Triukšmas daugiabutyje: įstatymai ir baudos

Gyvenimas daugiabutyje neretai primena loteriją - vieniems tenka ramūs ir supratingi kaimynai, o kitiems kiekvienas vakaras tampa išbandymu dėl už sienos sklindančios muzikos, barnių ar nesibaigiančių remonto darbų. Nors namai turėtų būti mūsų ramybės oazė, plonos sienos ir skirtingi gyvenimo ritmai dažnai sukelia konfliktines situacijas. Tačiau svarbu suprasti, kad ramybė daugiabutyje nėra tik geros valios ar sutarimo reikalas - tai sritis, kurią griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, higienos normos ir savivaldybių taisyklės. Kiekvienas gyventojas turi teisę į poilsį, o triukšmadariai, ignoruojantys nustatytas normas, rizikuoja ne tik kaimynų nemalone, bet ir realiomis finansinėmis sankcijomis.

Kas yra ramybės laikas?

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ramybės laikas apibrėžiamas kaip laikas, kai draudžiama triukšmauti, siekiant užtikrinti gyventojų poilsį. Ramybės laikas yra teisiškai reglamentuotas, o už jo pažeidimus gali grėsti baudos.

Ramybės laikas pagal paros metas

Lietuvoje triukšmo valdymą reglamentuojantis Triukšmo valdymo įstatymas ir higienos normos išskiria tris pagrindinius paros laikotarpius, kiekviename iš jų galioja skirtingi leistino triukšmo lygiai (decibelais) ir elgesio taisyklės:

• Dienos metas (nuo 7:00 iki 19:00 val.): Tai laikas, kai gyvenimas verda aktyviausiai. Šiuo metu leidžiama didžiausia garso norma, todėl galima groti muzikos instrumentais, klausytis muzikos (neviršijant protingumo kriterijų), siurbti kambarius ar atlikti buities darbus.
• Vakaro metas (nuo 19:00 iki 22:00 val.): Tai pereinamasis laikotarpis. Žmonės grįžta po darbų, ilsisi, migdo vaikus. Šiuo metu reikalavimai triukšmui griežtėja. Ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 19 val.
• Nakties metas (nuo 22:00 iki 7:00 val.): Tai griežčiausio reglamentavimo laikas. Nakties metu privalo būti užtikrinta ramybė.

Ramybės laikas darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis

• Darbo dienomis ramybės laikas prasideda nuo 22 valandos vakaro ir tęsiasi iki 7 valandos ryto.
• Savaitgaliais ir švenčių dienomis ramybės laikas yra nuo 22:00 iki 9:00 val. ryto. Rytais patariama vengti triukšmo, kad nebūtų trikdoma kaimynų ramybė.
• Pietų metas: Nors pietų ramybės laikas nėra privalomas visoje Lietuvoje, kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, kurortinės vietovės, rekomenduoja vengti triukšmo tarp 12:00 ir 14:00 val.

Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.

Leistini triukšmo lygiai (decibelais)

Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:

• Dienos metu - 45 dB
• Vakaro metu - 40 dB
• Nakties metu - 35 dB

Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą. Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma, pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.

Remonto darbai daugiabutyje

Vienas dažniausių konfliktų šaltinių daugiabučiuose - statybų ir remonto darbai. Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.

Leidžiamas remonto darbų laikas

Čia taisyklės yra specifinės ir griežtesnės nei paprastam buitiniam triukšmui:

• Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.
• Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.

Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas.

Būtinas kaimynų ir savivaldybės informavimas

Pagal galiojančią tvarką, statybos darbus planuojantis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios savivaldybei pateikti informaciją apie planuojamus darbus (triukšmo šaltinius, laiką, trukmę). Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės. Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.

Ar visada reikia leidimo atlikti remontą?

Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia. Tačiau, kaip minėta, informuoti savivaldybę ir kaimynus apie triukšmingus darbus yra privaloma.

Atsakomybė už triukšmo kėlimą ir baudos

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato konkrečias sankcijas už viešosios rimties trikdymą. Bauda gali būti skiriama net ir tuo atveju, jei triukšmas nėra išmatuotas specialiu prietaisu, bet pareigūnai ir liudininkai patvirtina, jog garsas yra aiškiai girdimas ir trikdantis ramybę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Todėl policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo, visais atvejais pirmiausiai stengiasi nustatyti triukšmo šaltinį.

