Seimo kanceliarija parengė analitinę apžvalgą, kurioje pateikiama informacija apie vairuotojams taikomą atsakomybę už greičio viršijimą, naudojimąsi mobiliuoju telefonu prie vairo, neužsisegus saugos diržo ir nepaisant eismo ženklų. Šiame tyrime nagrinėtos šalys - Čekija, Estija, Lenkija, Latvija, Slovakija bei Vengrija, kurios argumentuojama, kad yra panašios į Lietuvą socialiniais ir ekonominiais rodikliais. Apžvelgsime, kaip kitose šalyse skiriasi piniginės baudos už greičio viršijimą.
Greičio viršijimo baudų skirtumai Europoje
Pateikiamos tik piniginės baudos; kitų sankcijų, pavyzdžiui, teisės vairuoti atėmimo laikotarpiai nebus lyginami. Svarbu žinoti, jog Čekijoje, Latvijoje ir Slovakijoje, skiriant baudą, atsižvelgiama į tai, kur vairuotojas nusižengė taisyklėms - gyvenvietėje ar užmiestyje. Vengrijoje - į tai, koks buvo didžiausias leistinas greitis.
Baudų sistema Lietuvoje
Lietuvoje viršijant greitį iki 10 km/val. vairuotojas gali gauti tik įspėjimą - piniginė bauda netaikoma. Už 20-30 km/val. viršytą greitį dabar Lietuvoje teks susimokėti nuo 30 iki 90 eurų. Viršijus numatytą greitį iki 40 km/val. Lietuvoje tenka pakloti 120-170 eurų. Pralėkus iki 50 km/val. greičiau nei nurodo ženklai, Lietuvoje taikoma 170-230 eurų bauda. Viršijus greitį daugiau nei 50 km/val. Lietuvoje skiriama bauda nuo 450 iki 550 eurų.
Baudos Čekijoje
Čekijoje, jeigu vairuotojas iškart sutinka su pažeidimu - bauda siekia 60 eurų (tiek užmiestyje, tiek gyvenvietėje), o nagrinėjant administraciškai - 80 eurų. Greitį viršijus nuo 11 iki 20 km/val., Čekijoje taikoma 60-80 eurų bauda iškart sutikus su nusižengimu, bandant jį ginčyti bauda gali išaugti ir iki 200 eurų. Užmiestyje lieka galioti 60-80 eurų bauda viršijus 20-30 km/val., gyvenvietėje teks susimokėti 100-140 eurų. Viršijus numatytą greitį iki 40 km/val. Čekijoje skiriama 100-140 eurų bauda visose vietovėse. Pralėkus iki 50 km/val. greičiau nei nurodo ženklai, Čekijos gyvenvietėse tai kainuotų nuo 280 iki 1000 eurų, tačiau užmiestyje - vis dar 100-140 eurų. Viršijus greitį daugiau nei 50 km/val. Čekijos užmiestyje bauda gali siekti 280-1000 eurų.
Baudos Estijoje
Estijoje viršijus greitį iki 20 km/val. teks pakloti iki 240 eurų. Estijoje greičio viršijimo skalė padalinta po 20 km/val. Viršijus iki 20 km/val. bauda siekia iki 140 eurų. Viršijus iki 40 km/val. bauda siekia iki 1600 eurų, o greitį viršijus dar labiau bauda gali siekti iki 2400 eurų. Be to, teisė vairuoti atimama leistiną greitį viršijus nuo 20 km/val., vėliau gali būti taikomas ir areštas.
Baudos Latvijoje
Latvijoje baudos skirstomos pagal transporto priemonės tipą ir nusižengimo vietą - gyvenvietė ar užmiestis. Automobilių vairuotojams viršijus greitį iki 10 km/val. skiriamas įspėjimas. Greitį viršijus iki 20 km/val. gyvenvietėje skiriama 40 eurų, o užmiestyje - 20 eurų bauda. Praskriejus 21-30 km/val. greičiau nei leistina, Latvijos policija išrašys 40-80 eurų baudą, priklausomai nuo pažeidimo vietos. Viršijus greitį iki 40 km/val. - bauda sieks 80-160 eurų. Viršijus greitį 41-50 km/val. ne Latvijos gyvenvietėje - 160-220 eurų, o gyvenvietėje lauks 240-320 eurų bauda. Viršijus greitį 51-60 km/val. ne gyvenvietėje teks susimokėti 240-320 eurų baudą, o gyvenvietėje - 360-460 eurų. Nuo šios ribos teks ir kiek pailsėti nuo vairavimo. Latvijoje viršijus greitį 61-70 km/val. ne gyvenvietėje bauda sieks 720-960 eurų, gyvenvietėje - 1400 eurų. O leistiną greitį viršijant daugiau nei 70 km/val. visų transporto priemonių vairuotojams taikomos 1400-2000 eurų siekiančios baudos.
