Kuriems automobiliams tinka dujinė įranga?

Automobilinė dujų įranga yra alternatyvi kuro sistema benzininiams automobiliams, leidžianti jiems veikti naudojant suskystintas naftos dujas (LPG) arba suslėgtas gamtines dujas (CNG). Nors Lietuvoje nemažai vairuotojų į ją žiūri skeptiškai, šiuolaikinės įrangos yra itin saugios ir efektyvios. Dujų purkštukai yra įgręžiami į įsiurbimo kolektorių, todėl vietoje benzino deginamos dujos (LPG).

Dujų įranga nėra universalus sprendimas, tinkantis visiems be išimties. Tai technologija, kuri turi būti parinkta atsižvelgiant į variklio tipą, automobilio naudojimo pobūdį ir net vairavimo įpročius. Netinkamas pasirinkimas gali ne tik nepadėti sutaupyti, bet ir sukelti papildomų problemų. Vis dėlto svarbu suprasti vieną esminį dalyką: ne kiekvienas variklis vienodai tinkamas darbui su dujomis.

Dujų įrangos tipai ir jų suderinamumas su varikliais

Dujų įranga skirstoma į kelias kartas, kurios atspindi technologijų pažangą ir suderinamumą su skirtingais variklių tipais:

LPG ar CNG: kuro pasirinkimas

Pirmasis pasirinkimas, su kuriuo susiduria vairuotojas, svarstantis apie dujų įrangą, yra kuro tipas - LPG arba CNG.

• LPG (suskystintos naftos dujos): Tai pats universaliausias ir praktiškiausias pasirinkimas daugumai lengvųjų automobilių. Ši sistema puikiai suderinama su didžiąja dalimi benzininių variklių, jos montavimo kaštai yra santykinai nedideli, o dujų degalinių tinklas Lietuvoje itin platus.
• CNG (suslėgtos gamtinės dujos): Teoriškai atrodo patraukliai dėl mažesnių kuro sąnaudų ir švaresnio degimo. Tačiau praktikoje ši sistema dažniausiai pasiteisina tik labai specifinėmis sąlygomis. CNG įranga yra brangesnė, jos montavimas sudėtingesnis, o degalinių infrastruktūra Lietuvoje vis dar ribota.

Svarbu pabrėžti, kad renkantis tarp LPG ir CNG, lemiamas veiksnys nėra tik kuro kaina, o tai, kaip automobilis bus naudojamas kasdien. Jei daugiausia važinėjama mieste, trumpais atstumais, ir norisi paprasto bei patikimo sprendimo, LPG praktiškai visada bus racionalesnis pasirinkimas.

Dujų įrangos kartos ir variklių ypatumai

1-os kartos dujų įranga

Tai senesnė technologija, naudojama karbiuratoriniams varikliams. Ši sistema veikia mechaniškai, o dujos tiekiamos tiesiai į įsiurbimo kolektorių. Pirmos kartos įranga tinkamiausia paprastiems ir, kaip taisyklė, senesniems automobiliams, ypač toms, kurios komplektuojamos su karbiuratoriniais varikliais, valdomais vakuumo pagalba, neturint ir nereguliuojant kuro mišinio jokiais kuro riebumo davikliais, tokiais kaip lambda zondai.

Pagrindiniai trūkumai: ši įranga ypač reikli tvarkingai elektros/aukštos įtampos sistemai. Privalo dažnai būti keičiamos žvakės, sumontavus įrangą pakeisti nauji aukštos įtampos laidai ir paskirstymo dangtelis, kitu atveju rizikuojate turėti atbulinį smūgį arba taip liaudyje vadinamą „dujų šūvį“. Šūvio rezultatas gali būti netgi labai brangus, pradedant nušokusiomis štangomis, sulankstytais oro srauto matuokliais, susprogusia oro filtro dėže ar net įsiurbimo kolektoriumi.

2-os kartos dujų įranga

Tai labiau patobulinta sistema, tinkama senesniems automobiliams su įpurškimo sistema ir lambda zondu. Ji taip pat tiekia dujas į įsiurbimo kolektorių, tačiau naudoja elektroninį valdymą, kuris padeda reguliuoti dujų tiekimą. Šioji karta vietoje rankomis reguliuojamo varžto - registro, dujų padavimo žarnoje turi varikliuką, kuris prisitaiko ir dujas reguliuoja priklausomai nuo droselio sklendės padėties (akceleratoriaus paspaudimo) ir mišinio riebumo.

Ši įranga dirba visuomet teisingesniu mišiniu, kas padeda sausina dujų degimo kamerą bei vožtuvus, taip pat mažiau kenkia katalizatoriui ir išmetimo sistemai, kartu labiau saugo gamtą ir tausoja variklį. Nepaisant privalumų, mišinys dujų į variklį paduodamas tokiu pačiu principu kaip ir pirmoje kartoje, todėl išlieka atbulinių smūgių, dujų šūvių grėsmė.

