Bauda už važiavimą su vasarinėmis padangomis

Lietuvoje žiemos sezonas atneša ne tik slidžius kelius, bet ir griežtesnius padangų reikalavimus, kurių nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę. Svarbu žinoti, kada ir kokios padangos yra privalomos, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir išvengta baudų.

Privalomas padangų keitimo laikotarpis

Pagal Kelių eismo taisykles (KET), visos lengvosios transporto priemonės privalo būti aprūpintos žieminėmis padangomis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Vairuotojai privalo iki lapkričio 10 d. pakeisti padangas į pažymėtas „M+S“ (Mud+Snow) arba 3PMSF (trijų viršūnių kalno snaigės) simboliais. Šis reglamentas reiškia, kad iki lapkričio 9 d. vidurnakčio transporto priemonės turi būti aprūpintos tinkamomis žieminėmis padangomis.

Išimtys mopedams ir keturračiams

KET numato išimtį mopedams, motociklams, triračiams ir visų rūšių keturračiams. Šias transporto priemones su vasarinėmis padangomis draudžiama eksploatuoti gruodžio-vasario mėnesiais, taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies yra apsnigta ar apledėjusi.

Baudos ir kitos pasekmės

Vasarinių padangų naudojimas žiemą Lietuvoje laikomas rimtu kelių eismo taisyklių pažeidimu. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už transporto priemonės, kurios padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą vairuotojui gali grėsti bauda nuo 50 iki 100 eurų. Anksčiau bauda galėjo svyruoti nuo 30 iki 40 eurų, tačiau dabar ji padidinta. Be piniginės baudos, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra (TA) gali būti panaikinta, jei transporto priemonė eksploatuojama su netinkamomis padangomis žiemos laikotarpiu. Tai reiškia, kad transporto priemonės TA kortelė bus pripažinta negaliojančia.

Dygliuotos padangos

Naudojimo laikotarpis ir žymėjimas

Dygliuotos padangos Lietuvoje leidžiamos kasmet nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Už važiavimą su dygliuotomis padangomis pažeidžiant KET (po balandžio 10 d.) gali būti skiriamos baudos. Tokios taisyklės sukurtos siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą ir apsaugoti kelių infrastruktūrą nuo žalos, mat dygliuotos padangos gerokai labiau žaloja asfaltą. Nors jos labai veiksmingai mažina slydimo ant ledo riziką, dygliuotos padangos gali gadinti kelio dangą, jei naudojamos ant sausų, neapledėjusių kelių. Dėl šios priežasties jos draudžiamos tam tikrose ES valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje.

Automobilio su dygliuotomis padangomis galas turi būti pažymėtas skiriamuoju ženklu - baltu lygiakraščiu trikampiu su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.

Vasarinės padangos pavasarį

Nuo balandžio 1 d. Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. O nuo balandžio 10 d. bus draudžiama važiuoti žieminėmis dygliuotomis padangomis. Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 10 d. leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.

Jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį dar galime sutikti ir sniego, ir ledo.

Padangų protektoriaus gylis ir amžius

Lietuvoje žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3,0 mm. Šį gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Policija primena, kad nors protektoriaus gylis yra svarbus, jis ne visada parodo tikrąją padangų būklę - guma gali būti sukietėjusi ir praradusi reikalingas savybes, jei padangos naudojamos 5 ar net 10 metų. Vizualiai patikrinti padangų būklę nesunku: esant geram apšvietimui reikia įdėmiai peržiūrėti kiekvieną padangą. Amžių galima nustatyti pagal ant padangos šono esančius keturis skaičius (pvz., 3112 reiškia 31-ąją savaitę 2012 metais). Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekus į eismo įvykį su tokiomis padangomis, rizikuojate negauti draudimo išmokos.

Padangų tipai ir žymėjimas

Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).

• M+S (Mud+Snow): Šiuo simboliu žymimos padidinto pravažumo padangos. Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis. Nors teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiemą, neatsižvelgiant į sezoniškumą, ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. Juo žymimos dauguma žieminių padangų, net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia Kelių eismo taisyklės.
• 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake): Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos snaigės kalno fone logotipu 3PMSF.
• Nedygliuotos žieminės padangos: Jos sukurtos ir gaminamos su specialiais protektoriaus raštais bei gumos mišiniais, kurie išlieka minkšti bei lankstūs esant žemai temperatūrai. Tokios savybės užtikrina sukibimą su sniegu ir ledu net be metalinių dyglių.
• Multisezoninės (universalios) padangos: Nors jos ir nėra idealios atšiaurioms žiemos sąlygoms, multisezoninės padangos gali būti praktiškas pasirinkimas vairuotojams, kurie pernelyg daug nevažinėja užmiestyje arba mažiau eksploatuoja automobilį. Universalios padangos, kuriomis galima važinėti visus metus, ne visuomet turi „M+S“ žymėjimą.

Kodėl svarbu keisti padangas laiku?

Saugumas

Žieminės padangos pagamintos iš minkšto gumos mišinio, kuris važiuojant šiltu asfaltu dyla daug greičiau. Su žieminėmis padangomis važiuojant šiltu oru, pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei su vasarinėmis padangomis, sumažėja stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias.

Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.

Kritinėje situacijoje, norint išvengti susidūrimo ar atlikti staigų manevrą, automobilio valdymas su žieminėmis padangomis vasarą nebus toks stabilus, kaip turėtų būti. „Svarbu ne tik išvengti baudų - svarbu išlikti gyvam“, - primena ekspertai.

Ekonomija

Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, žieminės padangos, kurios buvo eksploatuojamos visą pavasarį, vasarą ir rudenį, gali būti smarkiai nudilusios. Savalaikis keitimas padeda prailginti padangų naudojimo laiką ir užtikrina, kad jūsų investicijos tarnautų kuo ilgiau.

Padangų slėgis

Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje).

Greičio apribojimai

Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis. Automagistralėse lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t, motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 130 km/h greičiu, o greitkeliuose - 120 km/h greičiu. Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu negu 90 km/h greičiu, kituose keliuose - ne didesniu negu 70 km/h greičiu.

Nors vairuotojas jokiu būdu negali viršyti leistino važiavimo greičio, tačiau pasirinkdamas jam tinkamiausią važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad bet kada galėtų išvengti pavojingos situacijos ir nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Padangų utilizavimas

Aplinkosaugininkai primena nemesti senų padangų bet kur, nes jos teršia aplinką. Gyventojai, keisdami padangas autoservise, gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.

Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.

Didelių gabaritų padangų tvarkymas

Didelių gabaritų transporto priemonių, tokių kaip traktoriai, kombainai, vilkikai, autobusai ir pan., padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams. Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus.

Pasitaiko atvejų, kai gyventojas, nusipirkęs žemės sklypą, jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.

Atsakomybė už atliekų išmetimą

Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.

tags: #bauda #uz #vaziavima #su #vasarinemis #padangomis