Lietuvos vairuotojai, keliaujantys į Latviją, dažnai susiduria su įvairiomis situacijomis, kurios gali lemti administracinius nusižengimus ir baudas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios taisyklės galioja Latvijoje, kokios yra baudos už pažeidimus ir kokios pasekmės laukia nesumokėjus, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo ypatumus.
Administracinių nusižengimų tvarka Latvijoje
Latvijos administracinės atsakomybės įstatyme numatyta galimybė priimti automatizuotus sprendimus dėl administracinių pažeidimų. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais sprendimas gali būti priimtas be tiesioginio pareigūno dalyvavimo, remiantis surinkta informacija. Pažeidėjui atsiųstame pranešime bus ne tik informuojama, kad sprendimas priimtas automatiškai, bet ir nurodoma jo apskundimo tvarka. Asmenys turės teisę automatizuotai priimtus sprendimus apskųsti per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.
Asmuo, kuriam taikomas automatizuotas sprendimas, gaus išsamų paaiškinimą apie šiam sprendimui panaudotus duomenis, sprendimui taikytą schemą ir jo pasekmes, taip pat apie asmenis, kurie kūrė šią sistemą. Ši informacija bus pridedama prie sprendimo. Asmenims taip pat bus suteikta teisė reikalauti, kad policija žodžiu arba raštu paaiškintų šį sprendimą. Tačiau tai neturės įtakos sprendimo įsigaliojimui ar terminams. Reikalavimas paaiškinti automatizuotą sprendimą nereikš, kad jis yra apskundžiamas.
Svarbu paminėti, kad Latvijos administracinės atsakomybės įstatyme numatyta tik automatizuoto sprendimų priėmimo galimybė, tačiau tai nereiškia, kad taip bus elgiamasi visais atvejais. Policijos pareigūnai šia galimybe galės ir nesinaudoti.
Dažniausi pažeidimai ir patirtis su baudomis
Latvijoje, kaip ir daugelyje šalių, pasitaiko įvairių kelių eismo ir viešosios tvarkos pažeidimų. Vienas iš dažnų nusižengimų - automobilio statymas neleistinoje vietoje. Pavyzdžiui, už netinkamą stovėjimą prie Rygos oro uosto pareigūnas gali skirti apie 30 latų (apie 43 eurus) baudą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai už automobilio palikimą neleistinoje vietoje skiriamos didesnės baudos, siekiančios apie 150 latų (apie 217 eurų). Šios patirtys rodo, kad Latvijoje baudos už pažeidimus gali skirtis, o kai kuriais atvejais, jei kvite trūksta svarbios informacijos (pvz., pareigūno pavardės, antspaudo, parašo), kyla klausimų dėl baudos pagrįstumo.
Pasak Liepojos savivaldybės policijos atstovo, pažeidimų baudos gali labai skirtis. Pavyzdžiui, net ir už netinkamą automobilio statymą baudos dydis gali priklausyti nuo pažeidimo pobūdžio. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai yra susiję su eismo taisyklėmis (pvz., netinkamas automobilių statymas), rūkymu vietose, kur tai draudžiama (parkuose, prie mokyklų, viešojo transporto stotelėse ir pan.), viešosios tvarkos trikdymu bei alkoholio vartojimu viešose vietose ar buvimu pernelyg apsvaigus.
Greičio viršijimas
Ilgą laiką Latvija buvo vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje nedidelis greičio viršijimas (iki 10 km/h) neužtraukdavo baudos, o tik įspėjimą. Tačiau siekiant pagerinti eismo saugumą, dabar spidometro rodyklės pakėlimas 10 vienetų aukštyn Latvijos vairuotojams kainuoja 10 eurų. Eismo saugumas Latvijos keliuose yra svarbus klausimas, nes Latvija pagal žuvusiųjų keliuose skaičių ES užima antrąją vietą.
