Bauda už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nebuvimą

Lietuvoje vairavimas be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) laikomas sunkiu pažeidimu. Šis draudimas apsaugo trečiuosius asmenis eismo įvykio atveju. Jo neturėdami ne tik pažeidžiate įstatymus, bet ir patiriate didžiulę finansinę riziką.

Privalomojo draudimo teisinė bazė ir svarba

Lietuvos Respublikos įstatymai reikalauja, kad visi motorinių transporto priemonių savininkai turėtų galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Šis draudimas kompensuoja trečiųjų šalių patirtą žalą eismo įvykio metu, kai kaltas yra draudėjas. Vairuotojai, neturintys šio draudimo, rizikuoja susidurti su didelėmis finansinėmis problemomis ir teisinėmis sankcijomis, jei įvyktų eismo įvykis.

Automobilio draudimas Lietuvoje yra būtinas ir privalomas pagal įstatymus. Pagrindinė priežastis, kodėl draudimas yra privalomas, yra visų eismo dalyvių saugumas. Automobilių draudimas užtikrina, kad avarijos atveju būtų padengtos tiek finansinės išlaidos, tiek medicininės išlaidos. Draudimas taip pat apsaugo vairuotojus nuo galimų teisinių pasekmių, kurios gali kilti dėl eismo įvykio.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas taikomas visoms transporto priemonėms, kurios privalo būti registruotos Lietuvoje. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol jos yra įregistruotos.

Atsakomybė už draudimo sutarties sudarymą

• Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas.
• Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.
• Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Šie asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Baudos ir pasekmės už privalomojo draudimo neturėjimą

Vairavimas be automobilio draudimo Lietuvoje ne tik gali užtraukti finansines baudas, bet ir kelia nemažai kitų rimtų pasekmių bei rizikų. Viena iš pagrindinių rizikų yra civilinė atsakomybė už padarytą žalą, jei vairuotojas sukelia avariją. Tokiu atveju jis privalo pats padengti visas išlaidas, susijusias su žalos atlyginimu nukentėjusiems asmenims bei jų turtui. Tokios išlaidos gali būti itin didelės, ypač jei avarija sukelia rimtus sužalojimus ar net mirtį, ir gali lemti finansinį žlugimą.

Finansinės baudos

Vairuojant nedraustą transporto priemonę visuomet yra tikimybė būti už tai nubaustam. Bauda už tokį pažeidimą svyruoja nuo 50 Eur iki 100 Eur. Atsakingiems už sutarties sudarymą (t. y. transporto priemonės savininkams) fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 60 Eur iki 120 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 Eur iki 240 Eur.

Pagal dabar galiojančius įstatymus būna baudžiamas TPVCAPD nedraustą transporto priemonę vairuojantis asmuo, bet vairuotojas nebūtinai yra šios transporto priemonės savininkas, kuris pagal įstatymą privalo ją apdrausti, tad tokiu atveju savininkas lieka nenubaustas. Jeigu savininkas yra juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo - jam tektų sumokėti nuo 120 iki 240 eurų siekiančią baudą. Vairuotojas būtų baudžiamas policijos tikrinamoje vietoje, o savininkas - jam nedalyvaujant.

Nuo 2017 metų pradžios už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos padidėjo maždaug trimis su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų. Visgi įstatymuose yra numatomos aplinkybės, kuriomis galima laikinai nesinaudoti privalomuoju draudimu.

Kitos teisinės pasekmės

• Teisės vairuoti atėmimas: Už administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių, o už pakartotinį - nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
• Turto konfiskavimas: Esant tam tikroms aplinkybėms, valdžios institucijos gali konfiskuoti transporto priemonę, jei ji buvo naudojama be privalomojo draudimo.
• Neigiamas poveikis draudimo istorijai: Draudimo pažeidimai, užfiksuoti vairuotojo istorijoje, gali neigiamai paveikti jo ateities galimybes gauti automobilio draudimą. Draudimo bendrovės, vertindamos vairuotojo rizikingumą, gali atsisakyti suteikti draudimo paslaugas arba nustatyti aukštesnius draudimo įkainius.

