Atsakomybė už eismo įvykį Lietuvoje

Avarijos kelyje gali nutikti net ir labiausiai patyrusiems vairuotojams. Tokios situacijos sukelia ne tik stresą, bet ir finansinių rūpesčių, jei nežinote savo atsakomybės ribų ar veiksmų, kuriuos reikia atlikti. Kiekvienas vairuotojas turi suprasti, kad atsakomybė kelyje nėra vien tik taisyklių laikymasis - tai ir pasirengimas galimiems netikėtumams.

Veiksmai po eismo įvykio

Pirmiausia įsitikinkite, kad visi avarijos dalyviai yra saugūs, ir prireikus iškvieskite pagalbą. Jei situacija nėra kritinė, užfiksuokite įvykio aplinkybes - padarykite kuo daugiau nuotraukų, surinkite liudininkų kontaktus ir užpildykite eismo įvykio deklaraciją (tą galima padaryti ir elektronine forma). Ši informacija bus labai svarbi draudimo atvejo nagrinėjimui.

Ką daryti, jei avarijos kaltininkas neturi draudimo?

Jei eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, Jūs neprarasi kompensacijos, o ją išmokės draudimo bendrovė. Svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių. Neklausykite tokio vairuotojo pažadų susitarti vietoje. Nedelsdami kvieskite policiją, užpildykite eismo įvykio deklaraciją ir pažymėkite, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Vėliau per transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko.

Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos. Jis gali siūlyti užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus. Tokiu atveju būtina kviesti policiją, fiksuoti visas detales ir saugoti savo interesus.

Neapdraustų automobilių problema

Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas pagal Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, apie 9 proc. (apie 140 tūkst.) keliuose važinėja neapdraustų automobilių. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo. Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga.

Jei įvyktų eismo įvykis, kuriame dalyvautumėte Jūs - vairuodami neapdraustą automobilį, turėtumėte patys atlyginti visą padarytą žalą kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Šios išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Be finansinių sunkumų - galite susidurti su teisinėmis problemomis. Bauda už vairavimą be draudimo taip pat numatyta.

Draudimo svarba ir atsakomybės ribos

Privalomasis draudimas skirtas apsaugoti vairuotojus nuo finansinių pasekmių, kai dėl jų kaltės nukentėjo kitas asmuo ar jo turtas. Šis draudimas padengia remonto, gydymo ar net neturtinės žalos išlaidas. Prieš išvykdami į kelią, įsitikinkite, kad turite galiojantį draudimą, o jo sąlygos yra aiškios. Atsakingas vairavimas, įskaitant dėmesį aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, kartu su tinkama draudimo apsauga yra raktas į saugumą kelyje.

Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi, kad turimas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nuo sukelto eismo įvykio žalos atlyginimo kaltininkus atleidžia ne visada. Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas:

• buvo neblaivus;
• pasišalino iš įvykio vietos;
• vairavo automobilį pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas (pvz., turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje);
• pasikeitus automobilio savininkui, draudimo sutartis nėra perrašoma ir automobilis patenka į kitą rizikos kategoriją;
• apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę;
• laiku nesumoka draudimo įmokos.

Vidutinė išreikalauta suma už laiku nesumokėtas draudimo įmokas praėjusiais metais siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Didžiausią žalą tenka padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams - vidutiniškai jie sumokėdavo po 3,2 tūkst. eurų. Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės.

Kelių eismo taisyklės ir atsakomybė už jų pažeidimus

Kelių eismo taisyklės (KET) - tai teisės aktas, kuriame nustatyta eismo keliais tvarka visoje Lietuvos Respublikoje. KET yra sukurtos tam, kad būtų sumažinta eismo įvykių rizika. Jos reglamentuoja eismą, nustato greičio limitus, prioritetus sankryžose ir kitas svarbias taisykles, kurios padeda išvengti susidūrimų ir kitų pavojingų situacijų, taip pat užtikrina, kad eismas vyktų sklandžiai ir tvarkingai. Be taisyklių, keliai virstų chaosu, padidėtų spūstys ir kelionių laikas. Pėstieji, dviratininkai, vaikai - tai pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Kiekvienas vairuotojas, pėsčiasis ar dviratininkas - turi būti atsakingas už savo veiksmus kelyje.

Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai gali atsieiti brangiai ne tik pinigine prasme, bet ir moraline, kadangi gali būti atimta teisė vairuoti.

Dažniausi KET pažeidimai ir sankcijos

Greičio viršijimas

Greičio viršijimas yra vienas dažniausių KET pažeidimų. Už viršijimą nuo 40 km/h iki 50 km/h numatoma bauda 170-230 €, o pradedantiesiems vairuotojams ("klevams") - teisių atėmimas (jei transporto priemonės masė didesnė nei 3,5t).

Naudojimasis mobiliuoju telefonu

Vairuojant naudotis mobiliuoju telefonu yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų. Jeigu netinkamai naudojamasi mobiliuoju telefonu, galima gauti baudą nuo 60 iki 90 eurų. Naudotis telefonu leidžiama, jei jis įmontuotas į automobilį ir valdomas balsu arba specialiomis komandomis, neatimant nuo vairuotojo dėmesio.

Važiavimas be techninės apžiūros

Važiavimas be techninės apžiūros yra vienas iš dažniausių KET pažeidimų. Atsakomybė tenka ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui. Jei savininkas leidžia kitam asmeniui vairuoti automobilį be techninės apžiūros - jis taip pat gali būti nubaustas gerokai didesne bauda. Transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros užtraukia vairuotojui baudą nuo 30 iki 40 eurų.