Baudos Lenkijoje
Lenkijos sistema yra panaši į Lietuvos - greičiai vertinami tokiais pat intervalais, visų kategorijų vairuotojams skiriama vienoda bauda, neatsižvelgiama į nusižengimo vietovę. Lenkijoje leistiną greitį viršijus iki 10 km/val. dažniausiai skiriamas tik įspėjimas. 11-20 km/val. viršijus greitį skiriama bauda nuo maždaug 11 iki 44 eurų. Pravažiavus 21-30 km/val. daugiau nei leistina, skiriama bauda nuo maždaug 22 iki 66 eurų. 31-40 km/val. viršijus greitį skiriama bauda nuo maždaug 44 iki 88 eurų, virš 40 km/val. - laukia apie 110 eurų bauda arba didesnė, priklausomai nuo aplinkybių. Viršijus virš 50 km/val. - atimama teisė vairuoti. Taigi, piniginės baudos Lenkijoje yra švelnesnės nei Lietuvoje.
Baudos Slovakijoje
Slovakijoje bauda skiriama viršijus greitį gyvenvietėje daugiau nei 6 km/val., ji siekia 15 eurų. Visa greičio viršijimo vertinimo lentelė suskirstyta kas 5 km/val. Didžiausia nuobauda galioja tiems, kurie greitį viršijo daugiau nei 70 km/val. Visas baudų spektras - nuo 15 iki 798 eurų gyvenvietėse. Užmiestyje bauda skiriama viršijus greitį 11 km/val., o didžiausia galima bauda siekia taip pat 798 eurus, viršijus greitį virš 75 km/val. Teisė vairuoti atimama leistiną greitį viršijus daugiau nei 50 km/val.
Baudos Vengrijoje
Vengrijoje didžiausia bauda - 1130 eurų. Ji skiriama tiems, kurie daugiau nei 75 km/val. viršijo greitį keliuose, kuriuose leidžiama važiuoti iki 50 km/val. greičiu. Taip pat tiems, kurie daugiau nei 105 km/val. viršijo greitį keliuose, kuriuose leidžiama važiuoti 51-100 km/val. greičiu, ir vairuotojams, daugiau nei 110 km/val. viršijusiems greitį keliuose, kuriuose leidžiama važiuoti greičiau nei 100 km/val.
Pasekmės užsienyje padarytiems KET pažeidimams
Vasaros metu dažnai kyla klausimų apie KET pažeidimus užsienyje - ar baudos pasieks vairuotojus, kaip jas apmokėti ir kokios gali būti rimtesnių pažeidimų pasekmės. Vienas iš tokių keliautojų, Lukas, pasidalijo patirtimi, kad kaimyninėje Latvijoje gerokai viršijus greitį jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį. Latvijos pareigūnai jį perspėjo, kad vairuotojo pažymėjimas negalios ir Lietuvoje. Jis dalijosi, kad Latvijoje stipriai viršijo greitį - apie 60-70 km/h, o teisė vairuoti buvo atimta 9 mėnesiams, ir šis atėmimas galios ir Lietuvoje.
Bendradarbiavimas tarp ES šalių
Nepaisant to, kad tokie atvejai nėra kasdieniai, vis daugiau ES šalių bendradarbiauja tarpusavyje pagal įvairius susitarimus ir direktyvas. Tai reiškia, kad net jei pažeidimas įvykdomas užsienyje, jo pasekmės gali būti taikomos ir Lietuvoje - ypač jei kalbama apie sunkesnius pažeidimus, tokius kaip didelis greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus ar avarijos sukėlimas.
