Baudos už nelegalią žvejybą ir žvejybos taisyklės Lietuvoje

Žvejyba Lietuvoje yra populiari veikla, tačiau ji yra griežtai reguliuojama. Žvejojant be leidimo arba pažeidžiant žvejybos taisykles, gali grėsti rimtos baudos. Tinkamas taisyklių laikymasis ne tik padeda išvengti administracinės atsakomybės, bet ir prisideda prie gamtos apsaugos.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žvejybos reikalavimus, draudimus ir baudas už pažeidimus, ypatingą dėmesį skiriant lydekų žvejybai ir bendroms nuostatoms.

Naujausios pataisos ir jų įsigaliojimas

Lietuvos Seimas patvirtino svarbias Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kurios keičia baudas už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Šios pataisos, įsigaliosiančios nuo 2024 m. liepos 2 d., siekia diferencijuoti baudas pagal pažeidimo mastą ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taip pat sugriežtinti atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims.

Anksčiau netinkamo ar neteisėto gyvūno laikymo atveju fiziniams asmenims grėsusi simbolinė bauda nuo 30 iki 300 eurų nebuvo pakankamai atgrasi. Naujos pataisos numato žymiai didesnes baudas: apatinė riba padidinta 2,6 karto, o viršutinė - 6,6 karto, siekiant užtikrinti didesnę prevencinę galią.

Be to, iki šiol juridiniams asmenims nebuvo nustatyta atsakomybė už neteisėtą laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje. Dabar ši spraga užpildyta, numatant atsakomybę ir už invazinių rūšių naudojimą bei platinimą, arba netinkamą kovos su jomis priemonių taikymą. Juridiniams asmenims taip pat nustatyta atsakomybė už želdynų ir želdinių žalojimą bei neteisėtą šalinimą, kas ypač aktualu miestuose, kur tokius pažeidimus dažnai daro statybų bendrovės. Numatytos baudos ir už nelegalių požeminių vandens gręžinių laikymą, kuriems įteisinti terminas baigiasi 2025 m.

Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už anksčiau nebaudžiamas veikas ir galimybė konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą bei įrankius leis sumažinti nusižengimų skaičių.

Žvejybos taisyklės ir siūlomi pakeitimai

Siūlymai keisti žuvų dydžių reguliavimą

Nors naujoji tvarka daugiausia susijusi su administracinėmis baudomis, tarp žvejų mėgėjų vyksta diskusijos dėl siūlomų žuvų dydžių reguliavimo. Kai kurie žvejai siūlo keisti taisykles taip, kad būtų privaloma paleisti ne tik mažas (iki 50 cm), bet ir labai dideles lydekas (virš 80 cm). Panaši tvarka galėtųotų ir kitiems stambiems vandens gyventojams: starkiams (reikėtų paleisti nesiekiančius 50 cm ar viršijančius 65 cm), ešeriams (viršijančius 30 cm) bei visiems margiesiems upėtakiams.

Tokių siūlymų tikslas - pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius. Didelės žuvys laikomos turinčiomis geresnius genus ir galinčiomis išnešioti daugiau ikrų. Pavyzdžiui, 8 kilogramų žuvis gali išnešioti iki šešių kartų daugiau ikrų nei 2 kilogramų žuvis. Žvejai mano, kad ilgainiui tai leistų ženkliai padauginti plėšrių žuvų ežeruose ir mariose, o nepopuliarios baltos žuvies kiekis sumažėtų.

Žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas teigia: „Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiaugsime tiesiog pagavę ir paleidę.“

Ministerijos pozicija ir diskusijos

Nors naujos pataisos siūlo drausti žvejams mėgėjams paimti tam tikrų rūšių ir dydžių žuvis, taip pat numato atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais, Aplinkos ministerija kol kas sprendimo dėl šio projekto nepriėmė, tačiau teigiamai vertina diskusijas visuomenėje.

Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas pažymi: „Tas pakeitimas, nežinau, labai jau abejotinas, nes nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas. Tai yra žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tokių žvejų Lietuvoj yra apie 40 procentų ir jiems iš esmės tos taisyklės kaip ir nieko nekeičia, jie visas žuvis paleidžia.“

Ministerija pabrėžia, kad jeigu siūlomi pakeitimai būtų taikomi visiems vandens telkiniams, upėse tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Todėl projektas labiau laikomas siūlymu ir paliktas visuomenės konsultacijoms.

Žvejybos draudimai ir taisyklės

Artėjant pavasariui, įsigalioja žuvų žvejybos draudimai, susiję su jų nerštavietėmis:

• Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius.
• Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. draudžiama žvejoti sterkus.
• Iki balandžio 30 d. tęsiasi draudimas žvejoti lydekas (prasideda nuo vasario 1 d.).

Praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos dėl žvejybos draudimo įsigaliojimo savaitgaliais ar per valstybines šventes. Dabar visi draudimai galioja tiek pirmąją, tiek paskutiniąją dieną (imtinai).

Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d. Taip pat nuo tos pačios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Žvejojantiems lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse leidžiama žvejyba turint žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau norint pasiimti sugautą lašišą ar šlakį, privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį (ne mažesnius kaip 65 cm).

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudimas žvejoti žiemą su gyva žuvele buvo įvestas dėl to, kad tokiu metu iš po ledo labai lengva išgaudyti lydekas. Iki vasario 1 dienos lydekas dar leidžiama žvejoti su dirbtiniais masalais ir dalimi negyvos žuvelės. Vienos žūklės metu galima sugauti ne daugiau kaip 3 ir ne mažesnes kaip 45 cm ilgio lydekas. Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. lydekų žvejyba mūsų šalyje draudžiama.

Privaloma paleisti mažesnes nei šių dydžių žuvis ir vėžius (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo):

• Šamus - 75 cm
• Lašišas - 65 cm
• Šlakius - 65 cm
• Salačius - 55 cm
• Vėgėles - 45 cm
• Ūsorius - 45 cm
• Sterkus - 45 cm
• Lydekas - 50 cm
• Kiršlius - 30 cm
• Marguosius upėtakius - 30 cm
• Šapalus - 30 cm
• Meknes - 30 cm
• Lynus - 25 cm
• Karpius - 40 cm
• Baltuosius amūrus - 40 cm
• Marguosius plačiakakčius - 40 cm
• Siauražnyplius vėžius - 10 cm

Taip pat draudžiama žvejoti tam tikrais laikotarpiais tam tikrose upių atkarpose, o kai kuriais atvejais - ir visai uždrausta žvejyba. Pavyzdžiui, draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, išskyrus Kuršių marias, kur leidžiama naudoti žuvies gabalėlį.

Kodėl reikia saugoti lydekas?

Lydekos padeda išlaikyti sveiką žuvų ekosistemos pusiausvyrą vandens telkiniuose ir užtikrinti švarią vandens būklę. Šios žuvys minta kitomis menkavertėmis žuvimis, vėžiais, varlėmis, vabzdžių lervomis ir taip sudaro palankias sąlygas daugintis bei vystytis vertingesnėms rūšims. Sumažėjus lydekų ištekliams, blogėja vandens telkinių būklė, didėja dumblių kiekis, gali prasidėti vandens žydėjimas.

Poledinė žūklė ir saugumas

Sausį pradėjus stipriau šalti ir vandens telkinius padengus ledui, ant jo gali pamatyti sėdint ne vieną poledinės žūklės mėgėją. Aplinkos apsaugos departamento agentūrų ir Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnų reidai vykdomi visoje Marijampolės apskrityje. Aplinkos apsaugos pareigūnai dar kartą primena, jog žvejai turi pasirūpinti ir savo pačių saugumu. Nepaisant to, kokio storio yra ledas, kiekvienas ant jo lipantis žvejys su savimi privalo turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus.

Baudos už taisyklių nesilaikymą

Žvejybos taisyklių pažeidimas gali sukelti ne tik finansinių nuobaudų, bet ir konfiskuotų žvejybos įrankių riziką.

Baudų dydžiai už neteisėtą žvejybą

Šiuo metu už neteisėtai sugautą žuvį gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, o pagauta žuvis bus konfiskuota kartu su įranga. Už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką reikės sumokėti po 240 eurų.

Draudžiamu metu sugautai lydekai gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.

Už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gali tekti sumokėti baudą nuo 250 iki 550 eurų. LR Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnis numato, kad šį administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, gresia bauda nuo 550 iki 1000 eurų.

Neteisėtai sugavus sterką, numatomos ne tik administracinės baudos, bet ir prievolė atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką, bazinis įkainis už sterką yra 240 eurų.

Jei pažeidimas padaromas ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, žala apskaičiuojama taikant trigubą bazinį įkainį, todėl už neteisėtai sugautą sterką tokioje teritorijoje tektų sumokėti 720 eurų. Be žalos atlyginimo, už draudžiamu metu sugautas žuvis taikoma administracinė bauda nuo 120 iki 300 eurų. Taip pat iš pažeidėjo konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės.

Žalos dydžiai už neteisėtai sugautas žuvis

Aplinkosaugos sąlygų pažeidimai ir mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai užtraukia atsakomybę. Žemiau pateikiama lentelė su baziniais įkainiais už padarytą žalą žuvų ištekliams:

Padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje, arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą.

Pavyzdžiui, kovo mėnesį vykusios akcijos „Saugom lydeką“ metu nustatyti brakonieriavimo atvejai rodo didelius finansinius nuostolius. Zarasų rajone už neteisėtai sugautas 8 lydekas žala siekė 5 865 eurus. Kauno pareigūnai Jurbarko rajone nustatė asmenį, kuris neteisėtai sugavo lydeką, šapalus, žiobrius ir kuojas, padarydamas 5 190 eurų žalą. Vėliau tas pats asmuo su kitu pažeidėju sugavo 4 lydekas, 3 sterkus, 5 lynus, 3 karšius, 10 žiobrių ir 26 kg kuojų, padarydami 3 870 eurų žalą.