Taisyklės Latvijos pajūryje
Apsauginė Baltijos jūros priekrantės kopų zona apima visą Latvijos pajūrį - nuo pasienio linijos su Lietuva iki sienos su Estija. Šioje zonoje galioja taisyklės, kurių būtina laikytis, kad išliktų gamtos unikalumas ir būtų palaikoma bendroji švara bei tvarka. Taip pat siekiama apsaugoti šią teritoriją nuo galimų miškų gaisrų ir priekrantės skardžių deformacijos.
Svarbu priminti, kad įvažiuoti transporto priemonėmis į apsauginę kopų zoną yra draudžiama. Provėžotas takas nėra kelias, todėl draudžiama išvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies. Laužavietę galima kurti tik tam specialiai skirtose vietose. Baltijos pajūrio kopų zonoje yra puikiai įrengtų ir oficialių poilsiaviečių bei stovėjimo aikštelių, kuriomis nemokamai gali naudotis visi lankytojai.
Siekiant efektyvesnio teritorijos stebėjimo ir taisyklių laikymosi kontrolės, pasitelkiami bepiločiai orlaiviai. Savivaldybės policija reguliariai lankydama ir prižiūrėdama šią teritoriją nustato daugybę pažeidimų, susijusių su transporto priemonių įvažiavimu į draudžiamas zonas.
Dažnai dėl elementarios informacijos stokos turistai pažeidžia lankymosi ir poilsiavimo šioje teritorijoje taisykles ir sulaukia griežtų nuobaudų. Todėl visiems turistams, planuojantiems savo laisvalaikį Latvijos Baltijos jūros pakrantėje, raginama susipažinti su informacija apie taisykles specialiose programėlėse, vietiniuose turizmo informacijos centruose ir internetiniuose tinklapiuose. Tai padės išvengti nereikalingų rūpesčių ir leis ramiai bei netrukdomai leisti laiką pajūrio zonoje.
Padangų reikalavimai Latvijoje
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, galioja tam tikri reikalavimai transporto priemonių padangoms žiemos sezonu. Nuo šių metų draudžiama žiemos metu važinėti demisezoninėmis padangomis, kurios pažymėtos tik M+S simboliu. Padangos turi būti arba skirtos būtent žiemai, arba M+S, tačiau kartu pažymėtos ir kalno su snaige simboliu.
Latvijos kelių eismo saugumo direkcija skelbia, kad žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 iki kovo 1 dienos. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 1 iki gegužės 1 dienos. Minimalus protektoriaus gylis - 4 milimetrai. Naudojant netinkamas arba „plikas“ padangas, policija vairuotojams skiria įspėjimą arba baudą nuo 15 iki 55 eurų.
Statistika ir tarptautinis informacijos apsikeitimas
Liepojos savivaldybės policija reguliariai nagrinėja administracinių pažeidimų atvejus. 2022 m. buvo išnagrinėtas 4301 atvejis, 2023 m. - 8334, o 2024 m. - 7399 administracinio pažeidimo atvejai. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. buvo užfiksuoti 394 pažeidimai, susiję su Baltijos jūros kopomis. Nors tikslaus skaičiaus, kiek iš šių pažeidimų padarė turistai iš Lietuvos, nustatyti beveik neįmanoma, statistika rodo bendrą pažeidimų tendenciją.
6 dalykai, kurių nereikėtų daryti Latvijoje!
Ką daryti gavus baudą iš užsienio?
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai pataria, kad gavus pranešimą apie nusižengimą iš užsienio, nereikėtų nustebti, jei laiškas bus lietuvių kalba. Europos valstybės narės, nustačiusios kelių eismo pažeidimus savo šalyje, siunčia transporto priemonės savininkams pranešimus ta kalba, kurioje yra registruota transporto priemonė, ir pagal savo nacionalinę teisę pateikia visą susijusią informaciją, pažeisto nacionalinės teisės akto pavadinimą ir sankciją.
Jei Lietuvos pilietis gauna pranešimą apie galbūt užfiksuotą kelių eismo pažeidimą kitoje užsienio šalyje ir nori įsitikinti, kad bauda tikra, jis turėtų kreiptis į tą užsienio instituciją, kuri atsiuntė laišką. Dėl informacijos patikslinimo gali ir turi kreiptis nurodytais kontaktais į užsienio šalies tą instituciją, iš kurios gauta informacija, ir, pavyzdžiui, paprašyti įrodymų (fotonuotraukos), kurioje matytųsi užfiksuota transporto priemonė.