Lietuvos policijos pozicija
Lietuvos policija pabrėžė, kad kiekvienoje valstybėje numatyta tam tikra eismo tvarka ir atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus pagal toje valstybėje galiojančius nacionalinius teisės aktus. Tai reiškia, kad lietuvis keliautojas gali iš pradžių net nesuprasti, kad padarė pažeidimą, jei jo lankomoje šalyje galioja kitos KET taisyklės. Taip pat už padarytą pažeidimą yra taikomos vietinės sankcijos, kurios gali stipriai skirtis nuo taikomų Lietuvoje. Visgi Lietuvos policija atkreipė dėmesį, kad užsienio šalyje padaryti KET pažeidimai Lietuvoje nėra papildomai registruojami.
Policija komentavo: „Kiekviena šalis turi savo sistemą, kurioje registruojami užfiksuoti KET pažeidimai, padaryti jų teritorijoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje KET pažeidimai yra registruojami Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje“. Tai reiškia, kad užsienio šalyje padarytas pažeidimas į Lietuvos nacionalinius registrus įprastai nėra perkeltas. Tačiau tai nereiškia, kad tokių pažeidimų pasekmės išnyksta. Jei šalis yra ES narė, piliečiams oficialūs pranešimai apie užfiksuotą KET pažeidimą siunčiami tiesiai į registruotą vairuotojo ar automobilio savininko (valdytojo) registruotą gyvenamąjį adresą Lietuvoje.
„Regitros“ vaidmuo ir ES masto taisyklės
„Regitros“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė pabrėžė, kad „Regitra“ suteikia teisę vairuoti, tačiau jos negali apriboti ar atimti. Visgi, anot E. Bačionytės, „Regitra“, remdamasi kitų suinteresuotų institucijų gauta informacija, pagal faktą gali paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu. Pavyzdžiui, gavus iš medicinos įstaigos pranešimą, kad vairuotojas dėl sveikatos sutrikimų nebegali saugiai valdyti transporto priemonės, taip pat iš policijos sulaukus duomenų, kad dėl tam tikrų KET pažeidimų asmuo prarado teisę vairuoti. E. Bačionytė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vis dar egzistuoja skirtinga praktika dėl vairuotojų teisės praradimo atvejų užsienio šalių teritorijoje ir vieningas sprendimas ES mastu kol kas nėra rastas. ES mastu nėra vieningų kriterijų dėl KET pažeidimų nuobaudų taikymo.
„Vienoje šalyje teisė vairuoti gali būti atimama už vienokius (lengvesnius / sunkesnius) Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kitoje - už kitokius. Kaip pavyzdys, vienoje šalyje gali būti atimama teisė vairuoti viršijus 30 km/h greitį, kitoje - 50 km/h. Kadangi įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, vykstantiems į svečias šalis patariame pasidomėti toje šalyje nustatytomis Kelių eismo taisyklėmis“, - komentavo E. Bačionytė.
Ar Lietuvoje galima vairuoti po pažeidimo užsienyje?
Pasak „Regitra“ atstovės, užsienyje atimta teisė vairuoti su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje negalioja. „Tuo atveju, kai lietuviškas vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas užsienyje, asmuo, jei jis nuolatinis Lietuvos gyventojas, gali užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą. Vairuoti Lietuvoje tokiu atveju galima, o dėl vairavimo užsienyje, reikia teirautis konkrečios valstybės, į kurią vykstama“, - pabrėžė E. Bačionytė. Ji taip pat pasidalijo, kad kartais užsienio valstybių kompetentingų institucijų paimti vairuotojo pažymėjimai grąžinami išdavusiai įstaigai, Lietuvos atveju - „Regitrai“. „Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimas nesibaigęs ir dokumentas atitinka grąžinimo sąlygas, jis saugomas grąžinti. Atkreipiame dėmesį, kad į „Regitrą“ grąžinti vairuotojo pažymėjimai yra saugomi vienerius metus nuo gavimo dienos“, - nurodė ji.
Tiesa, anot E. Bačionytės, jei teisė vairuoti atimama asmeniui, kuris nuolat gyvena Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės erdvės valstybėje ir turi tos šalies vairuotojo pažymėjimą, naujas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas neišduodamas. Tai iš esmės reiškia, kad tokiu atveju Lietuvoje vairuotojas vairuoti nebegali. Taip pat, Lietuvos gyventojams, turintiems lietuvišką vairuotojo pažymėjimą ir padariusiems pažeidimą Lietuvoje, teisė vairuoti atimama tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. „Tai padaryti įpareigoja ES direktyva, kurioje įtvirtinta nuostata, kad savo šalyje praradęs teisę vairuoti asmuo, draudimo laikotarpiu jos negali įgyti kitoje ES šalyje“, - komentavo E. Bačionytė.
