Šiuolaikinėje teisinėje sistemoje baudos dydžio nustatymas ir jo viršijimo ribos yra reguliuojamos įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti proporcingumą, teisingumą ir atgrasantįjį poveikį. Yra aptariami įvairūs baudų taikymo aspektai, nuo administracinių nurodymų iki konkurencijos pažeidimų ir baudžiamųjų nusikaltimų.
Administracinio nurodymo sistemos problematika ir nekaltumo prezumpcija
Dabartinė įstatymiškai įtvirtinta administracinio nurodymo sistema, nors ir atrodo patogi, kelia rimtų klausimų dėl teisinės valstybės principų laikymosi. Administracinio nurodymo sistema leidžia pažeidimus fiksuoti vairuotojui nedalyvaujant, o pažeidimą padaręs asmuo sumoka tik pusę numatytos baudos. Transporto priemonių savininkai (valdytojai) sutaupo laiko, o institucijos efektyviau administruoja baudas. Taip pat valstybė papildo biudžetą iš baudų surinktomis lėšomis. Visgi, kyla klausimas, kodėl tokia sistema gali būti žalinga.
Nekaltumo prezumpcijos pažeidimas
Administracinio nurodymo sistema, kuomet pažeidimas užfiksuojamas vairuotojui nedalyvaujant, akivaizdžiai prieštarauja administracinės atsakomybės bei nekaltumo prezumpcijos principams. Siunčiant administracinį nurodymą, joks pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, o kaltė yra preziumuojama. Tokiu atveju nėra aiškinamasi, ar transporto priemonės savininkas tikrai padarė pažeidimą, kokiomis aplinkybėmis tas pažeidimas buvo padarytas - tiesiog formaliai surašomas administracinis nurodymas. Preziumuojama, kad pažeidimą padarė transporto priemonės savininkas (ar valdytojas), ir būtent jam skiriama administracinė nuobauda. Tokių formalių veiksmų pasekmė - nuobauda nėra individualizuojama, o administracinė atsakomybė neretai pritaikoma visiškai nekaltam asmeniui vien dėl fakto, kad su jo transporto priemone buvo padarytas pažeidimas. Tai nedera net su elementaria logika, nes administracinė atsakomybė taikoma konkrečiam pažeidimą padariusiam asmeniui, bet ne transporto priemonei ar jos savininkui kaip tokiam. Transporto priemonės savininko (valdytojo) statusas savaime nereiškia ir negali reikšti administracinio pažeidimo subjekto ar paties pažeidimo padarymo, nes pažeidimai ir kaltė dėl jų ne preziumuojami, o įrodinėjami pareigūnų surinktais duomenimis.
Įrodinėjimo pareigos perkėlimas
Administracinio nurodymo sistema lemia, jog įrodinėjimo pareiga perkeliama transporto priemonių savininkams (valdytojams). Šiuo atveju ne pareigūnai turi įrodyti pažeidimo padarymą ir kaltę, o transporto priemonių savininkai turi įrodyti, kad pažeidimo nepadarė. Nors administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei, pavyzdžiui, baudžiamoji, ji vis tiek yra atsakomybė, o ne formali procedūra, todėl turi būti taikoma tik kaltiems asmenims už jų padarytus pažeidimus. Kaip ir bet kurios kitos, taip ir administracinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimas, todėl ji gali būti taikoma tik asmeniui, padariusiam administracinį pažeidimą. Kitaip tariant, turi būti užtektinai duomenų, jog konkretus asmuo padarė konkretų pažeidimą. Priešingu atveju pažeidžiama konstituciniu lygmeniu įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija, teigianti, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka.
Tyrimo eliminavimas ir atsakomybės tikslų iškraipymas
Administracinis nurodymas visiškai eliminuoja tam tikrų pažeidimų tyrimą, o administracinės nuobaudos skyrimą paverčia formalia procedūra, kuri iš esmės orientuota į baudų surinkimą ir institucijų darbo palengvinimą, bet ne į administracinį pažeidimą padariusio asmens išaiškinimą, nubaudimą ir perauklėjimą. Tad tokia praktika tampa ydinga, nes administracinės atsakomybės tikslas yra ne mažesnėmis sąnaudomis surinkti kuo daugiau lėšų į biudžetą ar siekti statistinių rodiklių, liudijančių apie neva aukštą pažeidimų išaiškinimą, bet nubausti ir perauklėti pažeidėjus bei atgrasyti juos ir kitus asmenis nuo kitų pažeidimų padarymo.
