Augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai ir atsakomybė už pažeidimus

Augalų apsaugos produktai (AAP), dažnai vadinami pesticidais, yra plačiai naudojami žemės ūkyje ir ne žemės ūkio naudmenose visame pasaulyje ligų prevencijai, augalų gydymui, kenkėjų ir piktžolių naikinimui. Tačiau jų naudojimas griežtai reglamentuojamas, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką ir užtikrinti maisto saugumą.

Tematinė nuotrauka: Ūkininkas purškia laukus

Legalūs ir nelegalūs augalų apsaugos produktai

Lietuvos Respublikoje (LR) leidžiama įvežti, tiekti rinkai ir naudoti tik Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta tvarka registruotus AAP, išskyrus numatytas išimtis (pvz., su Augalininkystės tarnybos leidimu prekiauti tapačiais AAP, juos naudoti, įsivežti savo reikmėms, arba tiekti rinkai ir naudoti ne ilgiau kaip 120 d.). Draudžiama saugoti ir naudoti ES valstybėse neregistruotu beicu beicuotą augalų sėklą. Todėl net kaimyninėse šalyse įsigytus AAP tiekti rinkai ir naudoti draudžiama.

AAP gali būti įvežami iš trečiųjų šalių, tačiau tai daryti leidžiama tik per pasienio kontrolės punktus, kuriuose įsteigti fitosanitarijos postai (skyriai), ir tik turint Augalininkystės tarnybos išduotą vienkartinį leidimą įvežti augalų apsaugos produktus iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių.

Prieš registruojant AAP, visada įvertinamas jo poveikis žmogui, aplinkai, veikliųjų medžiagų likučių susidarymas augaluose, produkto efektyvumas. Tai užtikrina, kad registruoti produktai yra veiksmingi ir saugūs.

Nelegalių AAP platinimas ir naudojimas

Deja, į rinką patenka ir nelegalių AAP, kurių tiekimas rinkai ir naudojimas yra uždraustas. Tai gali būti originalaus produkto klastotės (falsifikatai), kurių pakuotės ir etiketės vizualiai identiškos originaliems produktams, tačiau jos pripildytos neaiškios, neištirtos sudėties cheminių mišinių. Šie produktai dažniausiai patenka į LR tiesiogiai arba per kitas ES šalis sausumos arba jūrų transportu. Nelegalių AAP gamyba dažniausiai vykdoma trečiosiose šalyse, tokiose kaip Kinija, Indija, tačiau jau pagamintų, didelės talpos tarose esančių klastočių išpilstymo į registruotų (legalių) produktų pakuotes atvejų aptinkama ir ES valstybėse.

Ar mums tikrai reikia pesticidų? - Fernanas Pérezas-Gálvezas

Neigiami nelegalių AAP padariniai

Nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimas turi daug neigiamų padarinių, pirmiausia - žmonių sveikatai, taip pat - aplinkai bei šalies ekonomikai.

  • Poveikis sveikatai: Dažniausiai, nelegaliuose AAP yra nežinomų ar seniai ES uždraustų ir nenaudojamų cheminių medžiagų. Tokios neištirtos cheminės medžiagos netiesiogiai patenka į maisto grandinę ir laikui bėgant gali padaryti nepataisomos žalos mūsų sveikatai. Kenksmingos medžiagos organizme kaupiasi po truputį ir gali tapti ligų, kartais ir sunkiai pagydomų, priežastimi. Nelegalūs AAP dėl kenksmingo jų poveikio pavojingi ir patiems naudotojams.
  • Poveikis aplinkai: Nelegalių produktų naudojimas gali ilgam užteršti aplinkinį dirvožemį ir vandens šaltinius. Tai kelia rimtą grėsmę įvairiems netiksliniams organizmams, pavyzdžiui, bitėms, paukščiams, žuvims, varliagyviams ir kitiems gyvūnams. Dėl to nyksta biologinė įvairovė, sunaikinamos naudingų vabzdžių rūšių populiacijos, kurios padeda išsaugoti apsirūpinimo maistu stabilumą.
  • Poveikis derliui ir ekonomikai: Naudojant nelegalius AAP, dėl neaiškios jų kilmės ir sudėties, poveikio augalams, gali būti sunaikintas visas derlius (dažnu atveju nudeginti chemikalais augalai sunyksta). Todėl žemdirbiai, pirkdami už originalius gerokai pigesnius nelegalius (neregistruotus, falsifikuotus) AAP, turėtų gerai pagalvoti apie pasekmes, nes šiuo atveju vargiai ar sutaupoma, veikiau tiekėjams ir platintojams leidžiama uždirbti didelį pelną, toliau skatinama nusikalstama veikla. Pastebėta, kad nelegalių AAP klestėjimas rinkoje neskatina verslininkų investuoti į teisėtų, registruotų AAP kūrimą. Iš tiesų, sukurti naujiems AAP reikia daug lėšų ir laiko: juk prieš patekdami į ūkininkų ūkius AAP nuodugniai ištiriami, kad rinką pasiektų griežtus ES reikalavimus atitinkantys, vadinasi, nepavojingi, produktai.

