Nugaros skausmas: priežastys, simptomai ir gydymas

Apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Viktorijos Šatės, iš asmenų, kuriuos nugaros skausmas priverčia ieškoti gydytojo pagalbos, maždaug 60 proc. taip pat vargina kojos skausmas, tirpimas ir nugaros skausmas, pereinantis į kojas, simptomų plitimas nuo nugaros link kelio, pėdos ar iki kojų pirštų. Nugaros skausmas yra viena dažniausiai sutinkamų sveikatos problemų, galinti pasireikšti visais gyvenimo etapais, įvairiomis skausmo formomis.

Kas sukelia nugaros skausmą?

Statistikos duomenimis, nugaros skausmas dažniausiai kankina darbingo amžiaus žmones, nuo 35 iki 55 metų. Tačiau kineziterapeutė V. Šatė pažymi, kad nugaros skausmas jau seniai nebesiejamas tik su vyresniu amžiumi ir vis dažniau pasitaiko jaunų pacientų tarpe.

Dažniausios nugaros skausmo priežastys

• Pasyvus gyvenimo būdas ir per mažas fizinis aktyvumas.
• Antsvoris ir nutukimas.
• Prasta laikysena, netaisyklinga sėdėsena ir stovėsena.
• Pasikartojantys judesiai, susiję su darbu (svorio kėlimai, pasilenkimai, pasisukimai).
• Raumenų disbalansas ir nuovargis.
• Neatsargus sportas, per didelis krūvis netreniruotiems raumenims.
• Ilgas sėdėjimas vienoje padėtyje ar ilgas sėdimas darbas.
• Rūkymas ir ilgalaikis stresas.
• Netaisyklinga avalynė, ypač aukštakulniai.
• Nėštumas, pogimdyminis periodas, menstruacijos.

Kineziterapeutės A. Gliaudytės teigimu, skausmą provokuojantis judesys gali būti ir labai nedidelis, todėl dažnai girdime, kad nugaros skausmas prasidėjo be jokios priežasties. Nespecifinių tokio nugaros skausmo priežasčių grupei priskiriami staigūs netinkami judesiai (pavyzdžiui, kėlimas, stūmimas, pasilenkimas ar pasisukimas) bei per didelis krūvis netreniruotiems raumenims.

Nugaros skausmas ir stuburo ligos

Dažniausiai klinikoje pasitaikantis atvejis yra išialgija, kuri pasireiškia didžiausio ir ilgiausio žmogaus kūne esančio sėdimojo nervo, besitęsiančio nuo nugaros iki pėdos, dirginimu. Išialgiją sukelia sėdimojo nervo dirginimas / spaudimas dėl:

• Stuburo išvaržos (tarpslankstelinio disko išvarža), kai padidėja tūris stuburo kanale, spaudžiamos nervų šaknelės, sukeldamos skausmą, tirpimą, kuris plinta sėdimuoju nervu į sėdmenis, kojas ir pėdas. Tai gali lemti netinkami kasdieniai įpročiai, neergonomiški darbo judesiai, ilga statinė kūno padėtis, antsvoris, prastas darbo / poilsio režimas.
• Stenozės, kai susiaurėja stuburo kanalas ir suspaudžiamos nervų struktūros. Stovėjimas arba normalus ėjimas padidina nervo spaudimą ir sukelia kojų skausmą.
• Kriaušinio raumens sindromo, kuris gali pasireikšti dėl per didelio krūvio sėdmenų srityje (ėjimas, bėgimas, žygiavimas, netaisyklingas svorio kilnojimas, prastas apšilimas prieš veiklą), kai raumenys nėra pasiruošę tokio intensyvumo krūviui. Taip pat kriaušinis raumuo būna labai įtemptas nuo per mažo fizinio aktyvumo ir ilgo sėdėjimo.
• Tarpslankstelinio disko degeneracijos, kai diskas pradeda irti, sukeldamas uždegimą ir nedidelį stuburo nestabilumą.
• Kryžkaulinio klubakaulio sąnario ligos arba disfunkcijos.
• Spondiloartrozės - degeneracinės ligos, kurios metu pažeidžiama kremzlė stuburo slankstelių sąnariuose.
• Kompresinio lūžio, ypač vyresniems žmonėms, sergantiems osteoporoze.
• Facetinių sąnarių sindromo, kai tarpslanksteliniai sąnariai susidėvi ir slanksteliai užspaudžia nervą.
• Osteoartrito (artrozės, ataugų), kai formuojasi kaulų ataugos, mažinančios stuburo lankstumą.
• Nepavykusios nugaros operacijos sindromo, kai po stuburo operacijos atsiranda naujas arba išlieka skausmas.

