Seksualinis priekabiavimas yra rimta problema, paveikianti daugybę žmonių visame pasaulyje. Šis reiškinys ne tik sukuria priešišką aplinką, bet ir pažeidžia žmogaus orumą, sukeldamas ilgalaikes psichologines ir fizines pasekmes. Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos įstatymai siekia užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui ir užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims.
Kas laikoma seksualiniu priekabiavimu?
Seksualiniu priekabiavimu laikomas bet koks nepageidaujamas žodinis, nežodinis ar fizinis seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui. Ypač, kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka.
Seksualinio priekabiavimo apibrėžimas ir pavyzdžiai
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas apibrėžia seksualinį priekabiavimą kaip „nepageidaujamą užgaulų, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.“
Toks elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Žodinis: kūno aptarinėjimas, seksualinio pobūdžio juokeliai, komentarai, garsų su aliuzija į lytinį aktą skleidimas, intymios temos.
- Nežodinis: siuntinėjami seksualinio pobūdžio paveikslėliai, žinutės ar laiškai, gašlūs žvilgsniai, nepadorūs gestai, švilpimas.
- Fizinis: tariamai netyčiniai arba visai neslepiami prisilietimai prie įvairių kūno dalių (kojų, sėdmenų, krūtinės, liemens), fizinės jėgos panaudojimas.
Pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis, nes situacijos vertinimas priklauso nuo kiekvieno asmens individualiai. Pagrindinis aspektas, leidžiantis atskirti priekabiavimą nuo flirto, yra nepageidaujamumas jį patiriančiam asmeniui. Vienam žmogui tie patys veiksmai gali kelti nerimą, o kitam - atrodyti nereikšmingi, todėl šių žmonių seksualinio priekabiavimo samprata taip pat skirsis.
Seksualinio turinio žinutės, laiškai, komentarai ar juokeliai, priverstinis fizinis kontaktas bei kiti panašaus pobūdžio nusižengimai kelia nerimą, stresą, neleidžia efektyviai dirbti. Auka dažnai jaučiasi pažeminta ir bijo likti viena su priekabiavusiu asmeniu. Svarbu paminėti, jog užtenka ir vieno karto, kad situacija būtų sprendžiama kaip seksualinio priekabiavimo atvejis.
Seksualinio priekabiavimo tipai darbo vietoje
Išskiriami du seksualinio priekabiavimo darbo vietoje tipai:
- „Tu man, aš tau“ (quid pro quo): Pirmuoju atveju priekabiautojas yra aukštesnes pareigas užimantis asmuo, dažniausiai - vyras. Jis naudojasi savo galios pozicija, kad priverstų jam pavaldų darbuotoją atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus. Už nepaklusimą grasinama blogomis darbo sąlygomis ar atleidimu iš darbo. Gali būti ir priešinga situacija, kuomet, pavyzdžiui, už vykimą atostogauti dviese arba lytinius santykius siūlomos privilegijos, priedas prie atlyginimo, paaukštinimas ir pan.
- Priešiška aplinka: Antrasis seksualinio priekabiavimo darbe tipas - priešiška aplinka - yra kolegų, stovinčių ant to paties karjeros laiptelio, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys.
Teisinis reglamentavimas ir atsaskomybė
Europos Sąjungos teisė, konkrečiai Direktyva dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, draudžia seksualinį priekabiavimą darbe ir tokį elgesį vertina kaip diskriminaciją. Šios diskriminacijos formos pasitaiko ne tik darbe, bet ir siekiant įsidarbinti, įgyti profesinį išsilavinimą ar būti paaukštintam pareigose. Europos Sąjungos valstybės turėtų uždrausti tokias diskriminacijos formas ir joms taikyti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.
Lietuvos įstatymai ir jų taikymas
Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja darbdavius imtis priemonių prieš visas diskriminacijos dėl lyties formas, ypač prevencinių priemonių, nukreiptų prieš priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą darbe, siekiant įsidarbinti, įgyti profesinį parengimą ar būti paaukštintam pareigose.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas draudžia seksualinį priekabiavimą darbiniuose santykiuose. Šis įstatymas kartu su Lygių galimybių įstatymu numato, kad darbdaviai, švietimo ir mokslo įstaigos privalo užtikrinti, kad darbuotojai, mokiniai ir studentai nepatirtų seksualinio priekabiavimo.
