Nelegalus darbas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra rimtas teisės pažeidimas. Tai ne tik ekonominė našta valstybei ir visuomenei, bet ir tiesioginė grėsmė nelegaliai dirbančių darbuotojų sveikatai bei jų socialinėms garantijoms. Nelegalus darbas yra vienas iš šešėlinės ekonomikos veiksnių, kuris daro neigiamą poveikį sklandžiai gamybinei veiklai ir darbo jėgos kokybei. Sąžiningai dirbantys darbdaviai nukenčia dėl iškreiptos konkurencijos ir mažėja jų pasitikėjimas valstybe.
Nors daugelis gali pasvarstyti apie galimybes išvengti atsakomybės, svarbu žinoti, kad nelegalus darbas kelia rimtas pasekmes, ir jos gali būti sunkiai sušvelninamos.
Kas laikoma nelegaliu darbu?
Nelegalus darbas - tai darbas, kuris atliekamas nesilaikant darbo įstatymų ir teisės aktų. Tai apima:
- Darbas be sutarties: kai darbuotojas dirba be darbo sutarties ir nėra užregistruotas kaip samdomas darbuotojas.
- Mokesčių nemokėjimas: kai darbdavys vengia mokėti mokesčius už darbuotoją (pavyzdžiui, nesumoka socialinio draudimo įmokų).
- Dirbimas be leidimo: kai užsienietis dirba šalyje neturėdamas teisės dirbti Lietuvoje (pavyzdžiui, be darbo vizos ar leidimo). Tai apima atvejus, kai dirba trečiosios šalies pilietis, neturintis teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje.
- Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo neturėjimas: nustačius, jog atvejai, kai statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų (jei kodas negali būti suformuotas), laikomi nelegaliu darbu atliekant statybos darbus.
Dažnai nelegaliai dirbantys darbuotojai patys nuo to nukenčia: neretai jiems nesumokamas darbo užmokestis arba sumokama gerokai mažiau. Negana to, nelegaliai dirbantys darbuotojai gali būti atleidžiami be jokių įspėjimų, netaikomos kitos Darbo kodekse įtvirtintos garantijos.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kova su nelegaliu darbu
Vienas iš prioritetinių VDI tikslų yra kova su nelegaliu darbu ir jo apraiškomis bei jų padariniais. VDI, kartu su šalies kitomis kontroliuojančiomis institucijomis, aktyviai organizuoja ir vykdo nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos, taip pat užsieniečių įdarbinimo tvarkos bei skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimų kontrolę.
Patikrinimų statistika ir tendencijos
- 2024 m. VDI atliko 7 032 nelegalaus darbo patikrinimus, t. y. 25 proc. daugiau nei 2023 m. ir 67 proc. daugiau nei 2022 m.
- Praėjusiais metais VDI nustatė 1 601 nelegaliai įdarbintą ir neregistruotą savarankišką veiklą vykdžiusį asmenį, t. y. 17 proc. mažiau nei 2023 m. (1 940 asmenų).
- Nepaisant to, kad 2024 m. nelegaliai dirbančių asmenų skaičius mažėjo, pastebėta, jog didėja užsieniečių, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius. Palyginti su 2021 m. duomenimis, 2024 m. užsieniečių, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius padidėjo beveik 5 kartus ir sudarė 1 917 asmenų.
Statybos sektorius - didžiausio dėmesio sulaukiantis sektorius
2024 m. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, numatantiems prievolę visiems asmenims, atliekantiems statybos darbus, turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, VDI didžiausius savo žmogiškuosius išteklius skyrė kontrolei statybų sektoriuje.
- Per 2024 m. VDI statybos sektoriuje atliko 3 411 nelegalaus darbo patikrinimų, o tai sudaro 49 proc. visų nelegalaus darbo patikrinimų (7 032).
- Per šiuos patikrinimus nustatyti 783 nelegaliai dirbę ir nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys, o tai sudaro 49 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbančių ir nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdžiusių asmenų skaičiaus.
Kodėl nelegalus darbas išlieka problema?
Nelegalaus darbo paplitimas turi ekonomines šaknis. Pasak VDI specialistų, nelegalus darbas dažniausiai kyla dėl ekonominių priežasčių, nes darbdaviai siekia sumažinti sąnaudas, išvengdami mokesčių ir socialinių įmokų. Be to, kai kurie darbuotojai tiesiog nežino savo teisių arba nesupranta oficialaus įdarbinimo svarbos. Taip pat darbuotojai dažnai bijo pranešti apie pažeidimus.
Kokios baudos gręsia už nelegalų darbą?
Baudos už nelegalų darbą Lietuvoje gali būti skiriamos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Baudos dydis priklauso nuo to, kas pažeidžia teisės aktus ir kokia yra pažeidimo apimtis. Nuo 2024 m. liepos 1 d. sugriežtintos baudos už nelegaliai įdarbintus darbuotojus.
