nukentėjusiuoju-liudytoju, irgi davė melagingus parodymus. Įspėtas, kas gresia už melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje (Aidanas Ž. buvo įtariamas dėl mobiliojo telefono vagystės), Arūnas V. pamelavo, jog šis jį ištraukęs iš švarko kišenės. Per akistatą Arūnas V., vėlgi įspėtas už melagingų parodymų davimą, tvirtino, jog Aidanas Ž. telefoną ištraukęs iš jo kišenės. Beje, ikiteisminio tyrimo teisėjai Jurgitai Grigonienei liudytojas Arūnas V., davęs priesaiką sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat teigė, kad švarko kišenėje buvusį mobilųjį telefoną ištraukęs Aidanas Ž. Tačiau teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje šis buvo kaltinamas dėl mobiliojo telefono vagystės, Arūnas V. pasisakė, jog ikiteisminio tyrimo ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu davęs melagingus parodymus. Jis prisipažino melavęs, nes supyko ant Aidano Ž. dėl telefono vagystės. Buvo nustatyta, kad šis jį paėmė nuo žemės, bet ne iš švarko kišenės. Arūną V. teismas nuteisė 10 MGL dydžio bauda - 1300 Lt.

Dariaus Š. ir Alvydo M. atvejis

Buvo iškelta baudžiamoji byla trisdešimtmečiui tauragiškiui Dariui Š. ir keturiasdešimtmečiui Alvydui M. dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą. Darius Š. pranešė policijai, kad pagrobtas jo automobilis „Volkswagen Passat“. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, nors tariamai nukentėjęs vyriškis žinojo, kad šis nepavogtas. Darius Š., apklausiamas liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nors buvo įspėtas pagal LR BK 235 str. 1 d., kas gresia už melagingų parodymų davimą. Vėliau papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo byloje metu kartojo tą patį: Doviluose pavogtas „Volkswagen Passat“. Melavo ir tai, kad policijos komisariate sužinojęs, kad su jo automobiliu padarytas eismo įvykis, dingę rakteliai. Alvydas M. teigė, kad abu su Dariumi būdami girti pastebėjo, jog pavogtas automobilis. Darius Š. pranešė apie vagystę policijai. Kaltinamasis Darius prisipažino, kad atvykęs pas Alvydą M. į Dovilus iki ryto girtavo. Po to neišsipagiriojęs Darius vairavo savo automobilį iki Baičių kelio, kol į juos atsitrenkė „Renault Laguna“. Baimindamasis atsakomybės, bandė prašyti vairuotoją, kad nekviestų policijos, tačiau šiam nesutikus, abu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Darius iš Alvydo namų pranešė policijai apie neva pavogtą jo automobilį. Protokole, kuriame buvo nurodyta netiesa, jis pasirašė. Alvydas M. prisipažino ir patvirtino, kas iš tiesų įvyko. Teismas Dariui Š. paskyrė 10 MGL dydžio baudą - 1300 Lt ir 10 mėnesių laisvės atėmimo. Alvydą M. nuteisė 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.

Danguolės P. atvejis

Klaipėdiškė 48-erių metų Danguolė P. nuteista už tai, kad policijai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja davė melagingus parodymus (LR BK 235 str. 1 d., 236 str.). Ši moteris kreipėsi į policiją, kad vieną vakarą Baukštininkų kaime ją sumušė nepažįstami vyriškiai, atėmė mobilųjį telefoną. Apklausiama rajono Policijos komisariate, ji nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes, kad būnant kaime pas pažįstamą Vacį atvykęs jos pažįstamas R. T. su nepažįstamu draugu. Grįžtant namo, ji susipyko su R. T., kuris trenkė į veidą. Vyrai nuvažiavo, palikę ją nugriuvusią. Visgi kaltinamoji prisipažino, kad policijai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kad davė melagingus parodymus apie jos apiplėšimą ir sumušimą. Moteris nurodė, kad taip pasielgusi, nes apgirtusi tą vakarą pyko ant pažįstamo R. T. dėl pašlijusių asmeninių santykių. Riešą ir veidą susižalojo griūdama ant grindinio, telefono niekas nepagrobė. Danguolę P. nuteisė 5 MGL dydžio bauda - 650 Lt.

Melagingų parodymų apibrėžimas ir pasekmės

Pagal LR BK 235 str. ir LR BK 236 str. melagingais laikomi parodymai, kai jie visai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ir nukentėjusysis nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Bandymas pagelbėti draugams teisiniame procese dažnai virsta asmenine baudžiamąja atsakomybe.

tags: #baudos #uz #melagingus #pranesimus