Vairavimas išgėrus ar apsvaigus

Vairuoti išgėrus - pavojinga, kvaila, nepagarbu. Alkoholio vartojimas net ir nedideliais kiekiais gali žymiai pabloginti vairuotojo reakciją, koordinaciją ir sprendimų priėmimą. Narkotikų vartojimas ir vairavimas - mirtinas derinys.

• Motociklų vairuotojams, žmonių ir krovinių vežėjams: bauda nuo 150 iki 300 eurų + transporto priemonės nuvežimas.
• Pakartotinai: bauda nuo 850 - 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
• Vairavimas apsvaigus (išskyrus girtumą): bauda nuo 300 iki 860 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn. + transporto priemonės nuvežimas.
• Pakartotinai: bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
• Neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo: bauda nuo 1000 iki 2000 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
• Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo: bauda nuo 30 iki 150 eurų.

Kiti pavojingi pažeidimai

• Pavojingas vairavimas: bauda nuo 600 iki 850 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 24 iki 36 mėn. + transporto priemonės nuvežimas.
• Chuliganiškas vairavimas: bauda nuo 850 iki 1200 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 60 mėn. + transporto priemonės nuvežimas.
• Posūkio nerodymas: gali turėti labai rimtų pasekmių.
• Pėsčiųjų nepraleidimas: bauda nuo 60 iki 90 eurų. Gali sukelti eismo įvykius, kurių metu gali būti sužeisti ar net žūti žmonės.
• Nežymus sveikatos sutrikdymas ir turto sugadinimas: bauda nuo 1200 iki 1400 eurų + gali būti skirtas transporto priemonės konfiskavimas / bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
• Neturint teisės vairuoti (tačiau tai darant išgėrus): bauda nuo 1100 iki 1500 eurų + gali būti skirtas transporto priemonės konfiskavimas.
• Perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės: bauda nuo 90 iki 140 eurų.
• Praktinis vairavimo mokymas (pažeidžiant taisykles): bauda nuo 150 iki 300 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 11 iki 13 mėn.

Kaltininko nustatymas ir atsakomybės pobūdis

Avarijos kaltininkas nustatomas remiantis kelių eismo taisyklėmis ir įvykio aplinkybėmis. Svarbu žinoti, kad kaltė ne visada nustatoma iš karto - tam reikalingi įrodymai, tokie kaip nuotraukos, vaizdo įrašai ar liudininkų parodymai. Jei nesate tikri dėl situacijos, iškvieskite policiją, kuri padės išsiaiškinti įvykio aplinkybes vietoje.

Civilinė ir baudžiamoji atsakomybė

Civilinė atsakomybė atsiranda, kai asmuo padaro žalą kitam asmeniui, dėl to kyla reikalavimai atlyginti žalą. Šiuo atveju daugiausia dėmesio skiriama nukentėjusiosios šalies žalos atlyginimui, o ne kaltojo asmens nubaudimui.

Baudžiamoji atsakomybė susijusi su veiksmais, kuriuos visuomenė laiko nusikaltimais visuomenės tvarkai. Baudžiamoji atsakomybė po nelaimingo atsitikimo kyla tada, kai kieno nors veiksmai peržengia paprasto neatsargumo ribas ir rodo neatsargumą arba ketinimą pažeisti įstatymą, keliant pavojų kitiems. Nesvarbu, ar tai būtų vairavimas apsvaigus, neatsargus elgesys, ar pabėgimas iš įvykio vietos, dėl šių veiksmų gali būti pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje.

Baudžiamoji atsakomybė po nelaimingo atsitikimo priklauso ne tik nuo žalos atsiradimo; ji dažnai priklauso nuo eismo įvykio dalyvių veiksmų ir ketinimų. Institucijos ieško neatsargumo, aplaidumo arba tyčinio teisės pažeidimo požymių, pavyzdžiui, vairavimo esant neblaiviam arba pasišalinimo iš įvykio vietos.

Vertindami baudžiamąją atsakomybę po nelaimingo atsitikimo, teismai atidžiai nagrinėja, ar asmens veiksmuose yra arba nėra tyčios. Šiame kontekste tyčia reiškia sąmoningą sprendimą sukelti konkretų rezultatą arba atlikti draudžiamą veiksmą. Nors nustatant baudžiamąją atsakomybę svarbus vaidmuo tenka tyčiai, tyčios nebuvimas ne visada apsaugo asmenį nuo baudžiamojo persekiojimo. Jei vairuotojas nepaiso kelių eismo taisyklių arba vairuoja išsiblaškęs, net ir nenorėdamas pakenkti, jo neatsargūs veiksmai gali turėti sunkių pasekmių kitiems.

Priežastinis ryšys ir kaltė

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kurioje nurodoma, jog inkriminuojant asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai.

Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, - kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį.

Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Vis dėlto eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų.

Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).

• Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti.
• Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Atsakomybės prisiėmimas už kitą asmenį

Pasitaiko atvejų, kai artimieji ar pažįstami patys prašo prisiimti atsakomybę, kad būtų neatimta teisė vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimo reikia darbui. Tai yra sukčiavimo atvejai, kurių policija netoleruoja. Kelių policija savo veikloje naudoja viešojo, neviešojo, mišriojo patruliavimo būdus. Būna atvejų, kai transporto priemonės savininkas pats nevairuoja savo transporto priemonės, o ją būna patikėjęs kitam asmeniui (giminaičiui, sutuoktiniui ar kt.), tada gali nurodyti asmenį, kuris vairavo transporto priemonę.

Informacija apie baudas

Dauguma Lietuvos gyventojų turi VMI paskyrą, kurioje galima rasti įvairią informaciją apie mokesčius, skolas ir, žinoma, baudas. Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalas suteikia prieigą prie įvairių valstybės teikiamų elektroninių paslaugų, įskaitant ir informaciją apie administracinius nusižengimus.

tags: #gresmes #padarius #avarija #klevams