Trumparegiškas pragmatizmas - pavojus teisinei valstybei
Nors tokia situacija yra palanki valstybei dėl mažesnių žmogiškųjų išteklių poreikio ir didesnio biudžeto papildymo, teisinėje valstybėje tokie sprendimai neturėtų būti toleruojami. Administracinio nurodymo pragmatizmas iškreipia administracinės atsakomybės taikymo pagrindus bei tam tikram asmenų ratui nustato kaltumo prezumpciją. Akivaizdu, kad dabartinė administracinio nurodymo sistema transporto priemonių savininkams (valdytojams) nepadeda siekti administracinės atsakomybės tikslų - ji neauklėja pažeidėjų, neatgraso jų ir kitų asmenų nuo pažeidimų darymo, kadangi neretai taikoma pažeidimo nepadariusiems asmenims.
Konkurencijos įstatymo pataisos ir baudų nustatymo tvarka
Vyriausybė pritarė Konkurencijos įstatymo pataisų siekiui įtvirtinti aiškią ir nedviprasmišką baudų už konkurencijos pažeidimus nustatymo tvarką, tačiau projektą siūlo tobulinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta išvada bus teikiama Seimui. Anot ministerijos, įtvirtinus siūlomą taisyklę, kad bazinis baudos dydis negali viršyti 50 proc. maksimalios baudos, taptų neįmanoma 10 proc. bendrųjų metinių pajamų siekiančios baudos paskirti net ir pavojingiausių ir ilgiausiai trunkančių pažeidimų atvejais. Teigiama, jog pagal siūlymą bauda už pavojingiausius pažeidimus galėtų siekti vos pusę maksimalios baudos - 5 proc. metinių pajamų.
Ministerijos siūlymai ir trijų etapų apskaičiavimas
Ministerija siūlo numatyti, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nustatant ūkio subjekto prekių, susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę ir ją padauginant iš pažeidimo pavojingumo ir trukmės koeficiento. O bazinis dydis negalėtų viršyti 100 proc. maksimalios galimos baudos. Seimo Audito komiteto inicijuotomis pataisomis siūloma įtvirtinti tris baudos apskaičiavimo etapus:
- bazinis jos dydis negali viršyti 50 proc. maksimalios baudos;
- bauda mažinama arba didinama atsižvelgiant į aplinkybes;
- jos dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, arba didinamas siekiant atgrasyti.
Jei galutinė bauda viršija numatytas maksimalias baudas, ji būtų sumažinama iki atitinkamos maksimalios galimos baudos.
Konkurencijos teisė per 2 minutes
Baudos verslininkams vartotojų teisių srityje
Lietuvoje jau tampa įprasta, kad baudos verslininkams už pažeidimus vartotojų teisių srityje yra skaičiuojamos nuo verslo subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Pirmajame baudos apskaičiavimo etape atspirties taškas yra pradinis baudos dydis, kuris lygus 1,5 procento metinių pajamų. Antrajame etape nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas mažinant arba didinant pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į įvairius nutarime išdėstytus kriterijus (pažeidimo trukmę, mastą ir pan.). Pavyzdžiui, skiriant baudą atsižvelgtina į nesąžiningomis pripažintų sąlygų pobūdį. Tiesa, baudos dydis bet kokiu atveju turi „lubas“.
Naujas reguliavimas ir verslo subjektų atsakomybė
Nauju reguliavimu siekiama verslo subjektams nustatyti atsakomybę už tokius atvejus, kai verslo subjektai, net ir pripažinus tam tikras jų standartinėse sutartyse su konkrečiu vartotoju esančias sąlygas neteisėtomis, toliau taiko šias sąlygas kitiems vartotojams. Pavyzdžiui, įmonė A pardavinėja tam tikras prekes vartotojams, sudarydama šabloninę pirkimo-pardavimo sutartį. Šioje sutartyje viena iš sąlygų nustato pirkėjo (vartotojo) teritorinį ginčo teismingumą verslininko buveinės adresu. Iki šiol tokios konkrečioje sutartyje esančios sąlygos pripažinimas negaliojančia būtų sukėlęs padarinius tik konkrečiam į teismą pasikreipusiam vartotojui. Todėl verslo subjektams neretais atvejais buvo naudinga nekeisti ir pasilikti analogiškas standartines nesąžiningas (nors teismo tokiomis ir nepripažintas) sąlygas su kitais vartotojais, nes yra nemaža tikimybė, kad jie visi nesikreips į teismą ar į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Apibendrinant naują teisinį reguliavimą, rekomenduojama verslo subjektams, kurių tam tikros standartinės vartojimo sutarčių sąlygos jau yra pripažintos nesąžiningomis, atidžiai peržiūrėti tokias sutartyse su kitais vartotojais paliktas nuostatas ir jas pakeisti nustatant protingą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taip pat siūloma netaikyti tokių sąlygų sudarant sutartis su naujais vartotojais.
Europos Sąjungos teisės principai ir viešųjų pirkimų baudos
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB reglamentuoja viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarką, siekiant užtikrinti konkurenciją, vienodą požiūrį, skaidrumą ir proporcingumą. Minėtos direktyvos numato, kad sutartys, sudarytos valstybėse narėse valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų arba kitų viešosios teisės reguliuojamų subjektų vardu, turi atitikti Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.
