Lietuvoje, nors formaliai psichologinis smurtas yra baudžiamas, persekiojamų asmenų, ypač moterų, patirtys rodo, kad egzistuojanti teisinė bazė yra palankesnė nusikaltusiems asmenims, o ne aukoms. Šiuo metu Seimas svarsto, ar persekiojamą patiriantys žmonės sulauks realios pagalbos.
Kas yra persekiojimas?
Teisiškai persekiojimu laikomi pakartotiniai veiksmai, kuriais ieškoma nepageidaujamo kontakto su žmogumi tiesiogiai, nuotolinėmis priemonėmis ar per trečiuosius asmenis. Kasdienybėje tai reiškia, kad persekiotojai:
- skambinėja
- pasirodo darbo vietose
- seka
- renka informaciją
- klausosi pokalbių
- be perstojo rašo žinutes ir laiškus
- neretai gadina ar naikina turtą bei kita.
Skaičiuojama, jog persekiojantį elgesį patiria beveik kas dešimtas (7 proc.) žmogus, iš kurių 76 proc. sudaro moterys.
Realybės atspindžiai: nukentėjusiųjų patirtys
2014 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centru vakarų Lietuvos miestuose surengė susitikimus su partnerių smurtą ir persekiojimą patyrusiomis moterimis. Prie susitikimų prisijungė ir šioje srityje dirbantys specialistai - policijos pareigūnai, prokurorai, teisėjai, socialiniai darbuotojai ir kt.
Viename iš susitikimų dalyvavusi Rasa pasidalino savo skaudžia patirtimi. Po nutrauktų ilgą laiką besitęsusių smurtinių santykių, moteris susidūrė su tuo, ką tenka išgyventi persekiojimą patiriančioms moterims: automobilyje įrengta pasiklausymo įranga, skambučiai, nuolatinis sekimas. Rasos telefoną neretai pasiekdavo itin nemalonios žinutės, viena situacija jai ypač įstrigo:
„Sirgau, man tiesiog be perstojo siuntė žinutes: linkiu tau gimdos, plaučių vėžio, linkiu numirti.“
Teisinis persekiojimo reglamentavimas Lietuvoje
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už sistemingą bauginimą ir grasinimus nužudyti. Daugumoje Europos Sąjungos šalių persekiojimo veika laikoma nusikalstama.
Lietuvoje ikiteisminiai tyrimai pradedami arba asmenys yra nuteisiami, jei padaryti tokie persekiojimo veiksmai, kurie atitinka tam tikras BK numatytų nusikalstamų veikų sudėtis:
- Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
- Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Visgi persekiojimas dažnai pasireiškia ne tik tiesioginiais grasinimais nužudyti ar atlikti kitus asmens gyvybei, sveikatai ar turtui pavojingus veiksmus, bet ir veiksmais, kurių BK neapima. Tai gali būti nepageidaujamas kontakto ieškojimas, skambinėjimas į darbo vietą, ryšio ieškojimas per kitus asmenis, vaikų ugdymo įstaigų ar būrelių vietas, buvimas vietose, kur yra nukentėjusioji (-ysis), pavyzdžiui, parduotuvėje, ir kt.
Įstatymų tobulinimas ir perspektyvos
Seime dar prieš dvejus metus dabartinė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekta užkardyti persekiojimą. Kurį laiką dulkėjusios stalčiuose, pataisos pagaliau buvo apsvarstytos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Šių pataisų priėmimas gali tapti svarbiu žingsniu, siekiant geriau apsaugoti persekiojimo aukas.
tags: #bauda #uz #terorizavima #telefonu