Metalo detektoriaus naudojimas Lietuvoje nėra uždraustas, tačiau yra labai griežtai ribojamas. Nors gali atrodyti, kad tai paprasta pramoga, ieškant paslėptų istorijų po žeme, daugelis net nežino, kad žemė, kurioje ieškoma, gali priklausyti kultūros paveldui.
Teisinis reglamentavimas ir apribojimai
Leidimai ir draudžiamos vietos
Kultūros paveldo departamento (KPD) vyriausiasis valstybinis inspektorius Robertas Motuzas ir KPD Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala pabrėžia, kad metalo ieškiklių naudojimas nėra uždraustas, bet griežtai ribojamas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Bet kokius ieškiklius naudoti yra draudžiama nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, archeologiniuose objektuose ir jų teritorijose, išskyrus atvejus, kai yra vykdomi oficialūs archeologiniai tyrimai. Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantas Vidas paaiškina, kad draudžiama kasinėti ir geležinkelių, elektros tinklų, dujotiekių, naftotiekių bei karinėse zonose, taip pat gamtos paveldo teritorijose. Šių objektų vietas ir jų ribas galima pasitikrinti Regia žemėlapyje ir internetiniame Kultūros vertybių registro žemėlapyje.
Asmeninė žemė - visada saugiausias pasirinkimas, jei sklypas nėra pažymėtas kaip kultūros paveldas ar archeologinė vieta. Valstybinėje žemėje, pavyzdžiui, miškuose ar laukuose, reikia specialaus leidimo. Be to, reikia būti atidiems ir miškuose, nes ten kasinėjant yra numatytas draudimas ardyti miško paklotę.
Kokių daiktų draudžiama ieškoti?
Remiantis Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, yra išskirtos 14 kategorijų kultūrinę vertę turinčių daiktų, kurių metalo detektoriumi ieškoti draudžiama. Tarp jų yra:
- Archeologiniai radiniai.
- Kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais: visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu.
- Šaunamieji ir nešaunamieji ginklai.
- Kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai.
- Antikvariniai daiktai - visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.
- Vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, muzikos instrumentai.
- Inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai.
- Mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai.
- Kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma.
- Kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu.
- Meninių, istorinių ar religinių objektų dalys.
- Fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai.
- Dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo.
KPD specialistas Ričardas Dediala pabrėžia, kad ieškoti šių objektų, naudojantis paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai, t. y. archeologai. Vienintelis teisėtas būdas su archeologijos mokslu nesusijusiam piliečiui ieškoti kultūros objektų - dalyvauti talkinant oficialiuose archeologiniuose tyrimuose.
Radinių tvarkymas ir atsakomybė
Ką daryti radus senovinį daiktą?
Jeigu radote daiktą, kuris atrodo senovinis ar gali turėti istorinę vertę, privalote apie tai pranešti Kultūros paveldo departamentui. Visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas, pereina valstybės nuosavybėn. Net privačioje valdoje rasti archeologiniai, istoriniai, kultūriniai radiniai negali būti grąžinami privačiam asmeniui, nes jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Apie radinį būtina oficialiai pranešti artimiausiam KPD skyriui per 7 dienas. Jeigu nustatoma, kad daiktai turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, jiems yra parenkamas muziejus. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius jį radusiam asmeniui gali būti išmokamas piniginis atlygis. Jei rastas daiktas tokios vertės neturi, jį radęs asmuo jį gali atsiimti.
Pernai bendras KPD pateiktų galimai kultūrinę vertę turinčių objektų skaičius buvo 1950 vienetų. KPD Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė džiaugiasi, kad gyventojai vis dažniau patys savanoriškai atneša radinius ir mažėja vadinamųjų juodųjų archeologų.
Civilinis kodeksas ir radiniai
Civilinis kodeksas reglamentuoja radinius ir lobius. Jei metalo detektoriumi asmuo randa daiktą, kurio savininkas yra žinomas ar numanomas, toks daiktas turi būti grąžintas, kitaip tai bus traktuojama kaip vagystė ir grės baudžiamoji atsakomybė. Jei radinio savininkas nežinomas, apie tai per 7 dienas turi būti pranešta policijai, ir rastas daiktas turi būti perduotas pusmetį saugoti arba policijai, arba pas radėją. Per tą laiką daiktu yra draudžiama naudotis.
Jei per nurodytą laiką daikto savininkas nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina jį radusio asmens nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti su radiniu susijusias išlaidas. Jei radęs asmuo nesutinka kompensuoti su radiniu susijusių išlaidų, radinys neatlygintinai yra perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui atlyginamos su radiniu susijusios išlaidos.
Lobiai ir mokesčiai
Lobiu laikomi žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai, vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. Kai asmuo lobį randa jam priklausančiame žemės sklype, tas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe. Lobio ieškoti svetimoje žemėje yra draudžiama - ten rastas lobis atitenka teisėtam to žemės sklypo savininkui, nebent yra gautas savininko leidimas. Tokiu atveju 1/4 lobio atitenka lobį radusiam asmeniui, o 3/4 - žemės sklypo savininkui, nebent jie susitaria kitaip.
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad tais atvejais, kai rastas vertingas daiktas ar lobis teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažįstamas radusiojo nuosavybe, jis yra laikomas gyventojo gauta nauda ir apmokestinamas kaip „kitos pajamos“, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taip apmokestinamas ir iš valstybės gautas atlygis už rastą lobį.
Baudos už pažeidimus
Tyčinės kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę. Tokių daiktų paieškos pažeidžiant reikalavimus užtraukia 300-560 eurų baudą asmenims ir 560-1200 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Už radinio pasisavinimą gresia arba viešieji darbai, arba bauda, arba areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų.
Be baudų, pažeidus minėtus reikalavimus gresia ir nusižengimo padarymo įrankių, priemonių (pvz., metalo detektorių) ir uždraustos veikos rezultatų (radinių) konfiskavimas. Nuo 2020 m. iki 2025 m. pradžios administracinė teisena pradėta ir skirta sankcija šešiems asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 5 dalį (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas).
Saugumo rekomendacijos ir etika
Naudojant metalo detektorių, svarbu ne tik žinoti įstatymus, bet ir laikytis saugumo bei etikos principų:
- Vengti pavojingų vietų: Neatlikite paieškų vietovėse, kuriose gali būti užkasti elektros kabeliai, dujų vamzdžiai, bombos, minos ar kiti sprogmenys.
- Būkite atidūs kasdami: Elkitės atsargiai bandydami iškasti bet kokį objektą, ypač jei tai darote nepažįstamoje vietovėje.
- Užkaskite duobes: Visas iškastas duobes, padarytas paieškos metu, užkaskite, kad nebūtų matoma, jog buvo vykdyta paieška.
- Informuokite valdžios atstovus: Jei aptikote paslėptus, apleistus ar nepažymėtus vamzdžius, kabelius ir kitus potencialiai pavojingus objektus - būtinai informuokite valdžios atstovus.
LobioPaieska.lt ir legalūs metalo ieškiklininkų klubai siekia skatinti visuomenę pažvelgti į metalo paieškos veiklą kaip į smagų ir naudingą užsiėmimą. Yra vilties, kad vertingi daiktai, aptikti nepaveldosauginėse zonose, gali papildyti muziejus, o aptikti kapinynai, nežinomos gyvenvietės ateityje būtų žvalgomos ir tiriamos. Tokia veikla gali atnešti neįkainojamą naudą valstybės kultūros pažinimo srityje.
tags: #bauda #uz #metalo #detektoriaus #naudojima