Baudos už informacijos nepateikimą viešuosiuose pirkimuose
Viešosioms sutartims, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, patartina nustatyti nacionalinių procedūrų, sudarant tokias sutartis, derinimo Bendrijos mastu, kad būtų užtikrintas šių principų veiksmingumas ir sudarytos sąlygos konkurencijai atliekant viešuosius pirkimus. Italijos įstatyminis dekretas Nr. 163, kuriuo nustatomas viešojo darbų, paslaugų ir prekių pirkimo kodeksas, įgyvendinant direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, numato baudą, kurią dalyvis turi sumokėti perkančiajai organizacijai, jeigu nepateikia reikalaujamos informacijos ir pareiškimų arba jeigu jo pateikta informacija ir pareiškimai yra neišsamūs, arba nustatomas koks nors kitas esminis jų trūkumas. Ši bauda negali būti mažesnė kaip 0,1 procento ir didesnė kaip 1 procentas sutarties vertės, bet negali viršyti 50 000 EUR, ir jos sumokėjimas turi būti užtikrintas laikinuoju užstatu.
Teisingumo Teismo sprendimai
Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvio paaiškinti pasiūlymą arba pataisyti jame padarytą akivaizdžią redakcinio pobūdžio klaidą, tik su sąlyga, kad paisoma tam tikrų reikalavimų, būtent, kad toks prašymas adresuojamas visiems tokioje pačioje situacijoje esantiems dalyviams, visi dalyviai vertinami vienodai ir sąžiningai ir šio paaiškinimo arba pataisymo negalima prilyginti naujo pasiūlymo pateikimui. Vis dėlto, Direktyvos 2004/18 51 straipsnis negali būti aiškinamas kaip leidžiantis perkančiajai organizacijai priimti visus trūkumų, kurie remiantis aiškiomis konkurso dokumentų nuostatomis lemia dalyvio pašalinimą iš konkurso, ištaisymus.
Taip pat svarbu priminti, kad Direktyvoje 2004/17 nėra Direktyvos 2004/18 51 straipsniui ekvivalentiškos nuostatos, tačiau Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal šias dvi direktyvas nedraudžiama atskirais atvejais leisti dalyviams pataisyti ar papildyti pasiūlymą, be kita ko, dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jo paaiškinimas arba reikia ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų reikalavimų. Prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų.
Baudų dydžio nustatymo kriterijai ir MGL
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda. Už tam tikras nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.
Baudos keitimas į laisvės apribojimą
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Minimalus gyvenimo lygis (MGL) ir bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BBND)
Nuo Naujųjų metų didinamas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, pagal kurį skaičiuojamos nuteistiesiems skirtos baudos. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (BBND). Šiuo metu BBND yra 37,66 euro ir nesikeitė nuo 2008 m. Atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento pateiktą pakitusį vartotojų kainų indeksą, BBND didinamas iki 50 eurų. Baudžiamajame kodekse už nusikalstamas veikas skiriamų piniginių baudų dydžiai nurodomi minimaliais gyvenimo lygiais, t. y. BBND. Pavyzdžiui, teismui skyrus 100 MGL dydžio baudą, nuteistajam reikės sumokėti 5 000 eurų (šiuo metu ši suma siekia 3 766 eurus). BBND reikšmės padidinimas ypač svarbus siekiant atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės.
Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimas
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta nemažai nusikalstamų veikų sudėčių, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai veikos padariniai viršija tam tikrą vertę, matuojamą MGL. Dažnai ši riba skiria administracinę teisinę atsakomybę nuo baudžiamosios. Pavyzdžiui, už vagystę, jei pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, numatyta administracinė atsakomybė, o jeigu pagrobtas turtas viršija šį rodiklį, tada gresia baudžiamoji atsakomybė. Už kontrabandą baudžiamoji atsakomybė numatyta tuomet, kai muitinės kontrolei nepateikiami privalomi pateikti daiktai, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Jei daiktų vertė mažesnė, taikoma administracinė atsakomybė.
Baudos išieškojimas ir pakeitimas viešaisiais darbais
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša atitinkamai institucijai, kuri pažeidėjo prašymu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos - atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.
Konkurencijos teisė per 2 minutes
Reklamos įstatymo pažeidimai ir baudos
Už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Reklaminės veiklos subjektams, pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų. O jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, - iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų. O jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo paskyrimo, - iki dviejų šimtų tūkstančių eurų.
Įspėjimas vietoj baudos
Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.
Bauda už informacijos nepateikimą priežiūros institucijoms
Už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, o prireikus - ir reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda iki trijų tūkstančių eurų.
Baudos dydžio nustatymo tvarka ir aplinkybės
Įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą.
Baudų dydžio apribojimas
Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Bauda ar įspėjimas gali būti skiriami ne vėliau kaip per vienus metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, tam tikrais atvejais - nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos arba nuo pažeidimo nustatymo dienos.