Konfidenciali informacija, tokia kaip know-how ir technologijos, yra pagrindiniai nematerialūs daugelio komercinių subjektų turtai, suteikiantys pranašumą prieš konkurentus ir esantys pagrindiniu pelno šaltiniu. Šie komerciniai paslaptys išlaiko savo materialinę vertę ir suteikia verslo pranašumą tol, kol išlieka paslaptyje, todėl konfidencialios informacijos teisinė apsauga yra aktuali daugeliui verslo subjektų.
Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, įmonės turi teisę apriboti prieigą prie pramoninės, technologinės, komercinės, finansinės ir kitos informacijos, kuri turi komercinę vertę tik todėl, kad ji nėra viešai prieinama ar žinoma potencialiems konkurentams. Vis dėlto, siekiant vykdyti kasdienę verslo veiklą, įmonės neišvengiamai turi atskleisti konfidencialią informaciją savo darbuotojams, kurie kitaip negalėtų atlikti savo darbo. Nors informacinė ekonomika padidino konfidencialios informacijos svarbą, ji taip pat padidino ir jos vagystės tikimybę.
Pastaruoju metu labai dažna situacija, kai darbuotojai atskleidžia strategiškai svarbią informaciją kitoms konkuruojančioms įmonėms arba įkuria savo konkuruojančias įmones, naudodami konfidencialią informaciją, kurią turėjo savo dispozicijoje dirbdami su buvusiu darbdaviu. Dėl to buvęs darbdavys gali ir dažnai praranda didelę dalį savo pelno.
Konfidencialios informacijos apsauga Lietuvos teisėje
Lietuvos teisė numato **griežtą konfidencialios informacijos apsaugą**. Lietuvoje konfidenciali informacija saugoma pagal baudžiamąją, administracinę, deliktinę ir darbo teisę. Civilinio kodekso ir Konkurencijos įstatymo nuostatos reglamentuoja konfidencialios informacijos atskleidimą, nesąžiningą jos įgijimą ir nesąžiningą naudojimą. Įstatymas numato interdikciją (įsakymą nutraukti veiksmus), atostogų (kompensaciją) ir kitas teisingumo priemones už konfidencialios informacijos pažeidimą.
Komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba slapto informacijos perdavimas konkuruojančiai įmonei laikomas pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Nors atrodo, kad konfidenciali informacija yra visiškai saugoma pagal Lietuvos įstatymus, praktikoje, remiantis vien teisinėmis normomis, labai sunku įrodyti, ar kas nors turėjo pareigą neatskleisti ar nenaudoti konfidencialios informacijos, ar jis pažeidė savo pareigą ir kokią žalą patyrė konfidencialios informacijos savininkas.
Sutartinės nuostatos ir kompensacijos
Dėl šios priežasties, siekiant maksimaliai apsaugoti konfidencialią informaciją, darbdaviai įtraukia konfidencialumo sąlygą į darbo sutartį arba sudaro atskirą susitarimą su darbuotoju, įpareigojantį neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos.
Konfidencialios informacijos atskleidimas paprastai sukelia netiesioginius nuostolius (įmonės konkurencingumo rinkoje praradimas, įmonės įvaizdžio sugadinimas, pelno praradimas), todėl sunku įrodyti, kad įmonė patyrė tam tikro dydžio nuostolių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.164 straipsnio 2 dalis nurodo, kad minimalūs nuostoliai šiuo atveju yra tokie, kokios yra pinigais išreikštos naudos. Ši formulė nepalengvina situacijos. Vis tiek labai sunku nustatyti naudą ir ją išreikšti pinigais.
Dėl šios priežasties, siekiant išvengti sudėtingos tikrų galimų nuostolių, atsiradusių dėl konfidencialumo susitarimų pažeidimo, įrodinėjimo procedūros, įmonės susitarimuose numato monetinę baudą.
Teisiniai aspektai dėl baudos skyrimo darbuotojui
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo, neteisėtais būdais įgijęs komercinę (pramoninę) paslaptį, privalo atlyginti žalą. Pareiga atlyginti žalą taip pat taikoma darbuotojams, pažeidusiems darbo sutartį atskleidžiant komercinę (pramoninę) paslaptį, arba bet kuriai kitai sutarčiai, kuri pažeidė sutartį atskleisdama gautą komercinę paslaptį. Tačiau nei Civilinis kodeksas, nei kiti įstatymai nereglamentuoja baudos skyrimo darbuotojui už pareigos saugoti konfidencialią informaciją pažeidimą. Nėra jokios teisinės praktikos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų, kur teismas būtų paskyręs ar atsisakęs skirti baudą darbuotojui už konfidencialumo susitarimo pažeidimą.
Civilinio kodekso 1.1.3 straipsnio dalis numato, kad Civilinio kodekso taisyklės taikomos darbo santykiams, kiek jų nereglamentuoja specialūs darbo įstatymai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 94 straipsnio 2 dalis numato, kad joks įstatymas negali darbuotojo pastatyti į blogesnę padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta Darbo kodekse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse.
Pagal Darbo kodekso XVII skyrių, viena esminių darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų yra darbdavio patirta žala dėl neteisėtų darbuotojo veiksmų, tuo tarpu bauda yra civilinių sutarčių teisės institutas, kuris gali būti taikomas neįrodžius jokios žalos, o tik remiantis konfidencialios informacijos atskleidimu. Taigi, pagal Darbo kodekso 94 straipsnio 2 dalį, bauda negali būti taikoma, nes ji būtų grindžiama ne tokiomis griežtomis darbuotojo atsakomybės sąlygomis, kaip nustatyta Darbo kodekse, ir tokiu būdu bloginanti darbuotojo padėtį. Draudimas bloginti darbuotojo padėtį yra imperatyvi teisės norma, o bet koks šią taisyklę pažeidžiantis susitarimas yra niekinis ir negaliojantis.
Tarpšakinio teisės normų konflikto atveju - vėlesnė taisyklė keičia ankstesnę, o speciali taisyklė keičia bendrąją, taigi, kadangi Darbo kodeksas įsigaliojo vėliau nei Civilinis, ir jis reglamentuoja konkrečių subjektų santykius, jis turėtų būti laikomas viršesniu, reglamentuojant darbo santykius. Pagal principą In Favorem, nustatytą Darbo kodekso 11 straipsnio 2 dalyje, esant darbo teisę reglamentuojančių teisės normų konfliktui, taikoma darbuotojui palankesnė norma.
Nepaisant pirmiau išdėstyto, formuojama teismų praktika ir dauguma autorių, nagrinėjančių konfidencialumo sutarties pažeidimo klausimus, pripažįsta baudą kaip veiksmingą darbuotojo atsakomybės formą už konfidencialumo susitarimo pažeidimą.
tags: #bauda #uz #konfidencialios #informacijos #atskleidima