Valstybinės augalininkystės tarnybos priežiūra ir kontrolė

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Augalininkystės tarnyba) vykdo valstybinę AAP naudojimo priežiūrą (kontrolę) kartu siekdama apsaugoti aplinką nuo taršos, o žmones - nuo žalingo AAP poveikio sveikatai. Augalininkystės tarnyba siekia užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiami (platinami) ir naudojami tik saugūs ir legalūs AAP, tai yra jie būtų LR registruoti ir tapatūs LR registruotiems AAP.

Augalininkystės tarnybos darbuotojai kasmet patikrina apie 2000 ūkio subjektų (ūkininkų) dėl AAP naudojimo veiklos atitikties nustatytiems reikalavimams. Didžioji patikrinimų dalis yra planiniai, apie 7 proc. - neplaniniai, t. y. jie atliekami pagal gautus skundus ir pranešimus. Augalininkystės tarnyba pasitelkia papildomas kovos priemones dėl nelegalių AAP platinimo ir naudojimo. Ūkių planinių patikrinimų metu visoje LR numatoma paimti 30-50 ėminių AAP likučiams nustatyti. Iki šiol tokie ėminiai buvo imami tik kilus įtarimui ar gavus ūkio subjekto prašymą.

Paimti ėminiai AAP likučiams nustatyti tiriami akredituotoje laboratorijoje. Nustačius, kad ūkio subjektas naudojo LR neregistruotus AAP, bus taikoma bauda, neleistinų produktų naudotojas taip pat turės apmokėti išlaidas, patirtas ėminiui paimti, transportuoti, ištirti.

Siekiant užkardyti neregistruotų produktų platinimą internete, Augalininkystės tarnyba didelį dėmesį skiria internetinės prekybos priežiūrai ir nuolat stebi viešoje erdvėje reklamuojamus ir tiekiamus rinkai AAP ir, pastebėjusi galimus pažeidimus, organizuoja kontrolės veiksmus.

Infografika: dažniausi AAP naudojimo pažeidimai

Dažniausiai nustatomi pažeidimai

Pastaraisiais metais dažniausiai nustatomi pažeidimai apima:

  • Nepatikrinta įranga: Naudojama techniškai nepatikrinta įranga (purkštuvas, beicavimo mašina ir kt.), skirta augalus apdoroti pesticidais. Dėl netinkamai veikiančios įrangos AAP ant augalų gali būti paskleisti netiksliai ir nekokybiškai: dulksna gali patekti į gretimus laukus ir jiems pakenkti - gali žūti gretimų laukų netiksliniai augalai ar kiti organizmai, arba jie gali būti užteršti AAP likučiais. AAP dulksnai patekus į vandens šaltinius, jie užteršiami, gali būti pakenkta ten esantiems organizmams, vandens ekosistemai.
  • Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalas: Neturima arba klaidingai (netinkamai) pildomas Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalas, todėl sunku nustatyti, ar AAP buvo panaudoti tinkamai. Netinkamai panaudoti AAP, pavyzdžiui, ne pagal paskirtį, per didelės normos, gali pakenkti nupurkštiems augalams, užteršti dirvožemį, be to, nepageidaujami, viršijantys leistinas ribas AAP likučiai gali užteršti produkciją. Įsigaliojus teisės akto pakeitimui, visi AAP profesionalieji naudotojai žurnalą užpildyti privalo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo popierinėje formoje, PPIS arba elektroninėje formoje.
  • Informacijos nepateikimas į PPIS: Nepateikiama informacija į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS), kai purškiami žydintys augalai (pasėliai) ir (ar) purškiama AAP, kurių etiketėje nurodyta saugos frazė „Pavojingas bitėms“. Bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus turime saugoti nuo galimo apnuodijimo AAP. Todėl būtina prieš dvi kalendorines dienas pateikti informaciją į PPIS ne tik apie planuojamus žydinčių augalų purškimus profesionaliajam naudojimui skirtais AAP, bet ir apie augalų purškimus tokiais AAP, kurių etiketėje nustatyta saugos priemonė „Pavojingas bitėms“, ar planuojant sėti augalų (rapsų, rapsukų, garstyčių ar kitų), kuriuos lanko bitės, sėklą, apdorotą AAP, kurių etiketėje nustatyta saugos priemonė „Pavojingas bitėms“.
  • Etiketės reikalavimų nesilaikymas: Naudojami AAP nesilaikant etiketės reikalavimų (naudojami ne pagal paskirtį - purškiami ne tie augalai, kuriems AAP yra registruotas, didesnė naudojimo norma ir kt.). Dėl to gali būti pakenkta apdorojamiems augalams, užterštas dirvožemis ar produkcija.
  • Galiojančio augalų apsaugos pažymėjimo neturėjimas: Atsakingi už AAP naudojimą asmenys neturi galiojančio augalų apsaugos pažymėjimo, vadinasi, jiems gali stigti žinių apie tinkamą ir saugų AAP naudojimą. Neturėdami reikiamų žinių apie galiojančius reikalavimus, tinkamą, saugų ir tausų AAP naudojimą, ūkio subjektai to net nežinodami daro pažeidimus, kurie gali turėti įtakos auginamos produkcijos ir aplinkos taršai. Be to, nesiimdami asmens saugos priemonių, jie gali pakenkti tiek sau, tiek ir aplinkiniams.
  • AAP patekimas už apdorojamo ploto ribų: AAP patenka už apdorojamo ploto ribų. Tokiu atveju gali būti užteršti vandens šaltiniai, gretimi laukai, gyvenamos ar visuomeninio naudojimo teritorijos ir pan. Augalininkystės tarnyba kasmet gauna nusiskundimų dėl šalia purškiamų laukų esančių teritorijų (sklypų ar namų valdų) apipurškimo. Tokie skundai nagrinėjami nedelsiant ir nustačius pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė. Todėl augalus ar kitus objektus apdoroti AAP reikia tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų AAP patekimo už apdorojamo ploto ribų.
  • AAP laikymas netinkamose patalpose: AAP saugomi netinkamose patalpose. Tokios patalpos būna nepritaikytos saugiam AAP laikymui, nepaženklintos pavojingų medžiagų simboliais, neužrakintos, patalpose nebūna sorbentų galimai pasklidimo taršai riboti. Netinkamai ir ne vietoje laikomi AAP gali būti sugadinti, pažeistos jų pakuotės, gali išsilieti, garuoti ir taip užteršti aplinką, pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai. Ne mažiau pavojinga ir tai, kad į neužrakintas patalpas gali patekti nepageidaujami asmenys, pavyzdžiui, mažamečiai vaikai ar kt. asmenys, kurie gali pakenkti sau ir kitiems nežinodami, kaip saugiai elgtis su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. AAP likučiai turi būti saugomi AAP gamintojo pakuotėse. Nutarus jų nebenaudoti, jie turi būti atiduoti sunaikinti atliekas tvarkančioms įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias atliekas. Tuščios AAP ir (ar) beicuotos sėklos pakuotės iki perdavimo sunaikinimui turi būti laikomos atskiroje pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų vietoje.
  • Apdorojimo įrangos pažymėjimo neturėjimas: Apdoroti augalus profesionaliajam naudojimui skirtais AAP leidžiama tik su įregistruota ir patikrinta apdorojimo įranga (įskaitant ir beicavimo mašinas), kurių savininkai privalo turėti galiojantį apdorojimo AAP įrangos pažymėjimą.
  • Purškimo laikas: Žydinčius augalus apdoroti AAP leidžiama tik nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto, išskyrus numatytus išimtinius atvejus, kai purškiami bičių nelankomi augalai, tokie kaip bulvės, javai, miglinės žolės.

