Atsakomybė už privačių interesų deklaracijos nepateikimą ir mokesčių įstatymų pažeidimus

Deklaruoti privačius interesus yra kiekvieno asmens, turinčio deklaruojančio asmens statusą, pareiga. Privačių interesų deklaravimas yra tęstinis procesas, kuris nėra metinis ir nėra susijęs su pajamų bei turto deklaravimu.

Mokesčių įstatymų pažeidimu laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.

Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnis numato, kad, jei mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama bauda.

Šios baudos dydis yra nuo 20 iki 100 procentų trūkstamos mokesčio sumos, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Konkrečios baudos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis to paties įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.

Baudų dydžiai pagal atitinkamus teisės aktus

Teisinė informacija dėl baudų

• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139, 140, 142, 143 straipsniai.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
• Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnis.
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Delspinigiai už mokesčių nesumokėjimą

Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnis nustato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už:

• nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
• nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
• pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaityta) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsniu, delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 7 procentiniais punktais. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.

Teisinė informacija dėl delspinigių

• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96, 97, 98, 99 straipsniai.
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Atleidimas nuo baudų ir delspinigių

Mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali būti atleistas nuo baudų ir / ar delspinigių. Mokesčio administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniais, turi teisę atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir delspinigių ar jų dalies, kai yra minėtuose straipsniuose nustatyti atleidimo nuo delspinigių ir / ar baudų mokėjimo pagrindai.

Nuo delspinigių ir / ar baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, prašymai dėl atleidimo nagrinėjami Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144, nustatyta tvarka.

Teisinė informacija dėl atleidimo

• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniai.
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144 „Dėl Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VA-89 redakcija).

Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 str.).

Administracinė atsakomybė

Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 66 dalyje nustatyta teisė Valstybinei mokesčių inspekcijai pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl įvairių kodekso straipsnių pažeidimų, apimančių platų spektrą administracinių nusižengimų.

Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsniu, mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu nustatęs nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, apie tai privalo informuoti teisėsaugos institucijas.

Baudžiamoji atsakomybė

Dažniausiai mokestinio patikrinimo metu nustatomos šios Baudžiamajame kodekse numatytos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos:

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams

• 182 straipsnis. Sukčiavimas.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai

• 202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
• 203 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla.
• 209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai

• 219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas.
• 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas.
• 221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas.
• 222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
• 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu

• 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.

Teisinė informacija dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės

• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 127 ir 143 straipsniai.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

tags: #baudos #nepateikus #privaciu #interesu #deklaracijos