Baudos už lietaus ir nuotekų tvarkymo pažeidimus

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, šalis įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį apsirūpinti kokybiška vandenvala. Tai yra viena iš esminių ES direktyvų. Tačiau nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar neturi vandentiekio ir kanalizacijos, naudojasi lauko tualetais, o nuotekų tvarkymą vykdo netinkamai. Neįgyvendinus direktyvų Lietuvai ir gyventojams, kurie nesutiko ar negali prisijungti prie bendros nuotekų valymo sistemos, gresia didžiulės baudos.

Lietaus vandens nutekėjimas ir jo reguliavimas

Vienas iš būdų spręsti vandens nutekėjimo problemą yra nukreipti jį į lietaus ar kolektyvinių nuotekų sistemą, iš kur jis eina į vandentakius ar vadinamuosius vandens įrenginius. Tačiau tiesioginiam užteršto lietaus vandens išleidimui į požeminį vandenį ar vandens įrenginius, jeigu jame yra aplinkai kenksmingų medžiagų, gresia bauda iki 5 tūkst. eurų.

Svarbu atminti, kad lietaus vandens nutekėjimas negali būti supainiotas su kanalizacija (vadinamąja sanitarine). Pažeidus šį draudimą, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė arba bauda iki 10 000 PLN.

Individualių nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūra ir tyrimai

Aplinkos ministerija primena, kokie gyventojai privalo atlikti nuotekų tyrimus, kiek tai kainuoja ir kas gresia to nepadarius.

Kam privaloma tirti nuotekas?

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas primena, kad gyventojai, namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turi tirti savo nuotekas. Tokius tyrimus gyventojai turi atlikti ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

Tuo metu gyventojai, įsirengę rezervuaro tipo individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, tokio tyrimo atlikti neprivalo, nes tinkamai įrengti tokio tipo įrenginiai neišleidžia vandens į aplinką, o nuotekos iš jų tiesiogiai transportuojamos į vandenvalos įmonę.

Kas gresia netiriant nuotekų?

I. Valūnas pamini, kad už tokių tyrimų neatlikimą gali būti skiriama administracinė bauda. Tačiau šiuo metu Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) funkcionalumai nėra galutinai sutvarkyti, todėl kol kas tyrimų neatlikusiems asmenims baudos nėra skiriamos. Perklaustas I. Valūnas patikslino, kad tiesiogiai už nuotekų tyrimo neatlikimą atsakomybė nėra numatyta. Tačiau gali būti pritaikoma Administracinių nusižengimų kodekso dalis, pagal kurią už nuotekų valymo įrenginių priežiūros pažeidimus asmenims gresia bauda nuo 90 iki 170 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 900 eurų.

Vis tik Aplinkos ministerija pabrėžia, kad šios tvarkos tikslas - ne baudų surinkti, o pripratinti gyventojus prižiūrėti savo turimus valymo įrenginius, kad šie veiktų taip, kaip numatė gamintojas, ir neterštų aplinkos.

Nuotekų tyrimų kaina

I. Valūno aiškinimu, asmenys, turintys atlikti nuotekų tyrimą, turi susisiekti su tokius tyrimus atliekančios laboratorijos atstovais ir užsakyti tokį tyrimą. Jie ir paims nuotekų mėginį. Tokių laboratorijų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. „Jeigu asmuo yra prisijungęs prie NTIS, tyrimų rezultatus jis gali matyti šioje informacinėje sistemoje. Apie rezultatus gali pranešti ir pati laboratorija. Tyrimų kainą nustato pačios laboratorijos. Šiuo metu tyrimo kaina prasideda nuo maždaug 60 eurų“, - nurodė Aplinkos ministerijos patarėjas.

Jo teigimu, jeigu atlikto nuotekų tyrimo rezultatai neatitinka normų, tuomet reikėtų kreiptis į įrenginį prižiūrinčius specialistus. I. Valūnas pažymėjo, kad asmenys, planuojantys įsigyti biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turėtų rinktis tik sertifikuotus gaminius ir reguliariai rūpintis jų technine priežiūra.

Dažniausios nuotekų tvarkymo klaidos ir kaip jų išvengti

Įrengiant ir eksploatuojant individualią nuotekų sistemą, pasitaiko tipinių klaidų. Štai dažniausios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti:

1. Nesandari arba neteisingai įrengta talpykla (rezervuaras)

Kai kurie gyventojai, siekdami rečiau išvežti nuotekas, palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą. Tai šiurkštus pažeidimas - teršalai nekontroliuojamai skverbiasi į aplinką. Kiti naudoja senas betonines žiedines šachtas, kurios nėra visiškai sandarios.