Baudos už viešosios rimties trikdymą

Viešosios rimties trikdymas yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Vadovaujantis ANK 488 straipsniu, už viešosios rimties trikdymą numatytos šios baudos:

• Pirmas nusižengimas: užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.
• Pakartotinis nusižengimas: užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų.

Baudos už Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimus ir savivaldybių taisykles

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų. Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.

Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.

Ką daryti, jei kaimynai triukšmauja?

Daugelis žmonių, kenčiančių nuo triukšmo, nežino, nuo ko pradėti spręsti problemą. Skambinti policijai iš karto - ne visada geriausia išeitis, nes tai gali ilgam sugadinti santykius laiptinėje.

Rekomenduojami veiksmai

1. Pokalbis: Labai dažnai triukšmaujantys kaimynai net neįtaria, kad jų televizorius ar muzika trukdo kitiems. Prasta namo garso izoliacija gali būti pagrindinė kaltininkė. Nueikite pas kaimyną, mandagiai paaiškinkite situaciją. Pavyzdžiui: „Sveiki, galbūt nežinote, bet vakarais labai girdisi jūsų televizorius, mums sunku užmigdyti vaiką. Gal galėtumėte šiek tiek pritildyti?”. Draugiškas pokalbis ir priminimas apie ramybės valandas padeda išvengti konfliktų ir skatina abipusę pagarbą.
2. Kreipimasis į namo administratorių arba bendrijos pirmininką: Jei tiesioginis pokalbis nepadeda arba kaimynas reaguoja agresyviai, kreipkitės į namo administratorių arba bendrijos pirmininką. Jie gali oficialiai įspėti gyventoją apie vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams).
3. Įrodymų rinkimas: Jei problema tęsiasi, pradėkite rinkti įrodymus. Tai gali būti garso ar vaizdo įrašai (daryti savo bute), kuriuose girdisi triukšmas ir matosi laikas. Kai kalbama apie statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso ir vaizdo įrašais.
4. Kreipimasis į policiją: Jei kaimynai piktybiškai nesiliauja triukšmauti (ypač nakties metu), kvieskite policiją skambindami 112. Pareigūnai, kurie dirba visą parą, atvažiuos ir užfiksuos patį triukšmavimo faktą. Taip pat galite pateikti pareiškimą per elektroninę policijos sistemą (epolicija.lt), prisegdami turimus įrodymus. Pranešimą per policijos savitarnos svetainę galite pateikti tiek save identifikavus el. erdvėje, tiek anonimiškai. Tačiau pateikus pranešimą neprisijungus (anonimiškai) įvykio nagrinėjimas negalės būti pradėtas iš karto: pareigūnai su Jumis susieks ir informuos, kokiais būdais gali būti patvirtinta jūsų tapatybė; įvykio nagrinėjimo eigos negalėsite sekti portale ePolicija.lt. Pateikus pranešimą identifikavus save el. erdvėje - įvykio nagrinėjimas galės būti pradėtas iš karto, nagrinėjimo eigą galėsite sekti ePolicija portale. Jei triukšmo metu buvo kviečiama policija, pareiškimas gali būti surašytas ir vietoje.
5. Kreipimasis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių: Dėl statybų triukšmo dienos metu ar nuolatinio techninio triukšmo (pvz., garsiai veikiančio kondicionieriaus) geriausia kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.
6. Triukšmo matavimai: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Kada triukšmas nelaikomas pažeidimu?

Kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto. Kiekvieni namai turi savo garsus - dūzgia buities prietaisai, traška medinės grindys, verkia arba juokiasi žaidžiantys vaikai, suloja šunys, grojama muzikos instrumentais. Tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Toks triukšmas yra trumpalaikis ir nepastovus.

• Verkiantis kūdikis: Teisiškai verkiančio kūdikio garsas nėra laikomas administraciniu nusižengimu, nes tai nėra tyčinis veiksmas ar nepagarba aplinkiniams. Tai natūralus gyvenimo procesas. Policija tokiais atvejais baudų nerašo, nebent būtų įtariama vaiko teisių pažeidimo ar nepriežiūros situacija.
• Kaimiškoje vietovėje karvių melžimas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs bylą, kurioje nurodė, jog kaimiškoje vietovėje karvių melžimas melžimo aparatu yra įprasta ūkininkavimo veikla ir ji nelaikytina viešosios tvarkos pažeidimu. Teismas nurodė, kad jei ūkininkas melžimo aparatą įjungtų, pavyzdžiui, nakties metu tikslingai, siekdamas ne melžti karves, bet specialiai trikdyti kaimynų ramybę, būtų galima konstatuoti, jog yra trikdoma asmenų ramybė.

