Kokybiškos grožio paslaugos - daugelio siekiamybė, tačiau kartais klientai susiduria su nekokybiškai atliktu darbu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios baudos taikomos už nekokybiškai atliktas paslaugas kirpyklose ir su kokiais iššūkiais susiduria tiek klientai, tiek grožio specialistai.
Klientų teisės ir apsauga nuo nekokybiškų paslaugų
Klientas, nepatenkintas kirpimo rezultatu, turi teisę reikšti pretenzijas. Kirpimas, anot Valstybinės nemaisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjos Raimondos Bučinskienės, yra kirpėjo ir kliento susitarimo reikalas, o konfliktas veikiausiai kyla, kai kliento nesutinkama apkirpti veltui. Moralinė žala, jei kirpėja nepripažįsta savo kaltės, gali būti atlyginama tik įrodžius teismo keliu.
Įrodymų pateikimas
Nuskriaustas klientas, norėdamas, kad jį gintų inspekcija, turi pirmiausia apsidrausti ir pateikti įrodymus, kad būtent ten kirposi. Šie įrodymai gali būti kvitas arba čekis iš kasos aparato. Jei klientas negauna kvito, jis turėtų žinoti kirpėjos pavardę. Valstybinė nemaisto produktų inspekcija atsako už paslaugos saugą, t. y., kad klientas nebūtų sužalotas ar neužkrėstas kokiomis nors ligomis, tačiau pačių kirpimų inspekcija nekontroliuoja.
Kainų informacija ir vartotojų teisės
Vartotojų teisių gynimo įstatymas reikalauja, kad klientams būtų pateikta informacija apie kirpimų kainas. Kirpyklos, kurios nepateikia šios informacijos, pažeidžia įstatymą.
Kirpyklų patikrinimai ir nustatyti pažeidimai
Klaipėdos apskrityje veikia daugiau nei 100 kirpyklų. Pernai inspekcija patikrino 73 kirpyklas, ir bendra surinktų baudų suma siekė apie 3 tūkst. litų. Šiemet apsilankyta 13 kirpyklų, vienai pareikštas įspėjimas, dviejose kirpyklose sustabdytas manikiūro paslaugų teikimas, o dvi kirpyklos turėjo sumokėti 250 litų baudą.
Baudos už higienos normas ir dokumentų nepateikimą
Pagal patentą dirbanti kirpykla, pažeidusi higienos normas, gali būti nubausta nuo 20 iki 200 litų. Įmonė, nepateikusi paslaugų dokumentų, baudžiama nuo 150 iki 300 litų. Didžiausias trūkumas, nustatytas viename patikrinime, buvo pasibaigęs higienos paso-leidimo galiojimo terminas.
Nelegalus darbas ir jo pasekmės
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) patikrinus apie pusšimtį kirpyklų Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse, jose aptiko 32 nelegaliai dirbusias kirpėjas. Grožio specialistės, dirbusios be verslo liudijimų, už neregistruotos veiklos vykdymą užsidirbo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir pinigines baudas. Kirpėjoms toliau dirbant be verslo liudijimo, jų nesumokėtų mokesčių suma, įskaitant privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo įmokas, per metus galėjo pasiekti 150 tūkst. eurų.
Nelegalus darbas - kas tai? Linas Dirba Darbus
Dažni pasiteisinimai ir patikrinimų rezultatai
Darbo vietoje rastų kirpėjų bandymai pasiaiškinti nebuvo originalūs. Teisintasi, jog nemokamos paslaugos paprašė kaimynė, nors už paslaugą toji „kaimynė“ sumokėjo; rimtai dirbti planuota nuo vasario, o dabar tik mokomasi, nors klientų užsakymų pilna darbo knyga; į kirpyklą užbėgta trumpam tik išsiplauti galvą; verslo liudijimo įsigyti nespėta, nes poilsiauta Egipte; vyras kaip tik šiuo metu važiuoja jo pirkti ir t.t.
Klaipėdos mieste patikrinus kirpyklas savaitgalį, per kelias kitos savaitės dienas verslo liudijimų įsigyta triskart daugiau nei, pavyzdžiui, tomis dienomis pernai sausį. Iš viso šį sausį Klaipėdos apskrityje šiai paslaugai įsigyta 700 verslo liudijimų, tai yra 33 proc. daugiau.