Kaip išvengti:

• Montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui.
• Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį, alsuoklį.
• Po įrengimo visada užpilkite rezervuarą vandeniu ir patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmų dėmių - tai padės laiku aptikti nesandarumus.
• Jei talpykla pažeidžiama eksploatuojant, ją būtina nedelsiant taisyti arba keisti.

Nepamirškite, kad „gudrybės“ su skylėmis gali atsisukti prieš jus: inspektoriai vis dažniau naudoja specialius dažiklius ar zondus nuotekoms aptikti grunte, tad toks pažeidimas lengvai išaiškės.

2. Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas

Kiekvienas sklypas ir namų ūkis yra skirtingas, todėl tai, kas tinka vienur, gali netikti kitur. Klaida būtų mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku - gali neužtekti atstumų iki kaimynų šulinių (reikia 100 m iki šulinio) ar namų pamatų (bent 15 m), be to, molingame grunte filtracija neveiks. Kitas pavyzdys - įsirengti brangų biologinį įrenginį sodyboje, kur gyvenate tik vasarą, kai galbūt pakaktų paprastesnio sprendimo.

Kaip išvengti:

• Prieš pasirenkant įrenginį, atlikite grunto tyrimus (geologiją) - sužinosite, ar įmanoma infiltracija.
• Įvertinkite atstumus: ar tilps apsauginė zona jūsų sklype, ar nereikės kaimyno sutikimo.
• Jei sklypas mažas, optimalus sprendimas paprastai - sandari talpykla, nes jai nereikia apsaugos zonos.
• Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni nei sudėtingas biologinis įrenginys, kuris gali sutrikti ilgesnį laiką nenaudojamas.
• Konsultuokitės su specialistais projektuotojais - jie padės parinkti tinkamiausią sistemą pagal jūsų situaciją.

3. Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas

Net ir geras įrenginys gali blogai veikti, jei naudojamas ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, biologinio valymo įrenginys parinktas per mažas gyventojų skaičiui - nuotekų srautas bus didesnis, nei įrenginys pajėgus išvalyti, todėl į gruntą gali patekti nevisiškai išvalytas vanduo. Arba atvirkščiai - jei ilgesnį laiką įrenginys negauna nuotekų (šeima išvykusi), biologiniai procesai jame nuslopsta.

Kaip išvengti:

• Rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių (geriau imti šiek tiek didesnės talpos).
• Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo.
• Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais.
• Grįžus po ilgesnės pertraukos, duokite sistemai „įsivažiuoti“.

4. Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas

Biologinio valymo įrenginio priežiūra reikalauja tam tikros drausmės. Dažna klaida - laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas. Kai jo prisikaupia per daug, įrenginys pradeda dirbti prasčiau, gali užsikimšti filtrai, o blogiausiu atveju dumblas ima nešti į išleistuvą (taigi, teršti aplinką). Kitas aspektas - orapūtės nepatikrinimas. Jei sugenda orapūtė, kuri tiekia deguonį bakterijoms, valymas sustoja; savininkai ne visada pastebi, kad ji nebeveikia (ypač jei įrenginys neturi signalizacijos).

Kaip išvengti:

• Sudarykite priežiūros grafiką (pvz., kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį).
• Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas (paprastai 1-2 kartus per metus ar dažniau).
• Nepaliktite įrenginio be priežiūros ilgam.

5. Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas

Buityje pasitaiko, kad į kanalizaciją žmonės praleidžia tai, ko tikrai neturėtų. Populiariausi „kaltininkai“: riebalai ir aliejus, kurie, atvėsę, užkemša vamzdžius ir bioreaktorių paviršius; smulkios šiukšlės - ausų krapštukai, vatos diskeliai, cigarečių nuorūkos, higieniniai paketai, sauskelnės. Šios atliekos neirsta ir užkemša siurblius, vamzdelius, ventilius. Taip pat didelė problema - pertekliniai chemikalai. Pavyzdžiui, koncentruoti balikliai, chloro tabletės unitazui, stiprūs vamzdžių valikliai nužudo gerąsias bakterijas, todėl biologinis valymas sustoja.