Nors apie įsidarbinimo procesą įstatyme nekalbama, Seimo nario K. Pūko elgesys paskatino Seimo narius parengti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisas, kurių tikslas būtų apsaugoti ir įsidarbinančių asmenų teises. Toks įstatymo pakeitimas atitiktų ES Direktyvos nuostatas ir kitų valstybių teisę. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymas draudžia priekabiauti ir įsidarbinimo pokalbių metu.
Darbo kodeksas
Dabar galiojančiame Darbo kodekse tiesioginio draudimo ir įpareigojimo nėra, tačiau Kodeksas leidžia atleisti darbuotoją iš karto, be įspėjimo, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kai šis seksualiai priekabiauja prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų.
Naujasis Darbo kodeksas (kurio įsigaliojimas šiuo metu sustabdytas) uždraudžia bet kokį priekabiavimą, įskaitant seksualinį, bet kokiuose darbdavio santykiuose su darbuotojais. Darbdavys yra įpareigotas imtis priemonių, kad darbuotojai darbo vietoje nepatirtų bet kokio priekabiavimo, taip pat ir seksualinio. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.
Darbdavio pareigos ir atsakomybė
Darbdaviai privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus dėl diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo, būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos.
Įsigaliojus Naujajam Darbo kodeksui, darbdaviai privalės priimti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones, kuriose reikėtų:
- Labai aiškiai įvardyti, koks elgesys patenka į seksualinio priekabiavimo darbe apibrėžimą.
- Nustatyti, kad bet kokia seksualinio priekabiavimo forma yra neteisėta ir netoleruojama bei numatyti, kad seksualinis priekabiavimas darbe turi būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, užtraukiantis drausminę atsakomybę.
- Aiškiai nustatyti pranešimų ir skundų apie seksualinio priekabiavimo atvejus registravimo bei ištyrimo tvarką.
Skundų padavimo ir ištyrimo procesas turėtų būti kuo saugesnis aukoms. Pavyzdžiui, aukai turėtų būti leidžiama neateiti į darbo vietą tuo metu, kai tiriamas skundas. Jei įmanoma, skundą turėtų ištirti nepriklausomi ekspertai ar tyrėjai, o skundą padavęs asmuo turėtų būti informuojamas kuo anksčiau apie tyrimo rezultatus. Darbdavys neturi teisės netirti tokių skundų, o juo labiau persekioti pasiskundusį darbuotoją.
Atsakomybė už seksualinį priekabiavimą
Darbdaviams, toleruojantiems seksualinį priekabiavimą, persekiojantiems darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo, nesiimantiems priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, gali grėsti administracinė atsakomybė. Be to, nukentėję darbuotojai gali pareikalauti atlyginti žalą civiline tvarka. Pats priekabiautojas gali būti atleistas iš darbo, jam gali būti pritaikyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė, iš jo gali būti pareikalauta atlyginti žalą. Seksualinis priekabiavimas prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, už kurią toks asmuo gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
Prezumpcija seksualinio priekabiavimo bylose
Tiek ES, tiek Lietuvos teisė, tiek teismų praktika taiko principą, kad nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus dėl seksualinio priekabiavimo, preziumuojama, kad seksualinio priekabiavimo faktas buvo. Darbdavys ar konkretus priekabiautojas turi įrodyti, kad seksualinio priekabiavimo fakto nebuvo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad priekabiavusio asmens argumentai nėra reikšmingi sprendžiant, ar jo elgesys gali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu, nes jam konstatuoti nėra būtina, jog pats priekabiautojas savo veiksmus vertintų kaip seksualinį priekabiavimą.