Baudų nepakankamumas
Seimo narių paklaustas, ar šiuo metu baudos už nelegalų darbą yra pakankamos, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas tvirtino, kad tikrai ne. Nors ir padidintos, baudos yra mažos ir jos tikrai neatgraso nuo pažeidimų. Pirmą kartą už nelegaliai atliekamus, pavyzdžiui, remonto ar smulkius statybos darbus, kuriems reikėtų individualios veiklos, skiriama 100-150 eurų bauda. ES valstybėse sankcijos už nelegalų darbą yra žymiai didesnės, ypač taikomos įmonėms, skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių eurų. Sankcijas Lietuvoje reikėtų peržiūrėti, nes jos nėra atgrasančios.
Autorių teisių pažeidimai kirpyklose
Muzikos kūrinių naudojimas be licencijos yra autorių teisių pažeidimas, už kurį gali būti taikoma administracinė ar civilinė atsakomybė. Per šiuos metus buvo keletas tokių atvejų ir trims įmonėms buvo paskirtos baudos. Tačiau gana dažnai naudotojai sumoka kompensacijas už kūrinių naudojimą be sutarties ir pareiškimai iš policijos atsiimami. Daugiausiai bylų iškeliama kavinėms ir restoranams. Paskutinį kartą už tokį nusižengimą nubaustas kirpyklos savininkas iš Panevėžio, kuriam skirta 290 Eur siekianti bauda. Palyginimui - licencija metams už muzikos kūrinių naudojimą jam būtų atsiėjusi apie 60 Eur.
Sankcijos už autorių teisių pažeidimus
Administracinės bylos keliamos dėl pažeidimų, numatytų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15, 72, 73 ir 87 straipsniuose, o policija priima nutarimus, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio nuostatomis. Pažeidėjams gresia baudos nuo 280 iki 3500 Eur. Beje, civiline tvarka gali būti išieškomas dvigubai didesnis autorinis atlyginimas, negu priklausytų mokėti pagal sutartį. Kalbant apie pažeidimus, susijusius su viešu kūrinių atlikimu, baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.
Derybos dėl kainos ir nemokamų paslaugų prašymai
Daugelis kirpėjų patvirtino, kad prašymas sumažinti kainą už kirpimą yra įprastas dalykas. Klientai dažnai sako "per brangu", prašo nuleisti kainą prestižiniuose salonuose, o pensininkai dažnai bando derėtis. Nereta kirpykla pasigailėjusi apkerpa klientą už 3, 2 ar net 1 litą. Atokesnėse vietose įsikūrusios kirpyklos sulaukia klientų, kurie tikisi apsikirpti nemokamai. Kirpyklų darbuotojai ir savininkai teigė, kad nepasiturintiems klientams nusileisti sunku, kadangi ir taip sunkiai surenkama įplaukų mokesčiams.
Finansinių pažeidimų baudos grožio sektoriuje
Už apgaulingą finansinės apskaitos organizavimą bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą sveikatos priežiūros, estetikos ir grožio paslaugas teikiančios įmonės direktorei Šiaulių apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Teismas nustatė, kad direktorė, siekdama išvengti pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų (iš viso daugiau nei 178 tūkst. eurų mokesčių), buhalteriui nepateikė duomenų apie 4,5 metų laikotarpiu suteiktas paslaugas ir gautas įplaukas. Nuo 2019 metų pradžios iki 2023 metų birželio nuteistoji, veikdama kartu su bendrininkėmis - šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkėmis - davė nurodymus įmonės darbuotojoms kasos aparatu neapskaityti dalies iš bendrovės klientų gautų grynųjų pinigų. Dalis pajamų buvo fiksuota „juodojoje“ buhalterijoje - per minėtą laikotarpį gauta daugiau nei 875 tūkst. eurų apmokėjimų grynaisiais pinigais, tačiau šie apmokėjimai nebuvo įforminti apskaitos dokumentais. Taip pat nustatyta, kad dalis darbo užmokesčio keturiems darbuotojams buvo mokama grynaisiais pinigais ir neįforminta apskaitos dokumentais. Surinkta duomenų, kad papildomai darbuotojams buvo išmokėta daugiau kaip 43 tūkst. eurų darbo užmokesčio grynaisiais pinigais. Teismas Šiauliuose ir Kaune veikiančios įmonės direktorei skyrė 15 tūkst. eurų baudą, bet kadangi byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, bauda sumažinta trečdaliu. Akcininkių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, teismo nutartimi joms paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - sumokėti po 2,5 tūkst. eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
tags: #bauda #uz #nekokybiskai #atlikta #darba #kirpykloje