3-os kartos dujų įranga

Nuo pirmos ir antros kartos skiriasi tuo, kad dujos yra paduodamos tiesiai į kolektorių prieš įsiurbimo vožtuvus. Toks dujų padavimas leido praleisti tą etapą, kai dujos iš maišytuvo maišosi kartu su oru ir oro paėmimo žarna bei kolektoriumi keliauja į variklį, todėl tikimybė atbuliniam smūgiui ar kitaip vadinamam dujų šūviui išnyko. Dėl to, kad nelieka dujų maišytuvo, variklio galia dujomis beveik nemažėja arba mažėja iki nejuntamo lygmens.

4-os kartos dujų įranga (tiesioginio įpurškimo)

Tai šiuolaikiška įranga, kuri dažniausiai montuojama į naujesnius automobilius su tiesioginio degalų įpurškimo sistemomis. Ši įranga yra pakankamai universali, ji tinka labai daugeliui automobilių su skirtingais varikliais, galingumais ir komplektacijomis. Dujų įrangos kūrėjai sukūrė kompiuterį, kuris pasijungdamas prie konkretaus variklio nuskaito reikšmes, kaip benzino kompiuteris valdo benzino purkštukus, ir prie jų adaptuoja dujinius purkštukus.

Šios įrangos komponentai skiriasi nuo pirmų dviejų ir net nuo trečios dujų kartos tuo, kad statomi dujų purkštukai kiekvienam cilindrui, montuojamas dujų kompiuteris, pasijungiami MAP sensoriai. Dujų įranga pati automatiškai persijungia iš benzino į dujas pašilus varikliui, persijungimas yra nejuntamas ir nesukelia jokių trūkčiojimų bei nereikalauja pergazavimų. Dujoms pasibaigus, kompiuteris automatiškai apie tai įspėja ir, pasibaigus dujoms, perjungia benziną. Kiekvienam dujų purkštukui dirbant lygiagrečiai benzino purkštukui, yra išsaugomas variklio dinamiškumas, mišinio riebumas atitinka benzino mišinio riebumą ir saugo tiek katalizatorių, tiek jūsų automobilio variklį. Tai yra šiuo metu populiariausia ir dažniausiai montuojama dujų įranga.

5-os kartos dujų įranga (LPI)

Tai yra viena pažangiausių sistemų, dar vadinama LPI (Liquid Propane Injection) sistema, kur dujos įpurškiamos į variklį skystu pavidalu.

Variklių tipai ir dujų įrangos suderinamumas

• Paprasti atmosferiniai benzininiai varikliai (su netiesioginiu įpurškimu): Tai laimingiausias pasirinkimas. Tokie varikliai su LPG suderinami lengviausiai ir pigiausiai. Dažniausiai pakanka ketvirtos kartos LPG įrangos su patikimu reduktoriumi ir kokybiškais purkštukais. Tinkamai sureguliuota sistema leidžia išlaikyti artimą benzino dinamiką ir užtikrina ilgą variklio tarnavimo laiką.
• Turbo varikliai: Kelia kiek daugiau iššūkių, tačiau tinkamai parinkta LPG sistema leidžia sėkmingai eksploatuoti net ir galingesnius variklius. Svarbiausia taisyklė - vengti pigiausių komplektacijų. Turbo varikliai jautrūs kuro mišinio sudėčiai, todėl net menkas reguliavimo netikslumas gali lemti galios praradimą ar padidėjusį variklio dėvėjimąsi.
• Modernūs TSI, TFSI, GDI ar kiti tiesioginio įpurškimo varikliai: Yra sudėtingiausias atvejis. Nors techniškai LPG įranga jiems gali būti montuojama, tai reikalauja specialių sprendimų, dažnai derinančių dujas su daliniu benzino naudojimu. Šiuo atveju sprendimas turi būti itin racionalus. Jei automobilis per metus nuvažiuoja didelius atstumus, investicija gali būti prasminga.

Kai kurie varikliai labiau tinkami dujinei įrangai, o kitiems ji gali netikti. Pavyzdžiui, japonškiems automobiliams dujos apskritai nelabai tinka, nes įdėjus dujas variklio resursas labai smarkiai sumažėja. Vokiškiems automobiliams problemų mažiau, tačiau būna, kad kompiuteriai neatpažįsta mišinių.