Kitos nugaros skausmo priežastys

Nugaros skausmo etiologija dažnai nėra aiški ir gali būti sukelta daugelio veiksnių:

• Psichosomatinės priežastys: stresas, emocinė būsena.
• Metabolinės priežastys: virškinimo sistemos sutrikimai.
• Neurogeninės priežastys: nervų sistemos pakitimai, sužalojimai.
• Vidaus organų ligos: inkstų uždegimas, inkstų akmenligė, širdies problemos (skausmas apima plaučius, nugarą, krūtinę, dažnai kairėje pusėje), endometriozė.
• Periferinių kraujagyslių pažeidimai.
• Minkštųjų audinių pakitimai: raumenų ir fascijų patempimas, fibrozitas, fibromialgija, sausgyslių uždegimai.
• Degeneraciniai pakitimai: stuburo ir sąnarių (pvz., klubo sąnario uždegimas).
• Kaulų audinio įgimti defektai: skoliozė, kifozė.
• Onkologinės ligos, navikai, infekcijos.

Nugaros skausmas taip pat gali būti dvejopas: ūmus arba lėtinis.

• Ūmus skausmas prasideda staiga, yra labai stiprus ir sunkiai ištveriamas. Jis dažniausiai nurimsta, apribojus fizinį krūvį, ir gali praeiti per maždaug dvi savaites.
• Lėtinis skausmas vargina nuolat, kartais jis yra stipresnis, kartais - silpnesnis. Lėtiniu nugaros skausmu laikomas toks, kuris tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius.

Simptomai, kada verta sunerimti

Teoriškai, pasak kineziterapeutės V. Šatės, nugaros skausmas retai yra rimtų ligų pranašas, bet tikimybė, kad sėdimąjį nervą spaudžia, pavyzdžiui, auglys ar masyvi išvarža, yra.

„Raudonos vėliavėlės“ - kada reikalinga skubi medicininė pagalba

Kineziterapeutė A. Gliaudytė pabrėžia, kad yra tam tikrų požymių, kurie gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas, vadinamas „raudonomis vėliavėlėmis“:

• Jei dėl nugaros skausmo kreipiasi jaunesni nei 20 metų arba vyresni nei 55 metų pacientai.
• Kojų ir / ar rankų silpnumas, galūnių nutirpimas, sunki arba nestabili eisena, jutimų sutrikimai.
• Arklio uodegos sindromas: kai užspaudžiami visi juosmeninio rezginio nervai, pasireiškia juosmens skausmas, pereinantis į koją, kojų silpnumas - tampa sunku jas valdyti. Dažniausiai sutrinka šlapinimosi ir tuštinimosi funkcija - žmogus nebegali kontroliuoti sfinkterių. Taip pat būdingas sėdmenų ir audinių aplink išangę aptirpimas. Tokiu atveju reikalinga skubi medicininė pagalba.
• Karščiavimas, prakaitavimas, svorio netekimas be aiškios priežasties.
• Skausmas naktimis arba nuolatinis, stiprėjantis skausmas, net neatlikus provokuojančių judesių.
• Skausmas, kurį išprovokuoja čiaudėjimas ar kosėjimas.
• Bukas skausmas, besitęsiantis nuo nugaros vidurio iki šonkaulių lanko apačios, kartu su nuolatiniu nuovargiu ir apčiuopiamu guzeliu nugaros apačioje ar šone (gali signalizuoti apie inkstų vėžį).

Kada kreiptis į kineziterapeutą?

Mokslinių tyrimų duomenys atskleidžia, jog asmenys, kurie jaučia nugaros ir kojų skausmą, patiria stipresnį skausmą ir negalią, jų gijimo laikas yra ilgesnis, be to, jie patiria didesnius finansinius iššūkius, yra priversti pasiimti daugiau nedarbo dienų, palyginti su tais, kurie kenčia tik nugaros skausmus. Todėl kineziterapeutė V. Šatė rekomenduoja kreiptis kuo anksčiau, kai tik atsiranda nugaros skausmas ar įtampa, nes skausmas yra signalas, kad kūnui nėra gerai. Jei nieko nepakeičiame savo kasdienėje veikloje, patologija didės ir skausmas stiprės.