Baudų išieškojimas ir prevencija
Daugelis vairuotojų mano, kad palikus šalį baudos savaime išsispręs. Visgi baudos, galbūt po ilgesnio laikotarpio, tačiau visuomet pasiekia vairuotojus. Kai kurie vairuotojai atlaidžiai į situaciją pažiūri netgi sulaukę baudos į namus ar elektroniniu paštu, manydami, kad užsieniečių nebus ieškoma. Tačiau vėliau paaiškėja, kad net senos baudos vairuotojus pasiveja. Paprastai tokioms baudoms apmokėti duodama 60-90 dienų. Jei bauda nebuvo apmokėta praėjus terminui, ji gali būti didinama arba perduodama skolų išieškojimo tarnybai Lietuvoje. Tokiu atveju išvengti mokėjimo niekaip nepavyks ir galimai dėl delspinigių teks susimokėti dar didesnę sumą. Būtent dėl to baudas rekomenduojama apmokėti laiku. Taip pat dažnai suteikiamos nuolaidos, jei bauda apmokama itin greitai. Be to, kai kuriais atvejais gali kilti nemalonumai pasienyje. Jei bauda nebuvo sumokėta, sugrįžus į šalį, kurioje buvo atliktas pažeidimas, gali būti atsisakyta žmogų įleisti ar nuspręsta konfiskuoti automobilį.
Tiesa, jei gautos baudos suma itin maža ir neperžengia minimalios išieškojimo ribos, įmanoma, kad bauda lieka sistemoje, bet aktyviai neišieškoma. Tačiau tai nereiškia, kad ji išnyko.
Kaip išvengti baudų vairuojant užsienyje?
Norint išvengti baudų keliaujant, patariama, prieš išvykstant pasidomėti lankomos šalies KET taisyklėmis. Daugelyje šalių skiriasi greičio apribojimai, todėl dažnai žmonės pažeidžia taisykles net to nežinodami. Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai baudas vairuotojai gauna už tai, kad pamiršta sumokėti kelių mokesčius. Išvengti šių pažeidimų padeda ir įvairios navigacijos programos, kurios dažniausiai įspėja apie greičio matuoklius, greičio apribojimus ar mokamus kelius.
Lėktuvai negali nusileisti: kas vyksta su planetos orais?
Vairavimo kultūros skirtumai Baltijos šalyse
Ekspertai įvardijo pagrindinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairavimo kultūros skirtumus. Nors greičio viršijimas visose Baltijos šalyse išlieka problema, Lietuvoje vairuotojai yra labiau linkę paspausti akseleratorių, įsitikinęs žurnalistas, automobilių testuotojas Vitoldas Milius. Jis teigia, kad tai lemia kontrolės pobūdis - stacionarių matuoklių buvimas, bet trūkstant nuolatinės, gyvos kontrolės. Dėl šios priežasties vairuotojai linkę laikytis taisyklių tik ten, kur žino, kad yra stebimi.
Latvijos ir Estijos vairavimo ypatumai
V. Milius kaip pavyzdį nurodo greičio mėgėjų tramdymą Latvijoje, kur situacija pradėjo keistis keliuose padaugėjus nežymėtų policijos automobilių. „Tave gali nufotografuoti iš priekio ar galo, ir tu niekada nežinai, kur jie yra. Tai kelia įtampą, bet ir keičia elgesį prie vairo - tiesiog nebenori rizikuoti“, - teigia jis. Panaši situacija ir Estijoje, kur eismo priežiūra yra kur kas aktyvesnė ir įvairesnė, įskaitant ne tik greičio matuoklius, bet ir dažnus policijos reidus. „Estai važiuoja pagal taisykles ne todėl, kad yra lėtesni - tarp jų net pasaulinio lygio lenktynininkų yra - bet todėl, kad sistema veikia. Kontrolės forma, ypač netikėtumo faktorius, lemia jų atsargesnį vairavimą. Didesnį vairuotojų drausmingumą skatina ir tolerancijos neturintys greičio matuokliai, kurie fiksuoja viršytą greitį vos 1-2 kilometrais per valandą“, - įsitikinęs V. Milius.