Populiarūs dujų įrangos gamintojai

Renkantis dujų įrangą svarbu suprasti, kad skirtumai tarp gamintojų dažnai slypi ne reklamoje, o realiame patikimumo, suderinamumo ir reguliavimo tikslumo lygyje. Keletas gamintojų yra pelnę pasaulinį pripažinimą dėl savo patikimumo, technologijų pažangumo ir ekonomiškumo:

• Landi Renzo: Itališka dujų įranga, gaminama laikantis aukščiausių kokybės reikalavimų. Nuolatiniai tobulėjimo procesai, paremti naujoviškomis ir pažangiausiomis technologijomis, leidžia Landi Renzo teikti paslaugas pagrindiniams automobilių gamintojams (OEM rinka) ir „After Market“ pardavėjų ir montuotojų tinklui. Landi Renzo puikiai tinka ir nedidelio galingumo varikliams, išlaikydama variklio dinamiką ir galingumą.
• BRC: Viena iš lyderių dujų įrangos rinkoje. BRC siūlo įvairių kartų dujų sistemas ir garsėja aukšta kokybe bei patikimumu. Jų sistemos yra tinkamos daugumai automobilių, o elektronika puikiai suderina dujų ir benzino naudojimą. BRC laikoma viena aukščiausios klasės LPG įrangos gamintojų. Šios sistemos dažniausiai pasirenkamos naujesniems automobiliams, ypač su sudėtingesniais varikliais ar turbo technologija.
• STAG: Labai populiari Lenkijoje gaminama dujų įranga. STAG sistemos pasižymi moderniomis technologijomis ir geru kainos bei kokybės santykiu. Tinka ekonomiškam ir paprastam naudojimui.
• Lovato: Dar vienas italų gamintojas, siūlantis gerai žinomą dujų įrangą, ypač populiarią Europoje. Lovato ir OMVL dažnai laikomos universaliu pasirinkimu, puikiai tinka daugumai atmosferinių ir vidutinės galios turbo variklių.
• Prins: Nyderlandų gamintojas, garsėjantis inovatyvumu. Prins sistemos dažnai naudojamos prabangiuose ir galinguose automobiliuose, nes užtikrina labai efektyvų dujų įpurškimą ir minimalų galios nuostolį. Rekomenduotina galingiems ir prabangiems automobiliams.
• Zenit: Lenkijos gamintojas, kuris taip pat gamina įvairias dujų įrangos kartas. Tinka ekonomiškam ir paprastam naudojimui.
• KME ir Zavoli: Dažnai pasirenkamos dėl savo lankstumo ir gero suderinamumo su skirtingais varikliais. Šios sistemos leidžia plačias reguliavimo galimybes, todėl ypač svarbus tampa montuotojo profesionalumas.

Dujų įrangos montavimas ir priežiūra

Net geriausia dujų įranga gali veikti prastai, jei ji sumontuota nekokybiškai. Viena dažniausių klaidų - universalaus sprendimo ieškojimas. Dujų įrangos montavimas nesibaigia vien mechaniniu komponentų sumontavimu. Svarbiausias etapas - tikslus sistemos sureguliavimas realiomis važiavimo sąlygomis. Kokybiškas montavimas apima ir vėlesnę adaptaciją, kai sistema prisitaiko prie vairuotojo stiliaus.

Kokybiško montavimo svarba

Kokybiškas dujų įrangos montavimas daro didelę įtaką variklio dinamikai ir ilgaamžiškumui. Todėl rekomenduojama pasitikėti patyrusiais ir kvalifikuotais specialistais, kurie turi reikiamų žinių ir patirties bei geba pritaikyti dujų įrangą Jūsų automobiliui.

Svarbi dujų įrangos montavimo dalis yra techninių reikalavimų laikymasis. Esant trūkumams, kuriuos sukėlė netinkamas dujų įrangos montavimas arba šių reikalavimų nesilaikymas - Techniniai reikalavimai dujų įrangos montavimui - techninės apžiūros automobilis nepraeis. Teks sutvarkyti esamus trūkumus ir techninę apžiūrą kartoti. Todėl svarbu dujų įrangos montavimo darbus atlikti laikantis visų gamintojo reikalavimų ir rekomendacijų.

Klientui pasirinkus meistrus, dažniausiai yra aptariama montuojamos įrangos komplektacija ir galingumas, parenkamas baliono tipas ir talpa. Kliento pageidavimu parenkama dujų jungiklio vieta. Naudodamas šį jungiklį klientas gali pasirinkti, kuriais degalais nori važiuoti - benzinu arba dujomis; dujų jungiklis taip pat rodo dujų lygį balione.

