Baudos už savavališką statybą ir fasado griovimą Lietuvoje

Problemos dėl savavališkos statybos prasideda gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - Inspekcija) raštą, įpareigojantį nugriauti, pertvarkyti visą ar iš dalies statinį. Tuomet pirmą kartą rimtai susimąstoma, kiek tai gali kainuoti ir kaip elgtis toliau.

Savavališkos statybos teisinės pasekmės

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skelbiamais duomenimis, vien per 2024 metus buvo surašyta 2010 neteisėtų statybų sprendimų.

Teisine kalba, savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Teminė nuotrauka su Statybos inspekcijos simbolika

Inspekcijos veiksmai ir privalomieji nurodymai

Inspekcijai užfiksavus savavališką statybą, yra surašomas savavališkos statybos aktas, kuriame užfiksuojami pažeidimai ir surašomi privalomieji nurodymai. Šiais nurodymais asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti pažeidimus:

  • Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
  • Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir panašiai) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
  • Atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
  • Atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą. Jeigu yra svarbių priežasčių ir pažeidimas nėra kartotinis, šis terminas motyvuotu rašytiniu prašymu gali būti pratęstas vieną kartą dar 3 mėnesiams.

Kada galima kalbėti apie įteisinimą?

Yra situacijų, kai savavališką statybą galima įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui:

  • žemės sklypui galiojančių kompleksinių (specialiųjų) teritorijų planavimo dokumentų sprendinių,
  • taikomų apsaugos zonų,
  • imperatyvaus pobūdžio teisės aktų,
  • statinio vietos ir matmenų.

Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima atsakyti, ar konkrečiu atveju įteisinimas iš principo yra įmanomas. Pats projekto parengimas ir statybą leidžiančio dokumento gavimas kaip techninė procedūra dažniausiai nėra sudėtinga dalis. Daug svarbiau išsiaiškinti, ar tokia statyba apskritai gali būti laikoma leidžiama. Įteisinimas - tai procesas, kuriame reikia teisingai įvertinti faktinę situaciją ir visas galimybes.

Įteisinimo eiga ir galimi sprendimai

Jei statinio įteisinti negalima, reikėtų apsvarstyti, kaip situaciją galima pakeisti: pavyzdžiui, atlikti papildomus statybos darbus taip, kad statinys atitiktų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius arba inicijuoti tam tikrų žemės sklypui taikomų sprendinių pakeitimą. Taip pat būtina žinoti, kokius dokumentus reikia parengti; suprasti, su kokiomis institucijomis teks derinti; žinoti, kada verta ginčyti priimtus sprendimus, o kada geriau eiti įteisinimo keliu.

Jei įvertinus paaiškėja, kad tokio statinio statyba yra galima, tuomet reikia susidėlioti, kokius konkrečius veiksmus ir kokia eilės tvarka reikia atlikti, kokie bus etapai (dokumentų rengimas, derinimas, sutikimų gavimas ir pan.) ir preliminariai įvertinti, kiek kiekviena procedūra gali užtrukti. Įteisinimo procese laikas yra ribotas, nes inspekcija paprastai įpareigoja pašalinti savavališką statybą per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą. Nors pusės metų laikotarpis atrodo pakankamas, praktikoje jo dažnai neužtenka: projektinės dokumentacijos rengimas ir koregavimas, reikiamų sutikimų gavimas ir derinimas su kompetentingomis institucijomis neretai gerokai užsitęsia. Jei statyba apskritai negalima (net ir pakeitus atitinkamus dokumentus), deja, realių įteisinimo galimybių nėra - teks vykdyti nurodymą griauti ar išardyti nelegalų statinį.

Dažniausios klaidos

  1. „Kaimynas irgi taip pasistatė, nieko jam nebuvo.“ Tai, kad kažkam „nieko nebuvo“, nereiškia, kad situacijos identiškos. Be to, tai, kad konkreti savavališka statyba dar nėra nustatyta ar įvertinta, nereiškia, kad jos nėra - tai gali reikšti tik tiek, kad iki šiol ji nebuvo patraukusi institucijų dėmesio.
  2. „Galėsiu įteisinti, jei prireiks“. Ne kiekvieną savavališką statybą įmanoma įteisinti. Kartais tam nėra teisinio pagrindo, pavyzdžiui, kai tam tikro tipo statinio statyba konkrečioje vietoje yra draudžiama teisės aktais (dėl saugomų teritorijų, paveldosaugos, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir kt.). Todėl svarbu vertinti ne abstrakčią galimybę kažkaip susitvarkyti, o realią teisinę situaciją būtent jūsų atveju.
  3. Delsti ir tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime. Dažnai žmonės kreipiasi pagalbos tada, kai jau būna pradelsti terminai, pasirinkti netinkami savavališkos statybos įteisinimo veiksmai, priimti nepalankūs sprendimai. Tokiais atvejais galimybės gerokai susiaurėja, o išlaidos padidėja. Jeigu per nustatytą terminą privalomasis nurodymas nėra įvykdomas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, o griovimo ar ardymo darbai atliekami savavališkos statybos padarinius įpareigoto pašalinti asmens lėšomis.

Inspekcijos sprendimų apskundimas

Savavališkos statybos atveju priimami Inspekcijos sprendimai nėra galutiniai ir neginčytini - įstatymai numato jų apskundimo galimybę. Tai aktualu tais atvejais, kai asmuo mano, kad faktinės aplinkybės įvertintos neteisingai, o pats sprendimas nepagrįstas ar neproporcingas. Verta pastebėti, kad teisminis ginčas dėl savavališkos statybos gali būti sprendžiamas ir taikiai - praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai bylos užbaigiamos taikos sutartimis, suderinus konkrečius šalių įsipareigojimus ir veiksmus. Todėl gavus nepalankų sprendimą svarbu ne tik skubėti jį vykdyti, bet ir išanalizuoti jo pagrįstumą, įvertinti, ar nėra pagrindo jo ginčyti ar ieškoti galimo, abiem pusėms priimtino sprendimo.

