Darbo sauga yra sudėtinga ir daugialypė sritis, apimanti įvairius visuomeninius santykius - teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus. Dėl šios priežasties nėra vieningos nuomonės, kas tiksliai apibrėžia darbo saugą. Instituto instituto samprata apima visumą tam tikrų organizacinių ir techninių priemonių, kurios yra privalomos darbo sutarties šalims.
Darbo saugos užtikrinimo priemonės
Viena iš svarbių organizacinių priemonių, užtikrinančių darbo saugą, yra darbo saugos komitetų steigimas. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, privaloma sudaryti darbo saugos komitetą. Šis komitetas susideda iš vienodo skaičiaus darbdavio ir darbuotojų profsąjungos atstovų. Jei įmonėje dirba mažiau darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio iniciatyva arba darbuotojų reikalavimu.
Įstatyme numatyti tam tikri reikalavimai darbuotojo darbo vietai ir darbo aplinkai. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas darbo vietą supranta kitaip nei Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas. Pagal pirmąjį įstatymą, darbo vieta reiškia vietą, kurioje atliekamos darbo funkcijos. Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojui gali būti mokami priedai už kenksmingas sąlygas arba taikoma sutrumpinta darbo savaitė.
Darbo inspekcija turi teisę sustabdyti tam tikrus darbus, jei darbuotojai nėra apmokyti saugiai dirbti arba neaprūpinti individualiomis darbo saugos priemonėmis.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės
- Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (arba) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu. Tai apima naudojamų medžiagų, darbo priemonių ir galimų rizikos veiksnių įvertinimą.
- Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Jos turi būti parenkamos taip, kad apsaugotų darbuotoją nuo veikiančių rizikos veiksnių poveikio.
- Jeigu darbai susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti suteikiamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kt.).
Darbuotojų pareigos ir teisės
- Nepilnamečiai darbuotojai privalo pateikti medicinos pažymą.
- Darbuotojo atsisakymas pasitikrinti sveikatą laikomas darbo drausmės pažeidimu, už kurį darbdavys gali skirti drausminę nuobaudą.
- Darbuotojui suteikta teisė atsisakyti dirbti, jeigu jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus. Ginčai šiais atvejais per 5 dienas sprendžiami Darbo inspekcijos ar darbo saugos komiteto.
Darbo aplinkos vertinimas ir kompensacijos
Darbo aplinka gali būti vertinama pagal kenksmingumo laipsnį:
- Kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba panašų poveikį turinčių veiksnių suminiai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius.
- Labai kenksminga darbo aplinka - kai minėtų veiksnių suminiai dydžiai darbo dienos metu nuolat viršija nustatytus leistinus ribinius dydžius.
Kiekvienoje darbo vietoje turi būti darbo sąlygų būklės pasas, kuriame nurodomos darbo sąlygos. Kai jos yra kenksmingos, darbuotojui mokama ne mažiau nei 1,5 nustatyto atlygio; kai labai kenksmingos - ne mažiau nei dvigubas tarifas; o kai pavojingos - ne mažiau kaip 30 proc.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir atsakomybė
Lengvus nelaimingus atsitikimus tiria dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų atstovo. Įvykus nelaimingam atsitikimui, pildomas specialios formos aktas, įrodantis įvykio faktą. Esant pažeidimui, taikoma drausminė, materialioji, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Kai nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl darbuotojo kaltės, taikoma materialioji atsakomybė regreso tvarka.
Išmokos ir kompensacijos iš „Sodros“
„Sodra“ aiškina, kokiomis aplinkybėmis priklauso išmoka, patyrus traumą pakeliui į darbą ar iš jo. Darbuotojas, laikinai tapęs nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš jo ir dėl to prarandantis pajamas, gali gauti didesnę ligos išmoką. Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos traumos neteko dalies dalyvumo ir jam nustatomi dalyvumo netekimo procentai, skiriama netekto dalyvumo vienkartinė ar periodinė kompensacija. Jei žmogus miršta dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams ar išlaikytiniams skiriama vienkartinė ar periodinė draudimo išmoka.
Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio „ant popieriaus“) dydžio ligos išmoka. Ši išmoka mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, t. y., nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo. Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys.
Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka gali būti skiriama, jei asmuo buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.
Pranešimas apie nelaimingą atsitikimą ir tyrimo procedūra
Jei patyrėte traumą darbe ar pakeliui į darbą (arba iš darbo), atvykę į gydymo įstaigą informuokite gydytoją. Gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodys, kad esate nedarbingas dėl traumos, patirtos darbe ar pakeliui į darbą. Taip pat svarbu informuoti darbdavį apie nelaimingą atsitikimą ir neatvykimą į darbą.
Dėl nelaimingo atsitikimo turi būti atliktas tyrimas. Jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija. Jei trauma sunki ar mirtina, tyrimą atliks Valstybinė darbo inspekcija.
Atsakomybė už incidentus ne darbe
Teisininkai pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kieno nuosavybė ar atsakomybės zonoje įvyko trauma. Pavyzdžiui, jeigu kelias ar šaligatvis nevalytas ir dėl to žmogus patiria sužalojimų, galimybė reikšti pretenzijas priklauso nuo to, ar tai yra valstybės, savivaldybės, ar privataus asmens atsakomybės sritis. Taip pat svarbu įrodyti, ar pats žmogus buvo pakankamai atsargus.
Advokatas Arvydas Budnikas pažymi, kad jeigu yra perspėjimų apie slidų kelią ar šaligatvį, bet nutinka nelaimė, savivalda gali nebūti atsakinga. Dėl darbdavio atsakomybės svarbu nustatyti žalos ir darbdavio atsakomybės priežastinį ryšį. Paprastai darbdavys neatsako už kelių valymą, nebent jam priklauso ta teritorija. Tačiau, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta prie įmonės biuro, kur darbdavys rūpinasi aplinka, padėtis gali būti kita.
Draudimo ir teisinės pagalbos aspektai
Draudimo ekspertė Aleksandra Lezgovko siūlo išsiaiškinti kelis svarbius dalykus: kur tiksliai įvyko incidentas, kas atsakingas už teritorijos valymą ir kokias draudimo rūšis turi darbdavys. Svarbu atskirti standartinį nelaimingų atsitikimų draudimą nuo papildomo sveikatos draudimo, kuris dengia medicinines išlaidas.
Jei žmogus paslydo visai šalia namo, už takų valymą atsako pastato administratorius. Jeigu jis turi civilinės atsakomybės draudimą, mokės draudikas. Jei draudimo nėra, atsakomybė teks administratoriui, o nukentėjęs asmuo turėtų kreiptis į teisininkus ar advokatą, arba pasinaudoti pirmine teisine pagalba ir paduoti pastato administratorių į teismą.
tags: #bauda #uz #nuslepta #nelaiminga #atsitikima #darbe