Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Finansinės apskaitos įstatymo redakcijai, tą pačią dieną įsigaliojo ir Baudžiamojo kodekso (BK) 222 ir 223 straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, pakeitimai.
Pokyčiai Baudžiamojo kodekso straipsniuose
Ankstesnis reguliavimas ir kylantys klausimai
Iki gegužės 1 d. galiojusiuose BK 222 ir 223 straipsniuose atsakomybė buvo numatyta už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą - bet ne už organizavimą. Pasak Indrės Kupcikevičiūtės, advokatų kontoros „Walless“ vyresniosios teisininkės, advokatės, praktikoje tai keldavo nemažai klausimų dėl įmonės vadovo ir buhalterio (ar buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės) atsakomybės atribojimo.
„Vadovai paprastai savo atsakomybę neigdavo teigdami, kad jie savo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą tinkamai įgyvendino, paskirdami buhalterį ar sudarydami sutartį su buhalterinės apskaitos paslaugų įmone ir nėra atsakingi už įrašų apskaitoje teisingumą. Buhalteriai gindavosi, kad apskaitą jie tvarkė pagal vadovo pateiktus dokumentus ir neatsako už pateiktų dokumentų tikrumą, teisingumą ar išsamumą“, - aiškina I. Kupcikevičiūtė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad nors buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos, vadovas, netinkamai ir nekokybiškai organizavęs apskaitos tvarkymą, buhalteriui neteikęs ar teikęs neteisingus buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal 222-223 straipsnius (už apskaitos tvarkymą).
Naujoji Finansinės apskaitos įstatymo redakcija
Pasak I. Kupcikevičiūtės, įstatymų leidėjas pakoregavo BK 222 ir 223 straipsnius naujomis finansinės apskaitos bei finansinės apskaitos dokumentų sąvokomis ir naujais apgaulingo ar aplaidaus finansinės apskaitos organizavimo, finansinės apskaitos registrų paslėpimo, sunaikinimo, sugadinimo ar neišsaugojimo požymiais. Naujo Finansinės apskaitos įstatymo 13 ir 14 straipsniai aiškiai įvardija ir apibrėžia apskaitos organizavimo bei tvarkymo užduotis. Todėl, nustačius finansinės apskaitos organizavimo ar tvarkymo pažeidimus, turėtų būti lengviau nuspręsti, kas kaltas dėl vienų ar kitų pažeidimų - įmonės vadovas ar buhalteris.
Direktoriaus ir buhalterio pareigų atribojimas
Šis klausimas dažnai kyla tarp smulkaus verslo atstovų Lietuvoje. Atsakymas nėra vienareikšmis ir priklauso nuo įmonės teisinės formos bei kitų aplinkybių.
Atsakomybės sritys
Kai apskaitą įmonėje tvarko profesionalus finansininkas, galima išskirti dvi kompetencijų sritis: įmonės vadovas užtikrina apskaitos organizavimą, o finansininkas vykdo apskaitos tvarkymą. Tokiu atveju vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama finansinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.
„Realizuoti šią atsakomybę jis privalo priimdamas vidinius įmonės teisės aktus dėl finansinės apskaitos politikos, metodikos ir kt. Vadovas, pavedęs konkrečius finansinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą - organizuoti įmonės apskaitos tvarkymą“, - aiškina Dainius Žiedas, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ partneris, advokatas. Tiesa, jei šią pareigą vadovas atliko nekokybiškai, aiškiai ignoruodamas teisės aktus, gali būti nuspręsta dėl aplaidaus teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimo, tai konstatuoja teismų praktika.
Situacija, kai vadovas pasinaudojo buhalteriu
D. Žiedas primena, kad buhalterinės apskaitos pažeidimai dažniausiai padaromi siekiant pasisavinti įmonės lėšas ar turtą, išvengti mokestinių prievolių, į biudžetą mokėtinų privalomų įmokų, kai buhalteris net nežino apie neteisėtas vadovo užmačias. Esant bendrininkavimui, baudžiamojon atsakomybėn finansinę apskaitą tvarkantis asmuo traukiamas su įmonės vadovu ar faktiniu vadovu.