Baudos už savavališką statybą: pokyčiai nuo 2025 metų

2025 metai atnešė reikšmingus pokyčius savavališkos statybos reguliavime Lietuvoje. Seimui priėmus Statybos įstatymo pataisas, baudos už savavališką statybą smarkiai padidėjo. Dėmesio! Nuo 2025 m. baudos už savavališką statybą padidėjo iki 2-3 kartų, palyginti su ankstesniais tarifais. Naujos baudos priklauso nuo statinio kategorijos ir pažeidimo pobūdžio. Šios baudos taikomos fiziniams asmenims. Juridiniams asmenims baudos gali būti dar didesnės.

Ar žinojote? Daugeliu atvejų įteisinimo įmoka yra mažesnė nei bauda. Daugelis žmonių nežino, kad yra alternatyva baudoms - tai savavališkos statybos įteisinimas. Kaip matome, įteisinimas yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Geriausias būdas išvengti baudų - kuo greičiau pradėti įteisinimo procesą.

Infografika: palyginimas tarp įteisinimo įmokos ir baudos dydžio

Baudos dydžiai pagal statinio kategoriją ir pažeidimo tipą (Statybos įstatymo 56 straipsnis, su pakeitimais nuo 2025 m.)

Žemiau pateikiamos naujos baudos, nustatytos Statybos įstatymo 56 straipsnyje, atsižvelgiant į statinio tipą (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), statybos pobūdį (nauja statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, paprastasis remontas, griovimas) ir tai, ar statyba vykdyta saugomoje teritorijoje.

Už naujo statinio savavališką statybą

  1. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą:
    • kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų - rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
    • kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų - cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.
  2. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje:
    • kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų - rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.
    • kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų - cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų.
  3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą:
    • kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų - rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų.
    • kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų - cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
  4. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje:
    • kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų - rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų.
    • kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų - cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
  5. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą:
    • kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų - rūsys), skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
    • kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų - cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
  6. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje:
    • kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų - rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
    • kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų - cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Už statinio savavališką rekonstravimą

  1. ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.
  2. ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų.
  3. neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
  4. neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
  5. nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
  6. nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų.

Už statinio savavališką kapitalinį remontą

  1. ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių penkių šimtų eurų.
  2. ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų.
  3. neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
  4. neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.
  5. nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
  6. nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų.

Už statinio savavališką paprastąjį remontą

  1. ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
  2. ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų.
  3. neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
  4. neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų.
  5. nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
  6. nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.

Už statinio savavališką griovimą

  1. ypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.
  2. ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
  3. neypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.
  4. neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.
  5. nesudėtingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
  6. nesudėtingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Seimas padvigubino baudas už savavališką statybą, rekonstrukciją, kapitalinį remontą ar griovimą. Du kartus padidintos baudos už pakartotinius savavališkos statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo atvejus. Jei iki šiol už pakartotinę savavališką naujo nesudėtingojo statinio statybą buvo skiriama 300-600 eurų bauda, tai dabar ji gali siekti ir 1,2 tūkst. eurų. Jeigu pakartotinai savavališkai statomas ypatingasis statinys, bauda gali siekti ir 5,5-6 tūkst. eurų. Nesudėtingojo statinio pakartotinis savavališkas rekonstravimas nuo šiol užtraukia 280-1,2 tūkst. eurų baudą.

Baudų didinimo priežastys ir kiti pažeidimai

Baudos didinamos dėl to, kad savavališkų statybų mastai yra gana dideli. Štai per paskutinius trejus metus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Lietuvoje surašė 1,6 tūkst. savavališkos statybos aktų, o pakartotiniai aktai buvo surašomi 20 proc. Yra net ir tokių asmenų, kuriems tie pakartotiniai įspėjimai rašomi dešimtimis, kartais net ir dvidešimt kartų ir daugiau.

Atsižvelgus į pranešimo apie statybos pradžią pateikimo svarbą, už šio pranešimo nepateikimą nustatytos didesnės baudos, negu už informacijos apie statybos pradžią nepateikimą - jos siekia nuo 200 iki 600 eurų.

Statybos įstatyme nustačius, kad rangovas privalo identifikuoti ir registruoti visus objekte dirbančius subrangovus, įteisinta sankcija už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą. Už tai gresia bauda nuo 200 iki 600 eurų.

Savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas, nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Statybos įstatyme nustatytus atvejus, taip pat naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, užtraukia baudą nuo 280 iki 3 tūkst. eurų. Padarius tokį nusižengimą pakartotinai - nuo 400 iki 6 tūkst. eurų.

Kadenciją baigę parlamentarai taip pat padidino baudas už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą. Už tai jie numatė nuo 4350 iki 5800 eurų siekiančias baudas. Kaip pastebi kodekso pataisas inicijavusi Aplinkos ministerija, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra neteisingas ir nelogiškas, nes kai kuriais atvejais minimali bauda už savavališką neypatingų ir ypatingų statinių rekonstravimą yra didesnė nei už naują statybą. Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, nauja statyba pagal savo pobūdį yra pavojingesnė veika negu rekonstravimas, todėl minimali bauda už naują statybą turėtų būti didesnė.

Statinio kategorijų apibrėžimai

  • Ypatingasis statinys - tai sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys, pvz., dideli visuomeniniai pastatai, gamyklos.
  • Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių, pvz., daugiabučiai gyvenamieji namai.
  • Nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos statinys, pvz., garažas, ūkinis pastatas.

tags: #bauda #uz #savavaliska #fasado #griovima