Lankantis Latvijoje gali nustebinti tam tikri nerašyti susitarimai, pavyzdžiui, vietinių taikoma „trečiosios juostos“ taisyklė, atliekant lenkimą kelyje. Dviejų juostų kelyje kai kurie vairuotojai pasitraukia arčiau kelkraščio, taip praleisdami lenkiantįjį. Taip pat keliaujančius lietuvius gali nustebinti rečiau kelyje sutinkamos transporto priemonės, pavyzdžiui, tramvajai Rygoje ar Taline.
Nuomojamų automobilių baudų specifika
„Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus pastebi, kad vairuotojai nevengia pasitikslinti dėl vairavimo niuansų kitose šalyse. Jis rekomenduoja vadovautis kelių eismo taisyklėmis, atidžiau stebėti kelio ženklus ir nebijoti naudotis navigacijos programėlėmis. Vasaros mėnesiais nuomotų automobilių naudotojams skirtų baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus apimtys išauga beveik 50 proc. Dažniausias pažeidimas - viršytas greitis. E. Čiagus paneigia mitą, kad greičio viršijimas užsienyje, jei tai užfiksavo greičio matuoklis, lieka be pasekmių. Informacija apie pažeidimus perduodama tarp šalių institucijų, todėl bauda galiausiai vis tiek pasiekia vairuotoją.
Jei keliaujant nuomotu automobiliu leistinas greitis viršytas Latvijoje ar Estijoje, bauda atkeliaus oficialiam automobilio savininkui - automobilių nuomos bendrovei. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia - bauda siunčiama tiesiogiai pažeidėjui. Valstybinės institucijos kreipiasi į nuomos bendrovę prašydamos pateikti vairuotojo duomenis. E. Čiagus paaiškina: „Lietuvoje mes nežinome nei baudos dydžio, nei kiek buvo viršytas greitis. Atsakingos institucijos į automobilio nuomos bendrovę kreipiasi tik prašydamos automobilio vairuotojo duomenų. Tad bauda paštu nukeliauja tiesiai vairuotojui.“
Pagal Estijos kelių eismo taisykles, už greičio viršijimą pirmiausia skiriama įspėjamoji bauda. Baudos suma eurais apskaičiuojama padauginus viršytų kilometrų skaičių iš 7. Pavyzdžiui, viršijus leistiną greitį 20 km/h, bauda siekia 140 eurų. Lietuvoje bauda priklauso nuo to, kiek buvo viršytas greitis. Jei pažeidimas siekia 10-20 km/h, bauda gali būti iki 30 eurų. Latvijoje už greičio viršijimą iki 20 km/h gali būti skirta iki 80 eurų bauda.
Nuomojamų automobilių vairuotojai, bandantys išvengti baudų blokuodami banko kortelę, neapsisaugo nuo atsakomybės. E. Čiagus pabrėžia, kad bauda gali būti paskirta gerokai vėliau nei automobilis grąžintas. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, automobilių nuomos įmonės gali perduoti vairuotojo duomenis policijos pareigūnams kitose šalyse. Taigi, net jei banko kortelė nebegalioja, bauda vis tiek pasieks, kartais net po metų ar dar vėliau.
Parkavimo baudos Rygoje
Anot pranešimo, Rygoje priparkavus automobilį buvo pažeistos taisyklės, ir grįžus už valytuvo buvo rastas lapelis su 20 Eur bauda. Policininkai neturėjo vairuotojo ar automobilio savininko duomenų. Nors teigiama, kad Latvijos policijos surašytas protokolas, kuriame nurodoma bauda, kurią vairuotojas turi sumokėti per 30 dienų, yra teisėtas, užsienio piliečių, neturinčių darbo ar automobilio Latvijoje, baudų išieškojimas yra sudėtingas. Taip pat minima, kad Latvijos administracinės atsakomybės kodekse yra niuansų, susijusių su užsieniečių asmens kodų įvedimu į kompiuterinę sistemą. Vienu atveju, bauda už parkavimą Latvijoje, nors ir surašyta latviškai, buvo gauta po daugiau nei 2 metų iš UAB CCS - Costume care services su reikalavimu įvykdyti prievolę. Nurodoma, kad tai galėjo būti ne administracinė bauda, o mokestis pagal civilinę sutartį, kurį administravo privati skolų administravimo įmonė.