Lietuvoje žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė, o teisę jas naudoti gali suteikti tik Lietuvos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Bet kokia neteisėtai organizuota komercinė veikla su žemės gelmių ištekliais ar jų grobstymas stambiu mastu daro žalą ne tik valstybei, bet ir aplinkai.
Neteisėtas žemės kasimas ir jo teisinės pasekmės
Fiziniai asmenys, turėdami leidimą, žemės gelmių išteklius gali naudoti tik savo ūkio reikmėms ir neturi teisės jų pardavinėti. Leidimai reikalingi bet kokiai kasybai, atsižvelgiant į tai, ar norima kasti kūdrą, karjerą ar panašiai. Svarbu ir tai, ar toje vietoje, kur bus naujas kasinys, yra naudingųjų iškasenų.
Pavyzdžiai iš praktikos
Praėjusių metų gegužę Bradesių kaime, Rokiškio r., savo tėvų sodyboje, rokiškėnas D.S. išsikasė 470 kv. m kūdrą. Prieš tai vyriškis nesikreipė dėl leidimo išsikasti kūdrą nei į Sartų regioninio parko, nei į kitas aplinkosaugos institucijas. Už savavališkai iškastą kūdrą jam buvo paskirta 500 Lt bauda ir liepta ją užversti žemėmis. Vyriškis prisipažino nežinojęs, kad tam reikia leidimo, tačiau vėliau gavo reikiamus leidimus ir toje pačioje vietoje vėl išsikasė tokio paties dydžio kūdrą.
Sartų regioninio parko vyr. inspektorius Algis Pažūsis paminėjo ir kitą atvejį, kai verslininkas J. J. nelegaliai pasistatė pirtelę Baršėnų kaime ant ežero kranto, tačiau, įsitikinęs, kad įteisinti jos nepavyks, nusigriovė pats. Kaip itin piktybišką atvejį jis paminėjo buvusio „Obelių aliejaus“ generalinio direktoriaus Bernardo Trimonio savavališkas statybas prie Sartų ežero, kurio byla jau pasiekė teismą.
A.Pažūsis teigė, kad Sartų regioniniame parke situacija gerėja dėl sugriežtintų įstatymų, kurie neleidžia įteisinti neteisėtai pastatytų statinių: 2005 m. užfiksuota 11 pažeidimų, 2006 m. - 17, 2007 m. - 1, 2008 - 1.
Prokuratūros tyrimai ir teismų sprendimai
Panevėžio apygardos prokuratūra nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl neteisėto vertimosi stambiu mastu ūkine komercine veikla ir didelės - daugiau kaip milijono litų vertės - valstybės turto pagrobimo. 51 metų panevėžietis Alfonsas Urbonas kaltinamas neteisėtai pardavęs valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius - smėlį, žvyrą, gruntą, ir gavęs 1 027 853 litus neteisėtų pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tvenkinio kasimas buvo tik priedanga neteisėtai pardavinėti žemės gelmių išteklius. Valstybei buvo padaryta 463 285 litų žala, be to, įtariamasis nesumokėjo beveik 20 000 litų mokesčių.
Dar vienoje byloje 60 metų panevėžietė Jevgenija Malinauskienė kaltinama neteisėtai pardavusi 62 234 kub. m smėlinio grunto ir pagrobusi 155 586 litų vertės valstybei priklausantį turtą, iš nelegalaus karjero Žvalgaičių kaime. Ji uždirbo daugiau kaip 222 000 litų ir nesumokėjo daugiau kaip 36 000 litų mokesčių.
Pareigūnai nustatė, kad nelegalių karjerų savininkai didžiąją dalį neteisėtai išgautų gamtos išteklių pardavė statybos bendrovėms ar atskiriems asmenims.
Pažeidimų rūšys ir baudos
Lietuvos įstatymai griežtai reglamentuoja bet kokius kasybos darbus. Pareigūnai išskiria tris dažniausiai pasitaikančias pažeidimų rūšis:
- Kasimas neturint jokių leidimų (gana retai).
- Gudraujantys asmenys: gavus leidimą kasti vienoje vietoje, juo prisidengus darbuojamasi net keliose.
