Kelių eismo saugumas yra nuolatinė visuomenės ir atsakingų institucijų problema. Nors pastaraisiais metais pastebimas tam tikras pagerėjimas, neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius išlieka nerimą keliantis. Šiame straipsnyje apžvelgiama naujausia statistika apie neblaivių vairuotojų sukeltus eismo įvykius ir žūtis Lietuvoje, analizuojamos tendencijos, priežastys ir aptariamos prevencinės priemonės.
Bendrosios eismo įvykių tendencijos
Pastaruosius ketverius metus įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų šalies keliuose skaičius kinta nežymiai. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės. Visgi, pirmąjį 2024 m. pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius didėjo. Pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei tą patį laikotarpį praeitais metais (2024 m. I pusmetį - 1 294; 2023 m. I pusmetį - 1 269). Taip pat šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. I pusmetį - 1 458 (2023 m. I pusmetį - 1 442). Iš jų 284 vaikai (2023 m. I pusmetį - 274).
Lyginant su 2019 metais, kai eismas nebuvo apribotas, trejus metus mažėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. Šiemet eismo įvykių įvyko kiek mažiau nei 2019 m. - 1 339 (2019 m. - 1 533) ir skaičiuojama mažiau sužeistųjų - 1 535 (2019 m. - 1 849). Tačiau lyginant su praėjusiais metais, jau beveik 2 proc. daugiau eismo įvykių ir sužeistųjų (0,4 proc.).
Neblaivių vairuotojų įtaka eismo saugumui
Nerimą kelia tai, kad ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. - 86). Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.
Žūčių statistika dėl neblaivių vairuotojų kaltės
Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius pastaraisiais metais mažėjo. Apie 50 proc. jis sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. - 5, o 2024 m. - 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.). Tai yra pirmieji ženklai, kad važiavimas išgėrus jau mažiau toleruojamas pačios visuomenės.
Per pirmąjį 2024-ųjų metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės jau žuvo 4, o sužeista net 111 asmenų. Pernai keliuose žuvo 5 žmonės, sužeistųjų buvo 86, rodo naujausi Lietuvos policijos duomenys.
Regioninė statistika
Marijampolės apskrityje pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 504 neblaivūs vairuotojai. Tik Marijampolės apskrityje, lyginant šešis metų mėnesius, birželį nustatyta net 113 girtų vairuotojų, kai, pavyzdžiui, gegužę jų fiksuota 87, kovą 72, o sausį 60. Šakiuose per pusmetį nustatyti 42 pažeidimai, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai. Daugiausia eismo įvykių per šių metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės užfiksuota Vilniaus apskrityje - 31 proc. Kitur - skaičiai kiek mažesni: Kauno - 19 proc., Klaipėdos ir Šiaulių - po 9 proc., Panevėžio - 8 proc., Alytaus - 7 proc., Utenos, Tauragės ir Marijampolės - po 5 proc., o Telšių apskrityje - 2 proc.
Biržų rajone per metus buvo išaiškinti 124 neblaivūs vairuotojai - 59 proc. daugiau nei pernai. Tai lėmė kur kas daugiau atliktų tikrinimų. Visgi, analizuojant bendrą šalies statistiką, peršasi išvada, kad išgėrus sėsti už vairo nesibaiminama, ir tai yra nerimą kelianti problema. Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Paulius Jasiukaitis paragino pareigūnus dažniau supaprastinta tvarka patraukti neblaivius vairuotojus baudžiamojon atsakomybėn.
Dažniausios eismo įvykių priežastys ir demografija
Jauni vairuotojai
Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistiniai duomenys parodė, kad dažniausiai į avarijas patenka kelerių metų patirtį turintys jauno amžiaus vairuotojai. Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5. Dvejų metų vairavimo patirties dažniausiai nepakanka, kad jauni vairuotojai gebėtų valdyti automobilį taip, kaip didesnę patirtį sukaupę vairuotojai. Saugios vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių - palyginti su dvidešimties metų amžiaus neturinčiais vairuotojais, šiame amžiuje eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus. Statistiškai saugiausiai vairuoja 40-60 m. amžiaus vairuotojai. Tarp 18-20 m. amžiaus vairuotojų avarijų dažnis siekia 18-19 proc. Vyresniame amžiuje avarijų dažnis palaipsniui mažėja, o pastebimas sumažėjimas fiksuojamas tarp 25 m. amžiaus vairuotojų.
Nors aštuoniolikos sulaukęs žmogus jau laikomas suaugusiu, iš tiesų jo nervų sistema formuojasi bent iki dvidešimt penkerių. Nesubrendęs jaunuolis yra linkęs labiau pasiduoti emocijoms, jį lengviau išprovokuoti, jis gali lengvai sutrikti stresinėse situacijose. Jaunų vairuotojų sukeltų eismo įvykių metu patirta žala vidutiniškai yra didžiausia.
Lyties skirtumai
Statistika atskleidžia ir skirtumus tarp lyčių - moterys visose amžiaus grupėse į avarines situacijas patenka dažniau negu vyrai. Tikimybė patekti į eismo įvykį vairuojančioms moterims sudaro 3 iš 50, o vyrams - 2 iš 50. E. Masalskienės teigimu, jauniems vairuotojams reikėtų mokytis valdyti savo emocijas ir bandyti geriau suprasti, kaip jos paveikia veiksmus už vairo. Anot jos, aplinkybių ar kitų eismo dalyvių spaudimui ypač neturėtų pasiduoti moterys. Fiziologiniai dalykai lemia, kad moterys ne taip gerai kaip vyrai orientuojasi erdvėje, todėl jos pagal savo vairavimo stilių neturėtų stengtis būti panašios į vyrus. Kelyje jos turėtų visada važiuoti taip, kad jaustųsi jaukiai net tuo atveju, jei pristabdo lekiančius eismo dalyvius.