Šilutės rajone, Minijos upės ichtiologiniame draustinyje, už du sugautus šlakius asmeniui teks atlyginti 5 820 eurų žalą, kadangi taikomas trigubas žalos apskaičiavimo įkainis. Panevėžio pareigūnai patikrino Širvėnos ežere žvejojusio asmens laimikį ir nustatė, kad jis sugavo per mažą lydeką (44 cm) ir šamą (39 cm). Už šamą jam teks atlyginti 480 eurų žalą, už lydeką - 240 eurų (iš viso - 720 eurų). Be to, jam gresia ir administracinė bauda.

Klaipėdos pareigūnai taip pat nustatė asmenį, sugavusį draudžiamo dydžio salatį, kuriam, be baudos, reikės atlyginti 240 eurų žalą.

Baudos už žvejybą be leidimo

Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ir žvejybos įstatymus, už žvejojimą be leidimo gali būti skiriamos baudos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, tačiau jos paprastai svyruoja nuo 50 iki 500 eurų.

Kaip išvengti baudos už žvejojimą be leidimo?

Norint išvengti baudų už žvejybos taisyklių pažeidimus, būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:

1. Prieš žvejodami įsitikinkite, kad turite leidimą. Žvejybos leidimas yra privalomas dokumentas, kurį turite gauti prieš pradedant žvejoti. Norėdami išvengti baudos, įsitikinkite, kad jūsų leidimas galioja ir jis apima tą vietą, kurioje planuojate žvejoti. Leidimus galite įsigyti internetu arba per vietines savivaldybes. Apie tai, kokiame vandens telkinyje reikia bilieto arba leidimo, galima sužinoti interneto tinklalapyje - alis.am.lt.
2. Pasirinkite teisėtas žvejybos vietas. Prieš pradėdami žvejybą, sužinokite, ar vieta, kurioje norite žvejoti, yra teisėta. Patikrinkite, ar tai nėra draudžiama teritorija, pvz., saugomos gamtos zonos, draustiniai ežerai ar upės. Žvejybos apribojimai dažnai keičiasi pagal sezoną, todėl svarbu nuolat tikrinti naujausius duomenis.
3. Naudokite teisėtus žvejybos įrankius. Visada žvejokite su taisyklių atitinkančiais įrankiais. Naudojant neteisėtus įrankius, pvz., draudžiamus tinklus, galite ne tik pažeisti įstatymus, bet ir užteršti aplinką. Atsakingai rinkitės žvejybos metodus, laikykitės žvejybos laikotarpių ir išmetimo normų.
4. Būkite atsakingi ir laikykitės žvejybos taisyklių. Visada sekite vietines žvejybos taisykles ir laikykitės nustatytų žvejybos limitų. Prieš žvejybą ir po jos privaloma susitvarkyti žūklės vietą, surinkti visas komunalines atliekas ir jas išvežti į atitinkamus konteinerius.

Anot aplinkosaugininkų, vis rečiau pasitaiko žvejų, kurie rizikuoja žuvis gaudyti neturėdami žvejo bilieto. Aplinkosaugininkai priminė, jog dar pasitaiko atvejų, kai žvejai turi įsigiję bilietą, bet neturi leidimo, suteikiančio teisę žvejoti kuriame nors konkrečiame tvenkinyje. Be to, jei tokios žvejybos metu bus sugauta žuvų, teks atlyginti ir žalą gamtai.

Prevenciniai reidai ir patikrinimai

„Aktyviai organizuojame reidus, stebime vandens telkinius. Kaip ir kasmet bus reguliariai tikrinami žvejai mėgėjai ir verslininkai, vykdoma specialiosios žvejybos kontrolė“, - sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė. M. Ramanauskienė priduria, kad pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiuoju paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami akcijas, tikrins ir turgaviečių prekybininkus, stebės internetinius skelbimus, rinks informaciją apie draudžiamų žvejybos įrankių laikymą ir platinimą. 2025 m. buvo surengti 283 „Saugom lydeką“ reidai. Aplinkosaugininkai nustatė 317 pažeidimų, 51 iš jų buvo šiurkštūs. Iš pažeidėjų pareigūnai paėmė 216 žvejybos įrankių: 156 - ne mėgėjų žvejybos, 59 - mėgėjų žvejybos, taip pat vieną naudotą įrankį. Be to, konfiskuotos keturios plaukiojimo priemonės, kurios buvo naudojamos darant pažeidimus. Bendra aplinkai padaryta žala pernai siekė 20 002 eurus.

Aplinkosaugininkai primena, kad būtina laikytis visų Mėgėjų žvejybos taisyklių reikalavimų. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, prašoma kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba siųsti informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašus elektroniniu paštu.

tags: #bauda #uz #nelegaliai #sugauta #lyna