Statistika ir kontrolės mechanizmai

Privalomojo draudimo kontrolė vykdoma ne tik sustabdžius policijos pareigūnams, bet ir įvairiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kasmet užfiksuojama virš 20 tūkst. atvejų, kai transporto priemonė yra neapdrausta. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, šalyje yra įregistruota apie 1,61 mln. transporto priemonių, bet iš jų net 8 procentai nėra draustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Lietuvos policija gali patikrinti jūsų draudimą elektroniniu būdu, naudodamasi centralizuotomis duomenų bazėmis. Be to, žadama, kad jau netrukus Lietuvoje bus įrengta vaizdo kamerų sistema, kuri fiksuos visų pravažiuojančių automobilių numerius, o jei sistema užfiksuos, kad važiuojama neturint draudimo, mašinos šeimininkui automatiškai bus išrašomas baudos kvitas.

Draudėjo pareigos ir draudiko teisės

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, nesusimąstydami apie galimas pasekmes, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau ne visada įvertiname aplinkybes, kuriems asmenims suteikiame teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę.

Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 straipsnio 1 dalyje. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.

Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numato, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.

Pranešimo apie rizikos pasikeitimą terminai

• Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja.
• Visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė įtvirtinta TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Teismų praktika ir draudimo rizika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.

Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, kadangi transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę.

Kitoje byloje teismas pažymėjo, kad ne visais atvejais jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.

Kaip išvengti baudų ir pasirūpinti draudimu?

Automobilio draudimas yra neatsiejama kiekvieno vairuotojo atsakomybės dalis. Norėdami išvengti baudų už draudimo neturėjimą, pirmiausia būtina užtikrinti, kad turite galiojantį draudimą. Tai galima padaryti reguliariai tikrinant draudimo dokumentus ir sekant jų galiojimo laiką.

Modernios technologijos leidžia tai atlikti patogiai ir greitai, naudojant mobilias aplikacijas ar internetinius įrankius, kuriuos teikia draudimo bendrovės. Kai kurie draudikai siūlo priminimus SMS žinutėmis ir (arba) el. paštu apie besibaigiantį draudimo galiojimą.

Draudimo sutarties sudarymas ir sąlygos

Sudaręs draudimo sutartį, draudikas privalo išduoti draudėjui draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą, atitinkantį Privalomojo draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Draudimo liudijime nurodomas draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui.

Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminui, draudimo sutarties galiojimo terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka 12 mėnesių terminui, jeigu tokia sąlyga buvo numatyta draudimo sutartyje ir draudėjas ar draudikas nepareiškia raštu nesutikimo pratęsti draudimo sutarties galiojimo termino.

Draudimo įmoka apskaičiuojama draudiko. Draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį ir nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.

Kada draudikas negali atsisakyti sudaryti draudimo sutarties?

Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo pareigų, susijusių su informacijos pateikimu.

Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę išreikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.

Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kurį draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties terminą tam laikotarpiui nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų.

Kada draudėjas gali būti atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo?

Draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudėjas privalo pateikti draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės ir gali perduoti draudikui neatlygintinai laikinai saugoti transporto priemonės registracijos numerį.

Kiti svarbūs aspektai

• Savininko pasikeitimas: Jeigu pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis.
• Valstybinio numerio pasikeitimas: Pasikeitus apdraustos transporto priemonės valstybiniam numerio ženklui, draudėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybinio numerio ženklo pasikeitimo dienos, privalo raštu pranešti apie tai draudikui.

Kaip sumokėti KET baudas?

Informaciją apie pažeidimą galite rasti prisijungę prie „Mano VMI“. Ten taip pat galėsite peržiūrėti paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas ir kitą aktualią informaciją. Baudą apmokėti paprasčiausia per „Mano VMI“ sistemą, administracinių baudų skiltyje.

tags: #bauda #uz #privalomojo #civilines #atsakomybes #draudimo