Kiti dažni klausimai dėl triukšmo

• Naminių gyvūnų keliamas triukšmas: Atskira ir labai opi tema - naminių gyvūnų keliamas triukšmas. Loja šuo, kai šeimininkų nėra namuose? Tai taip pat yra viešosios rimties trikdymas. Jei šuo loja nuolatos, tai traktuojama kaip gyvūno nepriežiūra arba ramybės drumstimas. Tokiu atveju procedūra panaši: pirmiausia - pokalbis su šeimininku (jis gali net nežinoti, kad šuo loja, kai jo nėra). Jei tai nepadeda, galima kreiptis į pareigūnus.
• Grojimas muzikos instrumentais: Groti muzikos instrumentais leidžiama, tačiau reikia laikytis ramybės valandų (paprastai negalima groti nuo 19:00 iki 7:00). Taip pat svarbu paisyti higienos normų. Jei instrumentas labai garsus, rekomenduojama įrengti garso izoliaciją arba naudoti tylos pedalą.
• Garsus kalbėjimas balkone: Kaimynas rūko balkone ir garsiai kalba telefonu vėlai vakare. Rūkymas (jei bendrija nėra uždraudusi rūkyti balkonuose) savaime nėra triukšmo pažeidimas. Tačiau garsus kalbėjimas balkone po 22:00 valandos, jei jis aiškiai girdimas kitų žmonių miegamuosiuose, yra ramybės laiko pažeidimas.

Kodėl ramybė svarbi ir kaip išvengti problemų?

Triukšmas ne tik erzina, bet ir gali neigiamai veikti sveikatą. Ilgalaikis triukšmas siejamas su didesne streso, nerimo ir net širdies ligų rizika. Net jei triukšmas atrodo nereikšmingas, jis gali paveikti miego kokybę, o neišsimiegoję žmonės dažniau jaučia nuovargį ir dirglumą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, gali būti pažeidžiama klausa, sutrinka miegas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.

Efektyvūs problemų sprendimo būdai

Nors įstatymai ir baudos yra būtini kraštutiniais atvejais, geriausias būdas užtikrinti ramybę yra abipusė pagarba ir komunikacija. Gyvenant daugiabutyje neįmanoma pasiekti absoliučios tylos - tai kolektyvinio gyvenimo kaina. Tačiau supratingumas keičia viską.

• Informuokite kaimynus iš anksto: Jei planuojate vakarėlį ar remonto darbus, informuokite kaimynus iš anksto - tai padeda išvengti konfliktų. Pavyzdžiui, palikite savo telefono numerį, kad jie galėtų parašyti jums tiesiogiai, užuot kvietę policiją. Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.
• Investuokite į garso izoliaciją: Investicija į savo buto garso izoliaciją taip pat yra vienas iš efektyviausių sprendimų. Šiuolaikinės medžiagos leidžia izoliuoti sienas ir grindis prarandant vos kelis centimetrus erdvės, tačiau gyvenimo kokybė pagerėja kardinaliai.
• Naudokite ausų kamštukus ar baltą triukšmą: O jei patys esate jautrūs garsams, ausų kamštukai ar baltas triukšmas gali būti gera išeitis.

Ramybės laikas skirtas tam, kad kiekvienas galėtų jaustis patogiai savo namuose. Gerbiant kitų ramybę, galima išvengti nesusipratimų ir gyventi harmonijoje su kaimynais. Galiausiai, atminkite, kad jūsų „grindys” yra kažkieno „lubos”, o jūsų „tyli muzika” kitoje sienos pusėje gali virsti įkyriu bosų dundėjimu.

Teisės aktai, reglamentuojantys triukšmo valdymą

• LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO ĮSTATYMAS, priimtas 2004 m. spalio 26 d.
• LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu.
• LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS.
• Savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose (pvz., TRIUKŠMO PREVENCIJOS ŠIAULIŲ MIESTO VIEŠOSIOS VIETOSE TAISYKLĖS, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 3 d.).

tags: #bauda #uz #triuksma #daugiabutyje