Istorijos ir teismų praktika
Konkretus seksualinio priekabiavimo atvejis buvo ištirtas Lygių galimybių kontrolieriaus, Lietuvos teismų ir Europos žmogaus teisių teismo, kai Lenkijos Respublikos ambasados diplomatinio personalo darbuotojas, tiesioginis viršininkas, seksualiai priekabiavo prie tos pačios ambasados korespondentės - telefonistės, t.y. reikalavo lytinių santykių, skambino jai į namus, kalbėjo intymiomis temomis, panaudojo fizinę jėgą, suduodamas per veidą ir kt. Toks elgesys Lenkijos Respublikos ambasados darbuotojai sukėlė psichologinę įtampą, kurios pasekmė buvo ilgalaikis sveikatos sutrikimas. Tokio elgesio ji netoleravo, jį suprato kaip žeminantį jos orumą, įžeidžiantį ir bauginantį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nustatė ją patyrus seksualinį priekabiavimą darbe, o jos atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.
Panašią bylą visai neseniai sprendė ir Kanados teismai, kurie priteisė iš darbdavio buvusiai darbuotojai apie 100 000 Kanados dolerių žalai atlyginti, taip pat priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Moteris, prie kurios priekabiavo bendradarbis, pasiskundė darbdaviui ir iš karto buvo atleista iš darbo. Teismas nusprendė, kad darbdavio reakcija į darbuotojos skundą buvo visiškai neadekvati, skundas net nebuvo ištirtas.
Seksualinio priekabiavimo pasekmės
Seksualinis priekabiavimas jį patiriančiam žmogui sukuria labai nedraugišką, priešišką, baimės ir įtampos lydimą aplinką. Dauguma moterų (ir vyrų, kai tokį elgesį patiria jie) jaučiasi pažemintos, paniekintos, sutrikusios, nugalintos, bejėgės.
Ilgai besitęsianti emocinė įtampa ir atsiminimai apie nemalonią patirtį gali sukelti fizinius arba psichikos negalavimus, ligas. Seksualinį priekabiavimą patyrusi moteris gali nebegalėti bei nenorėti dirbti toje pačioje darbovietėje arba tęsti mokslų, gali kisti jos darbų kokybė, ji gali nebesugebėti susikaupti, prarasti pasitikėjimą savimi, nukenčia savivertė. Visa tai gali turėti neigiamų pasekmių nukentėjusiųjų karjerai, gyvenimo kokybei, kenkti finansinei situacijai (pavyzdžiui, kai išeinama iš darbo, o naujo susirasti greitai nepavyksta).
Kai priekabiaujama subtiliai (pavyzdžiui, ne žodžiais, o neverbaline komunikacija, įvairiais gestais, mimikomis), seksualinį priekabiavimą gali būti sunkiau atpažinti. Nežodinio priekabiavimo ir kitų formų priekabiavimo toleravimas arba net normalizavimas gali sukurti nepagarbos ir objektifikavimo (moterų ir jų kūnų sudaiktinimo) kultūrą darbovietėje.
Statistika ir visuomenės požiūris
Nors iki šiol Lietuvoje skundų ir bylų dėl seksualinio priekabiavimo yra labai nedaug, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, seksualinį priekabiavimą patiria apie 30 procentų moterų. Tikėtina, jog Seimo nario K. Pūko elgesiu pasiskundusių moterų pavyzdys paskatins tai, jog Lietuvos teismuose bylų, kuriose bus nagrinėjami seksualinio priekabiavimo atvejai, žymiai padaugės.
2024 m. „Eurostat“, Pagrindinių teisių agentūros ir Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, seksualinį priekabiavimą darbe yra patyrusi kas trečia (30,8 proc.) Europos Sąjungoje gyvenanti moteris. Jauniausių moterų grupėje (18-29 m.) tokį elgesį darbe patyrė 41,6 proc. moterų. Lietuvoje seksualinį priekabiavimą darbe yra patyrusi kas penkta moteris (19,1 proc.).
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2025 m. vasarą atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad 35 proc. apklausos dalyvių žino bent vieną moterį, kuri savo gyvenime būtų patyrusi seksualinį priekabiavimą, 10 proc. - bent vieną vyrą. Seksualinį priekabiavimą dažniau patiria išsilavinusios ir vadovaujamas pareigas einančios moterys: jį yra patyrusios 75 proc. moterų, einančių vadovaujamas pareigas, ir 74 proc. profesiją turinčių moterų, palyginti su 44 proc. „kvalifikuotą rankų darbą dirbančių“ kategorijai priklausančių moterų ir 41 proc. „nekvalifikuotą darbą dirbančių“ moterų.