Nugaros skausmo diagnostika

Juosmens skausmo priežasties diagnostika gali būti sudėtinga, kadangi skausmą gali sukelti ne viena struktūra. Diagnozuojant skausmą yra svarbu jo lokalizacija, stiprumas ir tipas, taip pat kada atsirado skausmas, kokios veiklos metu, kokia pozicija palengvina, o kokia sustiprina skausmą.

Nugaros skausmo tipai pagal lokalizaciją ir plitimą

Skausmo klasifikacija yra svarbi parenkant tinkamą gydymo planą:

• Ašinis apatinės nugaros dalies skausmas: pats dažniausias tipas, pasireiškia tik apatinėje nugaros dalyje ir neplinta nei į sėdmenis, nei į kojas. Skausmas gali būti aštrus arba bukas, stiprus, trikdantis kasdieninę veiklą. Dažniausiai sustiprėja fizinės veiklos metu ar tam tikroje pozicijoje (pvz., ilgai sėdint) ir palengvėja ilsintis.
• Juosmeninė radikulopatija: antras pagal dažnumą tipas. Jį sukelia sėdimojo nervo šaknelių kompresija, skausmas dažnai stipresnis kojose, nei nugaroje.
• Plintantis juosmens skausmas: šis tipas pasireiškia juosmens skausmu, kuris plinta į kirkšnis, sėdmenis, viršutinę šlaunų dalį, bet retai pasireiškia žemiau kelio. Pacientai dažnai apibūdina skausmą kaip nestiprų, buką, kintančio intensyvumo.
• Skausmas tarp menčių arba viršutinėje nugaros dalyje: apibūdinamas kaip maudžiantis, dyglus ar primenantis elektros iškrovą. Dažniausiai susijęs su raumenų patempimu dėl prastos laikysenos, netaisyklingos kaklo padėties, streso ar neatsargaus svorių kėlimo.

Diagnostiniai tyrimai

Dažniausiai priežastis nustatoma pagal paciento skundus ir fizinį ištyrimą. Jeigu skausmas yra ypatingai stiprus ir ilgai trunkantis (daugiau nei 6-12 savaičių) arba įtariamos rimtesnės priežastys, priežasčiai nustatyti naudojami specialūs diagnostiniai metodai:

• Rentgeno tyrimas.
• Kompiuterinė tomografija (KT) ir kompiuterinė tomografija su mielograma.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Šie tyrimai naudojami diagnozei patikslinti ar atmesti infekcijai ir navikams. Kartais pasitaiko situacijų, kai negalima nustatyti jokios anatominės skausmo priežasties.

Nugaros skausmo gydymas

Juosmens skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties, jo tipo ir stiprumo. Daugelis pacientų, patiriančių juosmeninės dalies nugaros skausmą, pasveiksta per 6 savaites.

Konservatyvus gydymas

Jeigu nėra indikacijų chirurginei intervencijai, taikomas konservatyvus gydymas:

• Poilsis: padeda gyti pažeistiems audiniams ir nervams.
• Karščio ar šalčio kompresai: veiksmingai mažina skausmą ir uždegimą.
• Medikamentinis gydymas: įvairūs receptiniai ir nereceptiniai analgetikai, nesteroidiniai skausmą malšinantys ir priešuždegimiškai veikiantys vaistai. Sudėtingais atvejais taikomos epidūrinės steroidinių vaistų injekcijos. Svarbu vaistus vartoti atsakingai ir tik pasikonsultavus su gydytoju.
• Kineziterapija / Reabilitacija:
  • Stuburo centralizacijos ir krypties pirmenybės pratimai.
  • Tikslingi pratimų kartojimai.
  • Sėdimojo nervo mobilizacija.

  Kineziterapijoje gali būti naudojamos kelios procedūros, kurias tikslingiausiai parenka kineziterapeutas, įvertinęs paciento būklę. Kineziterapeutai ne tik parinks individualiu atveju tinkamiausias koreguojamąsias mankštas salėje arba vandenyje (pastarosios ypač efektyvios antsvorio turintiems asmenims), bet ir pritaikys pasaulyje pripažintas efektyvias gydymo metodikas, tokias kaip „Mulligan“, „Maitland“, dinaminė neuroraumeninė stabilizacijos ir Vokietijos INOMT institucijos metodikos.

• Masažai: padeda gydyti skausmus viršutinėje ir apatinėje nugaros dalyse, nugaros skausmą gulint ir į koją pereinantį skausmą. Šios savybės leidžia nugaros masažui veikti itin efektyviai, padėdamos skatinti gijimą, slopinti skausmą ir tinimą, atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir mažinti stresą bei emocinę įtampą.
• Šilumos ar šalčio terapija, vandens procedūros.
• Yamuna fizinių pratimų metodika: efektyviai atstato anatomiškai teisingą laikyseną ir judėjimą, sistemingai masažuojant giliuosius raumenis.

