Aplinkos tarša, įskaitant numestas cigarečių nuorūkas, yra aktuali problema visame pasaulyje. Nors nuorūkos atrodo menkos, jų poveikis gamtai yra didelis ir ilgalaikis. Vis daugiau šalių imasi griežtesnių priemonių kovodamos su šiukšlinimu, o Lietuva taip pat žengia žingsnius link švaresnės aplinkos.
Cigarečių nuorūkų žala gamtai ir tvarkymo iššūkiai
Pasaulyje per metus į rinką patenka apie 4500 mlrd. cigarečių, o tai reiškia, kad lieka tiek pat ir nuorūkų. Lietuviai per metus vidutiniškai surūko apie 4 mlrd. cigarečių. Tik nedidelė dalis šių nuorūkų patenka į sąvartynus, o likusios išmetamos bet kur.
Pasak Vilniaus atliekų vežėjos bendrovės „VSA Vilnius“ pardavimų projektų vadovo Vido Starkaus, cigaretės nuorūka nėra menka ir greitai suyranti šiukšlė. „Nuorūka yra kenksminga atlieka ir būtent dėl filtro, kurio tiesioginė paskirtis yra sulaikyti kenksmingiausias medžiagas, kurios išsiskiria rūkymo metu. Filtras, irdamas išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato. Vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o gamtoje - dar ilgiau“, - teigia V. Starkus.
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Erika Mockevičienė patvirtina, kad nuorūka - toksiška atlieka, o jos daroma žala gamtai - gana didelė. „Viena nuorūka, išmesta į vandenį, per visą savo irimo laikotarpį gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens ir padaryti jį netinkamą gyvybei“, - teigia ekologė.
Nors nuorūkų klausimas turėtų būti sprendžiamas valstybės mastu, Lietuva, kaip ir daugelis kitų ES valstybių, strateginių planų dėl nuorūkų taršos artimiausiu metu nėra numačiusi. Nuorūkos iki šiol drauge su kitomis mišriomis komunalinėmis atliekomis keliauja į sąvartynus. Anot LR Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausiosios specialistės Raimondos Karnackaitės, tokių atliekų tvarkymas išties nėra atskirai reglamentuotas Lietuvoje, o pagrindinis dėmesys yra skiriamas kitoms prioritetinėms atliekų tvarkymo sritims.
Nuorūkos kaip antrinė žaliava
Nors Kinijos mokslininkai dar 2010 metais sukūrė finansiniu požiūriu įgyvendinamą cigarečių nuorūkų perdirbimo procesą, kurio metu išgaunamos filtrams pagaminti naudojamos vertingos cheminės medžiagos, kol kas neskelbiami jokie realūs planai įkurti nuorūkų perdirbimo gamyklas.
„Pats filtras turi savyje medžiagų, kurios gali būti naudojamos nerūdijančio plieno gamyboje arba tiesiog, kaip medžiagos, stabdančios metalų koroziją. Tačiau tai nėra plačiai naudojama technologija praktikoje“, - teigia VSA atstovas, pabrėždamas, kad šios atliekos perdirbimo procesas - ateities klausimas, reikalaujantis nemažai lėšų ir įdirbio.
Baudos už numestą nuorūką Lietuvoje
Lietuva siekia švaresnės aplinkos ir deda pastangas kovodama su šiukšlinimu. Per atkurtos Nepriklausomybės metus pasiekta didelių pokyčių, o aplinkosauginė akcija „Darom“ kasmet padeda surinkti vis mažiau šiukšlių. Aplinkosauginė dispečerinė, įsteigta prieš pusantrų metų, sulaukė didelio pasisekimo - per 2015 metus užregistruota daugiau nei 12 tūkstančių pranešimų apie pažeidimus gamtoje.
Vilniaus miesto savivaldybė dar 2009 metais ėmėsi kovoti su rūkančiųjų abejingumu gamtai. Už bet kur numestą nuorūką yra taikoma administracinė atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatyta:
- Už rūkymą neleistinose vietose skiriamas įspėjimas arba 14-30 eurų bauda (anksčiau - 20-50 litų).
- Už ne vietoje numestą nuorūką arba šiukšlinimą (pagal ANK 439 straipsnį) - bauda nuo 14 iki 30 eurų.
- Jei pareigūnas įžvelgia tyčiškumą arba jei pažeidimas pakartotinis, taikomas ANK 366 straipsnis (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas): įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.