- Populiariausias ir sunkiausiai išaiškinamas pažeidimas: gaunamas leidimas kasti gruntą be teisės jį parduoti (pvz., išsikasti kūdrą savoje žemėje). Tokiu atveju savininkas neturi teisės parduoti iškasto grunto, o privalo jį panaudoti savo sklype. Dažnai bendrovė už dyką iškasa kūdrą, o gruntą parduoda be mokesčių.
Už neteisėtą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, už didelės vertės svetimo turto pagrobimą - iki septynerių metų. Nors už neteisėtą žemės gelmių naudojimą įstatymas numato net laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę, kol kas ji nebuvo taikyta. Dažniausiai skiriamos baudos: už kasybą neturint leidimo, už mokesčių nemokėjimą, o taip pat privaloma atlyginti gamtai padarytą žalą.
Bauda už nesudėtingo inžinerinio statinio savavališką statybą fiziniams asmenims gali siekti nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų. Baudos už aplinkos teršimą gali būti skaičiuojamos už kiekvieną gamtai padarytos žalos dieną ir sumos nesunkiai pasiekia kelis ar net dešimtis tūkstančių eurų. Statybos inspekcija gali įpareigoti parengti projektą ir gauti leidimą, arba įrenginį iškasti ir atstatyti sklypą į pradinę padėtį.
Nuotekų valymo įrenginių statybos reglamentavimas
Kiekvienas naujakurys, įsigijęs žemės sklypą, susiduria su nuotekų tvarkymo iššūkiais. Ten, kur nėra centralizuotų kanalizacijos tinklų, populiariausias pasirinkimas yra individualių biologinių nuotekų valymo įrenginių montavimas.
Leidimų būtinybė
Didžiąja dauguma atvejų statybą leidžiantis dokumentas (SLD) yra privalomas. Pagal Statybos techninį reglamentą (STR), buitinių nuotekų valymo įrenginys yra priskiriamas inžinerinių statinių kategorijai. Standartinis biologinis valymo įrenginys (našumas iki 5 kub. m per parą) yra klasifikuojamas kaip antros grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys. Leidimas tokiam įrenginiui privalomas visada, kai statyba vykdoma mieste, miestelyje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, nacionaliniame ar regioniniame parke, bei paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.
Išimčių, kuomet leidimo nereikia, lieka labai nedaug - nebent sodyba yra visiškai atokioje kaimo vietovėje, nepatenkančioje į jokias saugomas ar urbanizuotas teritorijas. Tačiau net ir tokiu atveju privaloma išlaikyti visus normatyvinius atstumus nuo sklypo ribų, pastatų bei vandens šaltinių.
Reikalingi dokumentai ir projektavimas
Norint gauti oficialų pritarimą valymo įrenginio montavimui, būtina paruošti supaprastintą statybos projektą, kurį privalo atlikti atestuotas projektuotojas. Tam reikalingas bazinis dokumentų paketas:
- Aktuali topografinė nuotrauka: inžinerinis sklypo planas su esamais tinklais, reljefo aukščiais ir kitais objektais.
- Geologinių tyrimų išvados (rekomenduojama): padeda nustatyti grunto savybes.
Biurokratinis procesas dažniausiai užtrunka nuo 3 iki 8 savaičių. Nors fizinius kasimo ir montavimo darbus galima atlikti patiems, dauguma įrenginių gamintojų suteikia garantiją tik tuo atveju, jeigu sistemą montavo ir paleidimo darbus atliko atestuoti specialistai.
Atstumų reikalavimai
Buitinių nuotekų valymo įrenginiams taikomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Valymo įrenginys turi būti montuojamas ne arčiau kaip 8 metrai nuo gyvenamojo pastato langų ar durų. Nuo valymo įrenginio iki šachtinio šulinio ar vandens gręžinio privalo būti išlaikytas mažiausiai 15 metrų atstumas. Atstumas iki kaimyninio sklypo ribos - ne arčiau nei 3 metrai (norint montuoti arčiau, būtinas notariškai patvirtintas kaimyninio sklypo savininko sutikimas).