Baudos darbuotojams
Jeigu darbuotojas dirba be darbo sutarties arba neapskaitytas mokesčiuose, jis gali būti nubaustas už nelegalų darbą. Bauda darbuotojui gali būti nuo 500 iki 1 000 Eur. Užsieniečiams papildomai gali grėsti ir grįžimo į savo šalį draudimas.
Baudos darbdaviams
Darbdaviai, kurie įdarbina darbuotojus be sutarties ar nesumoka jiems priklausančių mokesčių, susiduria su didesnėmis bausmėmis:
- Už nelegalų darbą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams arba jų atstovams) skiriama bauda nuo 2 000 Eur iki 5 000 Eur.
- Už pakartotinį pažeidimą fiziniams asmenims skiriamos baudos dydis siekia nuo 5 000 Eur iki 6 000 Eur.
- Darbdavio - juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui - bauda nuo 1 500 Eur iki 5 000 Eur.
- Darbdaviams (juridiniams asmenims) skiriama nuo 3 iki 12 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
- Darbdaviui (juridiniam asmeniui), jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą skiriama nuo 6 iki 24 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
- Be to, nustačius nelegalų darbą, darbdaviui numatyta pareiga nelegaliai dirbusiam asmeniui sumokėti ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą. Atlyginimo darbuotojui už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį.
Baudos už nedeklaruotą darbą (darbo laiko apskaitos pažeidimą)
- Atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams ar jų atstovams) bauda nuo 300 iki 1 450 Eur.
- Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
- Bauda darbdaviui - juridiniam asmeniui - nuo 200 iki 600 Eur.
- Pažeidimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 600 iki 1 200 Eur.
Sankcijos už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus
Už šio įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nurodytų pareigų nevykdymą rangovui ar priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama bauda nuo 3 iki 12 MMA dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie įvykdė pareigas raštu informuoti apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią.
Viešinimas ir papildomos priemonės
Nuo 2024 m. liepos 1 d. VDI interneto svetainėje viešinama informacija apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus teisės pažeidimus. Viešinant šią informaciją detalizuojami identifikaciniai teisės pažeidimą padariusių juridinių ir fizinių asmenų duomenys, taip pat nurodomas teisės akto straipsnis, pagal kurį nustatytas teisės pažeidimas. Informacija viešinama vienus metus, išskyrus informaciją dėl teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir 56-1 straipsnio 1 dalyje, - ši informacija viešinama trejus metus. Informacijos viešinimo terminas skaičiuojamas nuo VDI administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo ar administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
Be baudų, darbdaviams taikomos ir papildomos priemonės:
- Nustačius nelegalų darbą, jie įtraukiami į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
- Tai lemia apribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
- Nesuteikiamas paramos gavėjo statusas.
- Neišduodami leidimai dirbti ir nepriimami sprendimai dėl darbo atitikties, neišduodami leidimai laikinai gyventi norimiems įdarbinti užsieniečiams.
Ar įmanoma išvengti baudos už nelegalų darbą?
Nors kai kurie žmonės gali bandyti rasti būdų, kaip išvengti atsakomybės už nelegalų darbą, svarbu prisiminti, kad šis veiksmas yra pažeidimas, kuris gali sukelti rimtas pasekmes. Vis dėlto yra keli būdai, kurie gali padėti sumažinti bausmes ar išvengti rimtesnių pasekmių.
Reguliavimas ir pažeidimo atpažinimas
Jei jau dirbate nelegaliai, pirmas žingsnis yra pripažinti pažeidimą ir pabandyti išspręsti situaciją. Pavyzdžiui, pasirašyti darbo sutartį su darbdaviu, užregistruoti darbo santykius, sumokėti mokesčius ir imtis teisėtų veiksmų, kad darbo santykiai būtų legalūs.
Sumažinta bauda už savanorišką atlygį
Yra galimybė, kad pažeidėjui, kuris prisipažįsta padaręs pažeidimą ir savanoriškai atlygina padarytą žalą, gali būti skirta mažesnė bauda arba švelnesnės sankcijos. Svarbu kuo greičiau susisiekti su atitinkamomis institucijomis ir spręsti pažeidimo pasekmes. Institucija, prieš skirdama baudą, įvertina, ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė jam numatytas pareigas. Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama 3 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o juridiniam asmeniui, jau baustam už tuos pačius veiksmus per pastaruosius 2 metus, skiriama 6 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Darbo teisės ir teisinė pagalba
Jei dirbote be leidimo, atkreipkite dėmesį į darbo teises. Užsieniečiams, kurie dirba be leidimo, gali būti lengviau išvengti rimtų pasekmių, jeigu jie įrodys, kad pasielgė nesąmoningai ir yra pasirengę grįžti į savo šalį arba gauti teisėtą darbo leidimą. Jei esate dėl kokių nors priežasčių nubaustas už nelegalų darbą, galite kreiptis į teisininką, kad išnagrinėtumėte galimybes sumažinti bausmę, atlyginti žalą ar pasiekti susitarimą su valdžios institucijomis.
VDI ragina pranešti apie pažeidimus
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.