Ši tvarka galioja visose savivaldybėse. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžej Dinikis teigia, kad sostinėje per 2011 metus buvo nubausta apie 100 asmenų, kurie mėtė nuorūkas ar kitas šiukšles. Šie skaičiai nėra įspūdingi, atsižvelgiant į didelį nuorūkų kiekį parkuose, pakelėse ir daugiabučių namų kiemuose.
Baudos už šiukšlinimą paplūdimiuose ir miškuose
Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė teigia, jog tokia pat administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda iki 2000 litų (apie 580 eurų) už ne vietoje numestą nuorūką yra taikoma ne tik mieste, bet ir paplūdimiuose. Palangos savivaldybėje svarstoma visiškai uždrausti rūkyti paplūdimiuose, įrengiant rūkymui skirtas zonas, tačiau šis klausimas dar nėra išspręstas.
Tuo tarpu miške, anot Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Dautarto, nuorūka nėra toks didelis blogis. „Už numestą nuorūką miške neskiriame jokių baudų, nes yra ir didesnių taršos bei pažeidimo atvejų miškuose. Sukontroliuoti ar išaiškinti pažeidėją, numetusį nuorūką miške - beveik neįmanoma“, - tvirtino J. Dautartas.
Numesta nuorūka ir baudžiamoji atsakomybė
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad neužgesinta nuorūka, išmesta pro langą sausos vasaros metu prie miško ar žolės, yra ne tik administracinis, bet ir potencialiai baudžiamasis nusižengimas. Jei dėl tokio neatsargumo kyla gaisras ir nustatoma priežastis, kaltas asmuo gali atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą, o ne Administracinių nusižengimų kodeksą.
Smūgis „Nemuno aušrai“: kratos namuose, Seime ir būstinėje • TV3 žinios
Pranešimai apie pažeidimus ir e. policija
Daugeliui rūkalių kyla klausimas: „Kas ir ką man padarys?”, kai nuorūka ar saldainių popierėlis skrenda pro automobilio langą. Atsakymas pastaraisiais metais tapo konkretesnis: epolicija.lt, vaizdo registratorius gale važiuojančiame automobilyje ir ANK 439 straipsnis.
Jei matėte, kaip iš automobilio pro langą išmesta nuorūka ar šiukšlė, ir turite vaizdo registratoriaus įrašą, galite pranešti portale epolicija.lt. Pranešimui reikia nurodyti datą, laiką, vietą ir pridėti vaizdo medžiagą su įskaitomu numerio ženklu ir matoma išmetimo aplinkybe. Tai yra pakankamas pagrindas protokolui sudaryti.
Kelių kultūra keičiasi ten, kur pažeidimai turi pasekmes, o visuomenės švietimas ir sąmoningumo ugdymas yra pagrindiniai sprendimo būdai, galintys šią problemą išspręsti efektyviau. Teigiama, jog reikėtų jau mokykloje skiepyti vaikams atliekų rūšiavimo ir gamtos tausojimo principus, kad tai taptų įprastu ir savaime suprantamu dalyku.
Kitų šalių patirtis
Vis daugiau šalių imasi griežtesnių priemonių kovojant su aplinkos tarša, didindamos baudas už šiukšlinimą. Ši tendencija pastebima Ispanijoje, Italijoje ir Rusijoje.
Ispanija
Nuo 2022 m. Ispanijoje įsigaliojo sugriežtintos baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Didžiausia, 500 eurų bauda ir šeši baudos taškai, numatyta už daiktų metimą ant kelio, kurie gali sukelti gaisrą ar eismo įvykį.
Rusija
Rusijos Valstybės Dūma svarsto įstatymo projektą, numatantį 5000 rublių (apie 71,5 euro) baudą už pirmą kartą numestą nuorūką iš automobilio, o už pakartotinį prasižengimą - 10000 rublių (apie 143 eurus) arba 20-40 valandų viešųjų darbų. Tikimasi, kad visuomenės švietimas ir piliečių pilietiškumas padės fiksuoti pažeidėjus.
Italija
Italijoje nuo 2025 m. įsigaliojo naujas reglamentas. Už numestą nuorūką, kramtomąją gumą ar kitas šiukšles gali grėsti nuo 30 iki 150 eurų bauda. Kraštutiniu atveju, už didesnių šiukšlių maišo išmetimą ant kelio ar kelkraščio gali tekti sumokėti iki 18000 eurų. Už šiukšlinimą saugomose teritorijose galima netekti vairuotojo pažymėjimo ir sulaukti kalėjimo bausmės. Be to, prasižengėliai neturi būti nutverti policijos nusikaltimo vietoje - pakanka stebėjimo kameros įrašo.