2024 m. Lietuvoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad vyrų ir moterų požiūris į atsakomybę dėl seksualinio priekabiavimo gerokai skiriasi. Vyrai kur kas dažniau linkę galvoti, kad moterys pačios išprovokuoja seksualinį priekabiavimą (taip manė 43 proc. vyrų ir 20 proc. moterų). Kita vertus, moterys kur kas dažniau nei vyrai nesutinka su šiuo teiginiu (taip manė 70 proc. moterų ir 41 proc. vyrų). Atkreiptinas dėmesys, kad jauniausi (18-25 m.) ir vyriausi apklausos dalyviai (56 m. ir vyresni) dažniausiai pritaria teiginiui, kad moterys pačios išprovokuoja seksualinį priekabiavimą (taip manė 36 proc. jauniausiųjų ir 38 proc. vyriausiųjų respondentų, palyginti - tik 24 proc. 26-35 m. amžiaus asmenų pritarė tokiai nuomonei). 4 iš 10 apklausos dalyvių mano, kad seksualinis priekabiavimas Lietuvoje yra paplitęs.
Seksualinio priekabiavimo darbo vietoje aukų statistika
Kaip elgtis patyrus seksualinį priekabiavimą?
Asmeninės pastangos ne visada gali sustabdyti priekabiavimą, bet pradėkite nuo to, ypač jei nuspręsite vėliau imtis kitų priemonių.
Veiksmai, kurių gali imtis auka
- Išreikškite nepageidaujamumą: Pirmiausia žodžiu pasakykite, kad toks bendravimas, elgesys, komentaras ar kitas veiksmas jums nepriimtinas ir nepatinka. Paprašykite, kad priekabiautojas liautųsi.
- Kalbėkitės su patikimais asmenimis: Galite pasikviesti ką nors iš bendradarbių / bendramokslių ar kitų žmonių, kuriais pasitikite, dalyvauti pokalbyje su priekabiautoju.
- Rašykite raštu: Galite priekabiautojui parašyti. Raštu aiškiai ir tiksliai išdėstykite savo nuostatas dėl jo elgesio ir nurodykite, kada ir kur su jumis buvo pasielgta nederamai. Svarbu neperdėti, vengti pernelyg emocingo kalbėjimo, neanalizuoti jo elgesio motyvų ar jausmų. Nesuteikite priekabiautojui papildomų šansų jus trikdyti.
- Papasakokite kitiems: Papasakokite apie tokį elgesį kitam žmogui - bendradarbiui ar bendradarbei, kartu studijuojantiems asmenims.
- Rašykite dienoraštį: Stenkitės kiekvieną įvykį detaliai aprašyti. Jei rašote ranka, sunumeruokite lapus, kad niekas negalėtų nei įsegti papildomų lapų, nei jų išplėšti arba pakeisti kitais. Saugokite užrašus ne darbo vietoje. Aprašykite savo veiksmus, kurių ėmėtės norėdama nutraukti priekabiavimą.
- Praneškite vadovybei ar institucijoms: Praneškite savo vadovei arba vadovui, kai priekabiauja kolega ar bendramokslis. Jeigu prie jūsų priekabiauja vadovas / vadovė, apie elgesį praneškite atsakingoms institucijoms. Jeigu kreipėtės į atsakingą asmenį, bet pagalbos nesulaukėte, kreipkitės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Patyrus priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą, dažnai būna sunku žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos. Visuomenėje vyraujantis aukos kaltinimas dažnai verčia nukentėjusį asmenį, ypač seksualinio priekabiavimo atvejais, jaustis pažeidžiamu - jaučiamas kaltės, gėdos jausmas, pažeminimas. Todėl organizacijoje skatinama darbo kultūra, kurioje priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas yra nepriimtinas, padėtų šiuos neigiamus jausmus sumažinti bei skatintų priekabiavimą patyrusius darbuotojus kuo anksčiau ieškoti būdų situacijai spręsti.