Informacijos apsikeitimas tarp valstybių
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva yra sudariusios palankesnes sąlygas keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Europos valstybės narės suteikia teisę atlikti duomenų, susijusių su transporto priemonėmis ir jų savininkais ar valdytojais, automatines paieškas kitoms Europos valstybėms narėms, kurios yra prisijungusios prie direktyvos. Pagal direktyvą valstybės narės nacionalinis kontaktinis centras, siekdamas ištirti, kas yra atsakingas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlieka paieškas ir naudoja duomenis.
Lietuvoje direktyvai įgyvendinti yra patvirtintas Keitimosi informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus tvarkos aprašas. Valstybės įmonė „Regitra“, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytoja ir asmens duomenų tvarkytoja, kitų Europos valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams centrams suteikia galimybę naudotis minėtame registre tvarkomais duomenimis, susijusiais su transporto priemonėmis ir jų savininkais ar valdytojais.
Tačiau svarbu paminėti, kad Lietuvos policija neturi bendros informacinės sistemos su kitų šalių policijos įstaigomis ir negali gauti informacijos apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurie galbūt pažeidė KET kitose užsienio šalyse.
Prievartinis išieškojimas ir apskundimo teisė
Klausimas, kas bus, jei nesumokėsi baudos, yra aktualus daugeliui. Oficialios informacijos apie tai, ar Latvijos institucijos perduoda informaciją Lietuvos antstoliams, nėra. ES vienoda baudų už pažeidimus išieškojimo tvarka dar tik ateities planuose. Nors šalys narės gana lengvai keičiasi informacija apie prasižengusį asmenį, direktyva nesprendžia prievartinio paskirtų baudų išieškojimo klausimo. Policijos įstaigos, spręsdamos prievartinio išieškojimo klausimą, tarpusavyje nebendradarbiauja (išskyrus atvejus, kai yra pasirašytos dvišalės ar daugiašalės tarpvalstybinės sutartys).
Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė teigia, kad norint iš skolininko per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, asmuo turi gyventi toje šalyje, kur jam buvo paskirta bauda, arba turėti turto ar dirbti joje. Jeigu užsienietis tik pravažiavo pro šalį ir joje jam buvo paskirta bauda, jis nieko bendro su ta šalimi nebeturi, išskyrus tą baudą. Prievartinis išieškojimas gali būti vykdomas tik pačioje Lietuvoje, kada procesus pradėtų Lietuvos antstoliai, gavę užsienio pareigūnų vykdomąjį raštą, tačiau tam reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas tarp abiejų šalių, kurio kol kas šioje srityje nėra.
Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę ginčyti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą skirti baudą. Sprendimo apskundimo, skundo nagrinėjimo procedūra vyksta pagal valstybės, paskyrusios baudą, teisę, todėl asmuo turi bendrauti su šios valstybės institucijomis. Pagalbą dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos.
Prevencinės priemonės ir apribojimai
Latvijos policija gali turėti galimybę perduoti informaciją apie nesumokėtas baudas į tarptautines duomenų bazes, o tai ateityje gali sukelti problemų keliaujant ne tik į Latviją, bet ir į kitas Europos Sąjungos šalis.
Lietuvoje policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruota transporto priemonė nėra užfiksuota automatinėmis greičio matavimo priemonėmis. Panašiai elgiasi ir kitų šalių pareigūnai. Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, iki bylos nagrinėjimo sulaikomas vairuotojo pažymėjimas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, yra ribojamas vizos išdavimas.
Lietuvos kelių policijos tarnyboje gaunami duomenys apie registruotų transporto priemonių savininkus ir valdytojus iš Lenkijos, Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Bulgarijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai jų gimtąja kalba su pasiūlymu sumokėti atitinkamą baudą, paskirtas baudas sumoka.