Eksploatacija ir priežiūra
Biologinis nuotekų valymo įrenginys yra gyvas organizmas, kurio viduje dirba milijonai bakterijų. Kad sistema veiktų nepriekaištingai, privalu laikytis keleto taisyklių:
- Griežtai draudžiama pilti stiprius cheminius valiklius, vaistus (ypač antibiotikus), dažus, tirpiklius ar didelius kiekius buitinės chemijos.
- Vengti mechaninių šiukšlių (higieninių įklotų, drėgnų servetėlių, kavos tirščių, riebalų) patekimo į sistemą.
- Kasmet būtina atlikti perteklinio dumblo išsiurbimą specialia asenizacine mašina.
- Reguliariai (bent kartą per ketvirtį) vizualiai tikrinti orapūtės veikimą.
Svarbu neleisti lietaus vandeniui patekti į biologinį įrenginį, nes tai gali išplauti aktyvųjį dumblą ir sutrikdyti valymo procesą. Senos išgriebimo duobės šiandien yra laikomos atgyvena ir dideliu taršos šaltiniu, todėl skatinama pereiti prie biologinių valymo įrenginių.
Kūdrų kasimas: taisyklės ir reikalavimai
Kasant kūdrą ar valant teritoriją tvenkiniui, būtina iškasti durpes. Jei durpių sluoksnis bus užlietas vandeniu, po kelerių metų durpės ims kilti į paviršių, vanduo taps tamsus ir drumstas. Taip pat negalima užlieti žemės ploto, kuriame likę medžiai, krūmai, šakos ar kelmai, nes augmenijos liekanos pūdamos naudoja deguonį.
Maudymosi vieta turi būti užpilta žvyro ir smėlio sluoksniu. Pakrantėse patartina pasėti mažiausiai metro pločio apsauginę žolės juostą, kuri atlieka ir vandens valymo funkciją.
Šiukšlių utilizavimas ir atsakomybė
Atliekant griovimo darbus, itin svarbu pasirūpinti statybinių šiukšlių utilizavimu. Neteisėtas šiukšlių išvežimas į miško gilumą užtraukia dideles baudas, siekiančias net kelis tūkstančius eurų. Gamtos puoselėtojai nuolat stebi situaciją ir praneša apie galimus nusižengimus.
- Neteisėtai vežantiems statybinį laužą į ne tam skirtas vietas, gresia 550-1500 Eurų bauda.
- Tokią veiklą organizuojantiems asmenims gali tekti sumokėti nuo 2300 iki 2900 Eurų.
Svarbu samdyti įmones, kurios turi visas reikalingas licencijas šiukšlių išvežimui, nes už neteisėtą utilizavimą atsako ne tik samdyta įmonė, bet ir ją pasamdę asmenys. Nusprendusių statybines atliekas sudeginti, taip pat laukia nemalonumai ir administracinės baudos.
Griovimo darbai daugiabučiuose
Atliekant griovimo darbus daugiabutyje, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar siena yra nešančioji, ar atitveriančioji. Šią informaciją gali suteikti namo administratorius, techninis namo prižiūrėtojas arba projektuotojas. Nešančiosios sienos yra laikomos bendro naudojimo dokumentais, todėl norint jas išgriauti, reikalingi specialūs leidimai: daugumos namo gyventojų ir savivaldybės sutikimai.
Nesilaikant šių taisyklių ir griaunant nešančiąsias namo sienas be leidimų, laukia baudos, kurios gali svyruoti nuo 580 iki 3500 Eurų, o taip pat gali tekti išgriautą sieną atstatyti.
Darbo sauga ir nelegalus darbas
Griovimo ar statybų darbuose yra kur kas daugiau rizikos, todėl ypatingai svarbu laikytis visų numatytų darbo saugos taisyklių. Bauda už nelegalų darbą siekia nuo 1000 iki 5000 Eurų. Nesilaikant nustatytų reikalavimų, galima tikėtis baudos nuo 80 iki 880 Eurų, o jeigu dėl šių taisyklių pažeidimų gali kilti sveikatai pavojingų nutikimų, ši suma gali išaugti iki 500-2000 Eurų.