Visų pirma, būtina įvertinti situaciją ir suprasti, kas iš tiesų vyksta. Patiriamo priekabiavimo arba seksualinio priekabiavimo neigimas ir pateisinimų ieškojimas neužkerta kelio situacijos pasikartojimui. Patiriant priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą iš to paties lygio kolegų, galima kreiptis pagalbos į komandos vadovą arba lygioms galimybėms užtikrinti paskirtą asmenį, jei organizacijoje yra numatytos tokios pareigos, ir informuoti apie situaciją žodžiu arba pateikti formalų skundą.
Ką daryti, jei esate liudininkas?
- Pakalbėkite su seksualinį priekabiavimą patiriančiu asmeniu.
- Pasižymėkite svarbią informaciją apie priekabiautojo(s) veiksmus - datą, laiką, vietą, aplinkybes. Ši informacija gali būti labai naudinga, jei priekabiavimą patyręs asmuo nuspręs pranešti apie situaciją.
- Jei priekabiavimą patyrusi (-ęs) kolegė / kolega nenori pranešti apie priekabiavimą, tai galite padaryti jūs.
- Pasidomėkite situacijos sprendimu.
Priekabiavimo prevencija ir skundų nagrinėjimas darbdavio lygiu
Priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencija apima platų priemonių spektrą - nuo įtvirtintų organizacijos vidiniuose dokumentuose iki žodinio etiškų elgesio normų skatinimo.
Darbdavio galimos priemonės
- Lygių galimybių politikos įdiegimas: Lygių galimybių politikos dokumente reikėtų aiškiai apibrėžti, kokie veiksmai organizacijoje laikomi priekabiavimu ir seksualiniu priekabiavimu, nustatyti skundų pateikimo ir nagrinėjimo procedūras, aprašyti, kokios pasekmės už kokį elgesį laukia priekabiautojų.
- Saugios darbo kultūros ir aplinkos skatinimas: Svarbu nuolatos skatinti darbuotojus nesudaryti priekabiavimui palankios darbo aplinkos ir pastebėjus šio elgesio apraiškas informuoti organizacijos vadovą ir (arba) atsakingus asmenis.
- Aiški skundų pateikimo ir nagrinėjimo procedūra: Darbuotojai turi jaustis saugūs pateikti skundą dėl priekabiavimo ir (arba) seksualinio priekabiavimo, todėl aiški ir visiems žinoma tvarka padidintų tikimybę tai padaryti. Patartina pa(si)tvirtinti atskiras priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijos taisykles, kuriose aiškiai numatytumėte, kaip organizacijoje reaguojama į priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, kokiu būdu galima apie tai pranešti, kokie organizacijos veiksmai gavus pranešimą bus atliekami, kaip tiriami priekabiavimo atvejai bei kaip užtikrinama šių taisyklių įgyvendinimo priežiūra. Rekomenduotina sudaryti galimybę skundą pateikti anonimiškai - pasitikėjimo linija, specialiai sukurtu el. pašto adresu ir pan.
Stiprinti nulinės tolerancijos seksualiniam priekabiavimui ir priekabiavimui dėl lyties (ir kitų asmens tapatybės bruožų) kultūrą darbovietėje. Siekiant išvengti seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl kitų tapatybės bruožų, visi darbuotojai turėtų žinoti, koks elgesys darbovietėje laikomas netinkamu.
Skundų nagrinėjimo procedūra
Skundus dėl priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo organizacijos vadovas arba kitas atsakingas asmuo gali nagrinėti neformaliu būdu, atskirai apklausdamas abi puses ir pritaikydamas tinkamą problemos sprendimo būdą. Formalus skundo nagrinėjimas užtikrina didesnį nešališkumą ir objektyvumą, todėl rekomenduotina turėti aiškią, vadovo patvirtintą skundų nagrinėjimo procedūrą.
Tyrimo procedūra turėtų būti atliekama kuo greičiau, peržiūrint pareiškėjo pateiktus įrodymus (žinutes, laiškus, raštelius, garso ar vaizdo įrašus, nukentėjusiojo pildytus dienoraščius), siekiant išsiaiškinti kuo daugiau įvykio detalių, išklausant liudytojų, leidžiant apskųstam asmeniui pasiaiškinti ir laikant jį nekaltu tol, kol kaltumas nėra įrodytas.
tags: #bauda #uz #seksualini #priekabiavima