Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatytas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas. Tokiu būdu, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmens galimybė valstybės (teismo) pagalba apginti savo subjektines teises laikoma išnykusia.
Ieškinio senaties samprata ir reglamentavimas
Ieškinio senatį reglamentuojančios normos išdėstytos CK 1.124-1.135 straipsniuose. Ieškinio senatį reguliuoja ir kitos CK normos bei kiti įstatymai, nustatydami ieškinio senaties sutrumpintus terminus arba jų eigos pradžią atskirų rūšių reikalavimams pareikšti (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Svarbus ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančių teisės normų požymis yra tas, kad jos yra imperatyvios. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama (CK 1.125 straipsnio 13 dalis).
Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes.
Ieškinio senaties terminų rūšys ir jų trukmė
CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.
CK reglamentuojami šie sutrumpinti ieškinio senaties terminai:
- Vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 3 dalis).
- Trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 1.125 straipsnio 4 dalis).
- Šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).
- Šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį (CK 1.125 straipsnio 6 dalis).
- Vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).
- Dvejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės) (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
- Trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
CK taip pat reglamentuoja, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 11 dalis), o iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai.
Ieškinio senaties taikymas teismų praktikoje
Ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnis, 1.131 straipsnis).
Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis).
Spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam ieškovo reikalavimui taikoma ieškinio senatis.
Ieškinio senaties termino atnaujinimas
Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.
Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan.
Ieškinio senaties termino eigos pradžia
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
Senaties terminai specifinėms skoloms ir prievolėms
Didžiajai daliai skolų, tokių kaip skolos bankams ar verslo partneriams, senaties terminas neegzistuoja ir jos gali slėgti visą gyvenimą arba būti paveldėtos. Tačiau atskirais atvejais teisės aktuose yra įtvirtinta priverstinio išieškojimo senatis.
Mokesčių ir administracinių baudų senatis
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnį, valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai - delspinigių) priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tokiu atveju mokesčių skolos laikomos „nurašytomis“.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bauda turi būti pradėta išieškoti priverstinai per 2 metus, už nusikaltimą - per 3 metus. Jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėjo baudos, tačiau nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, o per nustatytą terminą (2 ar 3 metus) nebuvo pradėtas vykdyti nuosprendis, valstybė jo atžvilgiu negalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų. Jeigu nuosprendis jau vykdomas, baudos išieškojimas yra tęsiamas, kol atsiras pagrindas vykdymo veiksmus nutraukti.
Kalbant apie baudas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), priverstinai išieškomos baudos negali būti išieškotos pasibaigus priverstinio vykdymo senaties terminui, t. y. praėjus 5 metams. Tačiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp institucijų, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą.
Beviltiškos skolos
Skola laikoma beviltiška, jeigu mokesčių mokėtojas negali susigrąžinti skolų praėjus ne mažiau kaip 1 metams, arba jeigu skolininkas yra miręs, paskelbtas mirusiu, likviduotas ar bankrutavęs. Taigi, jei skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, išieškojimas nėra galimas, o antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Vis tik, jei nėra praėjęs senaties terminas, kreditorius gali iš naujo kreiptis į antstolį, jei sužino, kad skolininkas įsidarbino arba įgijo turto.
Mokesčių mokėtojo skola valstybei gali būti pripažinta beviltiška, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti būtų netikslinga socialiniu, ekonominiu požiūriu. Tai gali būti nerastas mokesčių mokėtojo turtas arba rastas turtas yra nelikvidus; priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už skolą; netikslinga priverstinai išieškoti skolą dėl sunkios asmens ekonominės (socialinės) padėties.
Vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams senaties terminai
Egzistuoja ir pačių vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams senaties terminai. Gavus vykdomąjį dokumentą priverstiniam išieškojimui, kreditoriui reikėtų jį perduoti antstoliams per penkerius metus. Priešingu atveju kreditorius praranda galimybę pasinaudoti priverstinio išieškojimo privilegijomis. Galima bandyti terminą pratęsti teismui pateikiant svarias priežastis, kodėl vykdomasis raštas antstoliams nebuvo perduotas laiku. Dokumentą perdavus vykdyti antstoliams, senaties terminas skoloms ir vykdomajam dokumentui pateikti nutrūksta.
Jeigu išieškoma tik dalis skolos, arba dalį skolos geruoju sumoka pats skolininkas ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, senaties terminas taip pat nutrūksta. Naujas senaties terminas dėl likusios skolos dalies pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.
CPK 606 straipsnis numato, kad vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų sprendimai, nustato atitinkami įstatymai. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (alimentai), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos. Šiam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėti alimentai arba jų dalis išieškomi kaip bet kuri kita skola.
Paveldimos ir nepaveldimos skolos
Dalį skolų yra paveldimos, pavyzdžiui, skolos už komunalines paslaugas, telekomunikacijų bendrovėms, fiziniams ir juridiniams asmenims už prekes, paslaugas, vaiko išlaikymo skola (alimentai), skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms, skolos draudimo bendrovėms, jeigu buvo apdraustas paveldimas turtas. Negalima paveldėti mirusiojo turto, bet nepaveldeti jo įsiskolinimų. Vis tik yra priemonė įpėdiniui apsaugoti savo turtą nuo palikėjo skolų - jei jis palikimą priima pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Nepaveldimos yra tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai - asmeninė bausmė. Teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir kt.) taip pat nepereina teisių perėmėjams, nes yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, patyrusiu šią žalą. Tačiau ši teisė išimtiniais atvejais gali būti perimama, pavyzdžiui, asmenų, kurie mirė nespėję pareikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl jiems taikytų neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, paveldėtojai turi teisę reikalauti mirusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Skolų pirkimas kaip greitesnis būdas susigrąžinti pinigus
Jeigu skolų pirkimas yra būdas greičiau susigrąžinti paskolintus pinigus. Visiškai nesvarbu, ar senaties terminas skoloms jau suėjęs, ar dar ne, visuomet galite pasinaudoti šia paslauga ir vos per kelias dienas atgauti paskolintus pinigus. Norint parduoti skolą jums tereikės skolą įrodančio dokumento - teismo sprendimo, įsakymo, vykdomojo rašto ar įrašo, vekselio, paskolos sutarties, skolos raštelio ar kito tai patvirtinančio dokumento.
tags: #baudos #isieskojimo #senaties #termino #pasibaigimo #ypatumai