Pagrindinės žūčių priežastys
Šiemet iš viso užfiksuotos jau 49 žūtys keliuose. Kaip ir pernai, transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį - 59 proc. - žuvusiųjų (2023 m. I pusmetį - 47 proc.). Iš šiais metais žuvusiųjų - 19 automobilių vairuotojų ir 7 jų keleiviai, 2 krovininių automobilių vairuotojai ir vienas jų keleivis, traktoriaus ir mažojo autobuso vairuotojai, 9 pėstieji. Pirmąjį metų pusmetį žuvo ir 6 motociklininkai.
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys yra saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.). 2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį - 54 proc. Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 proc. eismo įvykių.
Pavojingiausia savaitės diena - penktadienis, kuomet įvyksta 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos - nuo 16 iki 20. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.
Vairuotojų pasišalinimas iš įvykio vietos
Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, nusprendžia pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos duomenys rodo, kad šie atvejai skaičiuojami tūkstančiais, o tokį elgesį dažnai lemia ne tik noras išvengti atsakomybės, bet ir psichologiniai veiksniai - šokas, baimė ar instinktyvus noras pabėgti iš stresinės situacijos. Tokios situacijos rodo, kad dažnai pagrindinis motyvas bėgti yra ne tik panika, bet ir baimė būti pagautam už dar vieną pažeidimą - vairavimą išgėrus. Tyrimai rodo, kad jauni vyrai, dažnai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, sudaro didelę dalį tokių incidentų. Jų sprendimas pabėgti dažnai kyla iš baimės, gėdos, kaltės jausmo ir sutrikusio gebėjimo priimti tinkamus sprendimus.
Priežastys, kodėl vairuotojai bėga iš įvykio vietos:
- Spontaniškas sprendimas: šoko būsena, baimė, adrenalinas ir stresas verčia pasiduoti instinktui kuo greičiau palikti pavojingą vietą.
- Neatidumas arba situacijos nesuvokimas: ne visi vairuotojai suvokia, kad sukėlė eismo įvykį, ypač smulkių apgadinimų atveju.
- Sąmoningas sprendimas išvengti atsakomybės: baimė sulaukti baudų, prarasti vairuotojo pažymėjimą ar net baudžiamosios atsakomybės. Ypač dažnai taip elgiasi neblaivūs ar narkotikus vartoję vairuotojai, tikėdamiesi išvengti girtumo patikrinimo.
Alkoholio vartojimo faktorius dažnai glaudžiai susijęs su atsakomybės vengimu. Neblaivūs vairuotojai sudaro reikšmingą dalį tų, kurie pasišalina iš įvykio vietos. Dažnas jų pasiteisinimas - kad alkoholį vartojo jau po avarijos. Teisiškai, alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas, tačiau jeigu vairuotojas randamas tik po kelių valandų ar net dienų, įrodyti jo girtumą eismo įvykio metu tampa praktiškai neįmanoma.
Psichologo Edvardo Šidlausko teigimu, žmogaus sprendimus eismo įvykio metu lemia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos. Tokiais atvejais gali suveikti prigimtiniai išgyvenimo instinktai, kurie verčia bėgti iš pavojingos situacijos. Alkoholio vartojimas dar labiau apsunkina situaciją, slopindamas žmogaus sąmoningumą ir gebėjimą vertinti situaciją racionaliai. Vis dėlto, kai kurie žmonės bėga ne iš baimės ar šoko, o dėl savo asmeninių savybių - jie turi mažiau empatijos, nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir sąmoningai nusprendžia nesilaikyti įstatymų.
Bausmės už pasišalinimą iš įvykio vietos
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, vairuotojams, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, gali būti skirta nuo 600 iki 1100 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Jei vairuotojas pabėga iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužeistas ar žuvo žmogus, jam gresia baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį, su laisvės atėmimo bausme nuo 3 iki 10 metų.
Eksperimentas nustebino vairavimo instruktorių: tokio rezultato nesitikėjo
Prevencinės priemonės ir švietimas
Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, įskaitant greičio viršijimą (265 534), pavojingą ir chuliganišką vairavimą (2 768), naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis (22 158) ir saugos diržų nenaudojimą (11 376).
II pusmetį Lietuvos kelių policija surengs daugiau kaip 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai numatys ir vykdys papildomas priemones. Pareigūnai atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks atskleisti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Visuomenės edukacija ir pilietiškumas
Nuoseklus gyventojų edukavimas yra būtinas pokyčiams visuomenėje. Alkoholio vartojimo faktorius dažnai glaudžiai susijęs su atsakomybės vengimu. Viena iš Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu atliktų apklausų atskleidė, kad kas trečias vairuotojas nevengia prie vairo sėsti išgėręs, o tokį sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys: tai, kad vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.), bei tai, kad yra įsitikinę, jog neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.). Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo.Policija ragina drausminti neblaivius vairuotojus, neleisti jiems vairuoti, atimti raktelius ar pranešti tarnyboms. Pastebėjus įtartinai judantį automobilį, kilus abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, būtina nedelsiant skambinti 112 - bendrosios pagalbos numeriu ir informuoti apie daromą pažeidimą.
Daugelio mūsų šalies institucijų ir organizacijų bendro darbo pastangomis per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2011 iki 2021 metų) šalyje perpus sumažėjo žuvusiųjų kelyje skaičius. Už šį pasiekimą Lietuva pernai buvo įvertinta svarbiu apdovanojimu saugaus eismo srityje - Europos transporto saugos tarybos apdovanojimu „PIN Award“.
tags: #neblaivus #vairuotojai #zuvo #20 #zmoniu