Kineziterapeutės V. Šatės teigimu, nugaros skausmas, pereinantis į koją, dažniausiai išnyksta taikant individualią reabilitacijos programą. Tačiau jei simptomai yra lėtiniai, gijimas gali trukti gerokai ilgiau.

Chirurginis gydymas

Retais atvejais gali būti reikalingas operacinis gydymas. Jeigu skausmas išlieka arba sustiprėja, arba esant indikacijoms ir neveiksmingam konservatyviam gydymui, atliekamos chirurginės stuburo operacijos:

• Išialgijos gydymui atliekamos laminektomijos ir mikrodisektomijos operacijos.
• Stuburo tvirtinimo operacijos nestabilumui gydyti.
• Nugaros smegenų stimuliacijos operacija: veiksminga lėtinio, neaiškios kilmės skausmo, nepavykusios stuburo operacijos atvejais.

Gydymo tęsinys namuose ir prevencija

Nugaros skausmo gydymas turi būti tęsiamas ir namuose. Yra keli veiksniai, lemiantys greitesnį pasveikimą:

• Mažesnė skausmo trukmė ir intensyvumas.
• Mažiau kitų simptomų, tokių kaip miego sutrikimas, nuovargis, negalėjimas sėdėti.
• Pacientų įsitikinimai, kad skausmas trumpalaikis.
• Reguliariai atliekama speciali mankšta, pratimai nugaros skausmui mažinti ir tinkamai parinkti medikamentai.

Po gydymo, nebejaučiant nugaros ir kojos skausmo, namuose būtina atlikti specialisto paskirtus specifinius arba profilaktinius stuburo mobilumo ir liemens korseto stiprinimo pratimus.

Nugaros skausmo prevencijos patarimai

Nugaros skausmas yra dažna problema, tačiau jo galima išvengti, laikantis tam tikrų svarbiausių taisyklių:

• Reguliarus fizinis aktyvumas: geriausia pradėti nuo dažnesnių pasivaikščiojimų, o vėliau atrasti mėgstamą veiklą (plaukimą, važinėjimą dviračiu, bėgiojimą ar grupines treniruotes). Svarbu, kad tai teiktų malonumą ir garantuotų ilgalaikę naudą.
• Lankstumo ir raumenų jėgos stiprinimas: svarbu stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, taip sukuriant tvirtą kūno pagrindą.
• Sveikas svoris: papildomas svoris išvargina nugaros raumenis ir jie tampa pažeidžiami.
• Metimas rūkyti.
• Taisyklinga sėdėsena ir stovėsena:
  • Stovint reikėtų nesikūprinti, patartina vieną iš kojų laikyti ant žemos pakylos, taip sumažinant krūvį, tenkantį apatinei nugarai.
  • Sėdint įsitikinkite, kad nugara ir rankos turi tinkamas atramas, kelius ir klubus stenkitės laikyti tame pačiame lygyje.
  • Dirbant prie kompiuterio, įsitikinkite, kad darbo vieta yra ergonomiška, kompiuterio ekranas yra akių lygyje, kad nereikėtų lenkti kaklo į priekį.
  • Reguliariai darykite pertraukėles.
• Patogi avalynė: venkite aukštakulnių ir rinkitės patogius batus su minimaliu kulnu.
• Venkite kelti ir nešti sunkius daiktus, o jei tenka - darykite tai taisyklingai.
• Streso valdymas: kasdieniniai rūpesčiai sukelia nemažai streso, o tai gali pasireikšti fiziniais negalavimais, įskaitant nugaros skausmą.

Kineziterapeutės A. Gliaudytė pabrėžė, jog tinkama reabilitacija sutrumpina nugaros skausmo gijimo laiką ir padeda išvengti pakartotinio pažeidimo. Visgi, nors dauguma žmonių pasveiksta, net iki 60 proc. tų pačių nusiskundimų pasikartoja per pirmuosius metus. Kartais lėtinio nugaros skausmo priežastimi tampa anksčiau netinkamai gydytas pažeidimas arba per anksti nutrauktas gydymas. Kineziterapeutė pataria neatidėlioti vizito pas gydytoją ir rūpintis savo sveikata.

tags: #nugaros #skausmas #vairuojant