Atsakomybė už AAP naudojimo pažeidimus

Nuo 2021 m. lapkričio mėn. 1 d. gerokai padidėjo baudų dydžiai už Augalininkystės tarnybos nustatytas AAP naudojimo ar apskaitos tvarkymo veiklos neatitiktis teisės aktų reikalavimams.

Pažeidimas Fiziniams asmenims (pirmas nusižengimas) Juridinių asmenų vadovams (pirmas nusižengimas)
AAP naudojimo pažeidimai (ANK 342 str.) 500-700 eurų 600-800 eurų
Netvarkoma apskaita 700-900 eurų 800-1000 eurų
Neregistruotų LR AAP naudojimas 900-1300 eurų N/A
Falsifikuotų AAP naudojimas 1800-2200 eurų Iki 2400 eurų
Neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymas, naudojimas ar pardavimas 600-3800 eurų 5-14 proc. metinės apyvartos

Augalininkystės tarnyba, vadovaudamasi bendradarbiavimo sutartimi su Nacionaline mokėjimo agentūra, perduoda informaciją apie nustatytus pažeidimus, susijusius su AAP naudojimo reikalavimų nesilaikymu, tarp jų ir už pažeidimus dėl nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) AAP naudojimo. Nacionalinė mokėjimo agentūra savo ruožtu taiko išmokų mažinimo sankcijas.

Rekomendacijos ir kur kreiptis dėl informacijos

Augalininkystės tarnyba ragina žemdirbius AAP pirkti tik iš oficialių tiekėjų, nesusivilioti mažesne kaina, kurią paprastai siūlo nežinomi platintojai. Visi AAP platintojai turi turėti Augalininkystės tarnybos išduotą platinimo leidimą, tad būkite atsakingi ir nepirkite AAP turguje ar kitoje jų prekybai neskirtoje vietoje iš tam teisės neturinčių įmonių ar asmenų.

Įsigydami AAP, būtinai reikalaukite pirkimo sąskaitų faktūrų ar čekių, taip pat įdėmiai apžiūrėkite produkto pakuotę, etiketę ir ženklinimą. Taip apsisaugosite nuo rizikos įsigyti neregistruotus ar falsifikuotus AAP, kurių naudojimas yra pavojingas.

AAP turi būti parduodami tik originalioje gamintojo pakuotėje, o etiketėje lietuvių kalba turi būti nurodytas produkto pavadinimas, tipas, veikliosios medžiagos (ar kelių veikliųjų medžiagų) pavadinimas ir kiekis, AAP naudojimo paskirtis ir naudojimo norma, įspėjamieji saugos ženklai, nurodytas gamintojas bei platintojas (-ai) ir jų kontaktai. AAP pakuotė privalo turėti partijos Nr., pagaminimo datą, specialius gamintojo atpažinimo ir saugos ženklus.

Visuomenę raginame nebūti abejinga ir apie pastebėtus galimus AAP platinimo ar naudojimo veiklos pažeidimus pranešti Augalininkystės tarnybai:

Dėl informacijos apie augalų apsaugos produktų naudojimą ar kitais klausimais galite kreiptis nurodytais kontaktais arba bendruoju informacijos telefonu (8 5) 270 80 80.

tags: #bauda #uz #neturejima #augalu #apsaugos #naudotoju