Emuliatoriai

Svarbu paminėti, kad tam tikriems varikliams reikalingi ir papildomi emuliatoriai:

• Benzino slėgio emuliatoriai: Sprendžia problemas, kylančias dėl per didelio benzino slėgio, užsidegusios CHECK ENGINE lemputės, blogo variklio darbo ir kt.
• Benzino lygio emuliatoriai: Reikalingi varikliams, kuriems eksploatuojant automobilį dujomis gali kristi benzino lygis, nes automobilio valdymo blokas benzino bako lygį ne tik matuoja plūde, bet ir apskaičiuoja pagal benzino purkšktukų darbo ciklą.
• Purkštukų emuliatoriai - varžos: Dažniausia yra reikalingi amerikietiškiems automobiliams.

Ar Jūsų automobiliui yra reikalingas emuliatorius, turi pranešti meistras, kuris atliks dujų įrangos montavimo darbus.

Priežiūra

Dar viena dažna klaida - įsitikinimas, kad dujų įranga nereikalauja priežiūros. Filtrų keitimas, periodinė patikra ir korekcijos yra būtinos norint užtikrinti ilgalaikį ir patikimą darbą. Rekomenduojama laikytis gamintojo nurodytų reikalavimų, kuriuos rasite garantinėje knygelėje, ir dujų filtrus keisti kas 10 000-15 000 kilometrų arba keičiant automobilio tepalus.

Neretai dėl blogo variklio darbo, trūkčiojimo ar užsidegusios CHECK ENGINE lemputės klientai kaltina dujų įrangą. Taip yra todėl, kad važiuojant benzinu šių problemų klientas nejaučia arba jaučia jas silpniau. Tačiau pagrindinė priežastis dažniausiai būna prastai veikianti uždegimo sistema. O kodėl kartais problemos jaučiamos tik važiuojant dujomis? Todėl, kad dujas uždegti yra sunkiau nei benziną, ir beveik visada to priežastis būna laiku nekeistos uždegimo žvakės arba uždegimo ritės.

Dujų įrangos montavimo kaina ir atsipirkimas

Dujų įrangos montavimo kaina priklauso nuo automobilio modelio, dujų baliono talpos, variklio įpurškimo, galingumo, bei kartais reikalingų papildomų emuliatorių. Įprastai įranga atsiperka per 20 tūkst. kilometrų (apytiksliai per metus). Tačiau, įrangos atsiperkamumas priklauso nuo bendros įrangos ir montavimo kainos bei degalų sąnaudų. Dažnai teigiama, kad vidutinės kokybės įrangos ir darbų kaina yra 150 eurų cilindrui.

Ekonominė nauda

Tarkime, kad šiandien litras 95 markės benzino kainuoja 1,02 euro, o litras dujų - kone perpus pigesnis - 0,52 euro. Tiesa, skaičiuojama, kad dujų automobilis naudoja apie 15 proc. daugiau nei benzino. Jei automobilis 100 km kelio naudoja 8 litrus benzino, o per mėnesį nuvažiuojama 1500 km, su dujų įranga per mėnesį sutaupysite beveik 51 eurą. Atsipirkimo laikas - maždaug metai, jei 4 cilindrų mašinai dujų įranga kainuotų apie 600 eurų.

Visų pirma, analogiškas automobilis su analogišku variklio tūriu, benzininis variantas bus 50 procentų galingesnis. Tai reiškia, kad automobilio galia bus didesnė, o sąnaudos kurui bus panašios, kaip ir dyzelinio automobilio. Gedimo atveju, dyzelinio automobilio eksploataciniai kaštai yra gerokai didesni, gali siekti ir 10 kartų, lyginant su benzininiu automobiliu.

Dujų įrangos montavimas po bako dangteliu yra brangesnis, nei angos gręžimas į galinį bamperį. Galinguose visureigiuose dujų įranga puikiausiai veikia. Gal vienintelis nepatogumas gali būti dujų bakas, jei jis nėra viduje, kažkiek sumažina vietos automobilyje.

Dujų įranga ir variklio ilgaamžiškumas

Specialistai sako, kad apskritai dujos varikliui yra net sveikiau, nei benzinas. Šiuolaikinė dujų įranga jau neturi tiek įtakos automobilio traukai. Niekas nesiskundžia, kartais net geriau nei benzinas važiuoja. Naudojant dujas, varikliui yra geriau. Tepalus galime keisti, pavyzdžiui, ne kas 12 000 km, o 17 000 km.

Tiesa, kai kuriais atvejais dujų įranga gali būti gerokai brangesnė. Automobilio prabangumas nelabai turi įtakos dujinės įrangos kainai. Kainos yra panašios. Gal tik skiriasi išpildymas. Jei į kiekvieną cilindrą dedame kitą dujų įpurškimą, kai stovi dujų bake siurblys, sukelia slėgį ir pučia sistemos slėgį. Tokia sistema yra brangesnė, apie 1200 eurų.

tags: #i #kokius #automobilius #dedasi #dujos