Kaip išvengti:

• Turėkite vonioje ir virtuvėje taisyklę - į kanalizaciją pilame tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių.
• Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę.
• Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones; stiprius chemikalus dozuokite itin saikingai.
• Medikamentų, antibiotikų taip pat negalima išmesti į kanalizaciją - jie žudo mikroorganizmus ir teršia aplinką; nebereikalingus vaistus atiduokite į vaistinę utilizavimui.

6. Dokumentacijos nevedimas ir nesilaikymas formalių procedūrų

Kartais gyventojai tvarkingai eksploatuoja nuotekų sistemą, tačiau nepasirūpina juridine tvarka: neturi sudarę sutarčių, neišsaugo išvežimo kvitų, neatlieka metinio tyrimo. Tai - klaida, nes kilus ginčui ar patikrinimui neturėsite įrodymų, kad nieko nepažeidėte.

Kaip išvengti:

• Sudarykite reikalingas sutartis (dėl išvežimo, dėl priežiūros) ir laikykite jas galiojančias.
• Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams, susijusiems su nuotekomis.
• Registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS, jei to reikalaujama.
• Jei gaunate kokį įspėjimą ar nurodymą iš aplinkosaugos, reaguokite nedelsiant.

Centralizuoti tinklai ir alternatyvos

Daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalomai turi veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistema. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Irmantas Valūnas paaiškino, kad prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų gyventojai privalo, jei Aplinkos apsaugos departamentas arba savivalda nustato, kad gyventojo individualiai tvarkomos nuotekos pažeidžia reikalavimus (jei išleidžiamos nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos, arba savivalda, jei pažeisti įrenginio priežiūros reikalavimai) ir jei prie asmens sklypo yra centralizuota infrastruktūra, prie kurios galima prisijungti.

Jei galimybės prisijungti prie centralizuotos sistemos nebūtų, reikėtų įsirengti individualų nuotekų tvarkymo įrenginį.

Lauko tualetai ir jų tvarkymas

Vis dėlto, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pažymi, kad visų aplinkosauginių reikalavimų tikslas ir yra „tvarkyti nuotekas, o ne kažką griauti ar drausti“. Taigi jeigu gyventojai turi lauko tualetą, bet tinkamai pasirūpina nuotekomis, jie neprivalo žūtbūt atsisakyti išvietės. „Jei [nuotekų] ištraukimas yra tinkama nuotekų tvarkymo priemonė, teršalai nepatenka į aplinką, nuotekos išvežamos į šalinimo vietą, tada tokia priemonė gali būti laikoma tinkama“, - komentuoja A. Gedvilienė.

Gyventojams, neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, po savivaldybės dotacijos nuotekų ištraukimo mobiliosiomis transporto priemonėmis paslaugos kaina Kelmės rajone krenta iki 6,29 eurų už vieną kubinį metrą. Tiesa, Griniuose gyvena vos apie 200 žmonių, todėl pagal Europos Sąjungos taisykles šio kaimo gyventojai neprivalo atsisakyti lauko tualetų, mat EK direktyvoje reikalaujama, kad nuotekų surinkimo ir valymo sistemos būtų įrengtos visose gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 2 000 gyventojų.

Kompensacijos ir parama

Aplinkos ministerija nekompensuoja gyventojų patirtų išlaidų prisijungiant prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, tačiau žada įrengti naujas arba atnaujinti esamas sistemas. „2021-2027 m. laikotarpyje yra numatyta skirti regionams 139 mln. eurų ES lėšų geriamojo vandens tiekimo sistemų plėtrai ir rekonstrukcijai, taip pat nuotekų tvarkymui gyvenvietėse, turinčiose nuo 200 iki 2 000 gyventojų“, - teigia I. Valūnas.

Dalis savivaldybių savo iniciatyva finansuoja individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimą gyvenamuosiuose namuose. Be Kelmės, tokias kompensacijas iš savo biudžeto moka dar apie 39 savivaldybės. „Apie 40 savivaldybių savo iniciatyva finansuoja arba kompensuoja dalį išlaidų už individualių nuotekų tvarkymo sistemų įsirengimą gyvenamuosiuose namuose. Todėl žmonės turėtų rasti jiems patiems priimtiniausią sprendimą“, - pažymi A. Gevilienė.

Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS)

Nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). 1,12 mln. eurų kainavusioje sistemoje kaupiami ir tikslinami duomenys apie namų ūkius, kurie individualiai tvarko nuotekas, nuotekų išvežimus, individualių nuotekų įrenginių sumontavimą. Anot I. Valūno, individualių nuotekų įrenginių, taip pat lauko tualetų turėtojai neprivalo registruotis NTIS.

Tačiau informacija apie lauko tualetų savininkus į sistemą pateks, naudojant įvairius viešai prieinamus duomenų šaltinius, pasitelkiant nuotekų vežėjų pateiktą informaciją apie nuotekų išvežimą ir pan. „Analizuojant sistemos duomenis bus aiškiai matyti, kurie namų ūkiai nuotekas tvarko ne pagal reikalavimus.“, - priduria jis. Be to, nuo šiol individualių nuotekų valymo įrenginių, iš kurių nuotekos išleidžiamos į aplinką, turėtojai kartą per metus privalės patikrinti nuotekų mėginį akredituotose laboratorijose.

Baudos už netinkamą nuotekų valymą ir jų apmokėjimas

Už netinkamą nuotekų valymą gyventojai gali sulaukti baudų. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 268 str. iš gaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 900 eurų.

Vis dėlto ne kiekvienas baudą gali lengvai susimokėti. „Kiekvieno asmens pareiga yra tinkamai tvarkyti nuotekas. Sprendimą dėl baudos neskyrimo ar jos sumažinimo gali priimti baudą skirianti institucija“, - atsako I. Valūnas.

Informacija apie baudas ir jų apmokėjimas

VMI turimą informaciją apie paskirtų administracinių baudų prievoles galima pasitikrinti prisijungus prie Mano VMI sistemos. Pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ rasite aktualią informaciją apie paskirtas administracines baudas ir nesumokėtas sumas, nusižengimų padarymo datas, baudų sumas, sumokėjimo terminus bei nusižengimų identifikacinius kodus (ROIK).

Kaip apmokėti baudas per Mano VMI?

Administracinio nusižengimo (AN) baudą galima apmokėti elektroniniu būdu prisijungus prie Mano VMI -> Mokesčiai ir baudos -> Administracinės baudos, paspausti aktyvų mygtuką „Sumokėti“. Atkreipiame dėmesį, kad apmokant baudą iš meniu punkto Administracinės baudos, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai ir įmoka teisingai įskaitoma baudai už administracinį nusižengimą padengti.

Kiti atvejai:

• Jeigu, mokėdami baudą, nurodėte neteisingą įmokos kodą ir nenurodėte arba nurodėte neteisingą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), papildomą informaciją galite nurodyti laisvos formos prašyme per Mano VMI arba pranešti telefonu +370 5 260 5060.
• Jeigu baudą sumokėjo kitas asmuo ir nurodė teisingą ROIK, įmoka bus užskaityta automatiškai.
• Jei mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų ir nenurodė ROIK, suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta AN nepriemokai padengti.

Baudų mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas

Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų, gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (t. y., mokestinės paskolos sutarties sudarymo), pateikdamas prašymą per Mano VMI sistemą. AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.

Europos Komisijos pažeidimo procedūra prieš Lietuvą

Už ES netinkamą taisyklių, susijusių su miesto nuotekų valymu, įgyvendinimą 2017 m. vasario mėnesį EK prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 2019 m. sausio 24 d. išsiųsta pagrįsta nuomonė - tai antrasis pažeidimo nagrinėjimo etapas. Šiuo metu vyksta bendradarbiavimas tarp Europos Komisijos ir Lietuvos institucijų dėl tolimesnių veiksmų.

„Nors Lietuva yra nustačiusi būtinas taisykles ir padarė didelę pažangą, kad įgyvendintų direktyvos reikalavimus, dar reikia papildomų veiksmų, kad šalyje būtų tinkamai reguliuojamos ir kontroliuojamos atskiros atitinkamos sistemos aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2 000 gyventojų“, - rašoma EK atstovybės Lietuvoje komentare. Už pažeidimą Lietuvai gresia milijoninė bauda, bet EK atstovybė pažymi, kad Lietuvos atvejis vis dar yra pradiniame pažeidimo nagrinėjimo procedūros etape ir kol kas nėra įpareigota mokėti baudos. Baudas skiria ne Europos Komisija, o ES Teisingumo Teismas.

tags: #baudos #del #letaus #kanalizacijos