„Vadovas atsako kartu su buhalteriu, kai jis yra apgaulingos apskaitos organizatorius ar kurstytojas. Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį - kuris atsakingas už finansinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežino apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma apskaita, yra apgaulingi, nusikaltimo vykdytoju tampa įmonės vadovas“, - aiškina D. Žiedas. Pagal teismų formuojamą praktiką, finansinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam.
UAB Direktorius ir Buhalteris: Ar Tai Įmanoma?
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį, uždarajai akcinei bendrovei (UAB) būtina samdyti buhalterį arba įmonę, teikiančią apskaitos paslaugas. Vis dėlto, naujasis Finansinės apskaitos įstatymas akcinės bendrovės vadovui nedraudžia pačiam tvarkyti įmonės apskaitą. Pagal ankstesnį reglamentavimą tokią galimybę turėjo tik pelno nesiekiančių asmenų, mažųjų bendrijų ir individualių įmonių vadovai. UAB bei kiti juridiniai asmenys vadovo ir buhalterio funkcijas privalėjo atskirti, t. y. turėjo samdyti buhalterį ar apskaitos paslaugas teikiančią įmonę.
„Tokiu atveju vadovas bus vienasmeniškai atsakingas už finansinės apskaitos tinkamą ir teisingą tvarkymą“, - atkreipia dėmesį I. Kupcikevičiūtė. Todėl prieš imantis pačiam tvarkyti įmonės finansinę apskaitą, vadovui ji pataria įsivertinti, ar jis turi tam reikiamų apskaitos žinių ir įgūdžių, ar susipažinęs su finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, verslo apskaitos standartais ir pan.
D. Žiedo nuomone, vadovo ir finansininko pareigų sugretinimas nedidelėje įmonėje leidžia išvengti iki šiol buvusių privalomų sąnaudų finansų specialistui ir padeda sutaupyti. „Tačiau apskaitos vedimui reikalingos specialios žinios, papildomas laikas. Be to, už apskaitos klaidas gali kilti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė“, - primena jis. Naujaisiais įstatymų pakeitimais yra suteikta daugiau laisvės verslui spręsti, kas tvarkys apskaitą, pasitvirtinti savo apskaitos tvarkas ir metodikas, ūkio subjektams ir jų vadovams perkeliant atsakomybę už padarytus pasirinkimus ir sprendimus.
„Tokiu atveju jei akcinių bendrovių direktoriai nuspręs patys tvarkyti vadovaujamos įmonės apskaitą, tyrimo institucijoms nebereikėtų preciziškai aiškintis ir siekti atriboti apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą, nes už abu pažeidimus atsakys vienas asmuo“, - konstatuoja D. Žiedas.
Mažoji Bendrija (MB): Daugiau Laisvės?
Mažoji bendrija (MB) - pati naujausia juridinio asmens forma, egzistuojanti nuo 2012 metų. Pagal savo principą MB pasižymi panašiomis savybėmis kaip UAB, yra privatus juridinis asmuo, turintis ribotą civilinę atsakomybę. MB buhalterija yra praktiškai identiška UAB apskaitai. Tačiau, priešingai nei UAB, MB nėra privalomas buhalteris. Tai reiškia, kad MB vadovas, kuris yra ir MB narys, gali tvarkyti MB apskaitą, t. y. tas pats asmuo gali būti ir MB narys, ir direktorius, ir buhalteris.
Tačiau, kiekvienas finansų ekspertas patvirtins, jog atlikinėti MB apskaitą pačiam reikėtų tik tuo atveju, jei žmogus turi pakankamai žinių šioje srityje. Apskaitos paslaugos Mažajai Bendrijai priklauso nuo daug faktorių.
Pradedančioji MB paprastai renkasi iš kitų dviejų variantų - tai yra tvarkyti apskaitos reikalus patiems arba pasinaudoti laisvai samdomų buhalterių paslaugomis.
Ko gero didžiausias pliusas samdytis profesionalius finansininkus yra tai, jog įmonės vadovas gali koncentruotis ties pagrindiniais dalykais, kurie yra susiję su įmonės valdymu. Kitas dalykas, žinoma, yra pats faktas, jog MB buhalterija yra pakankamai sudėtingas dalykas, reikalaujantis specifinių finansinių žinių ir patirties dirbant su tokiais reikalais.
MB ypatumai:
- MB nariai (steigėjai) gali dirbti be darbo sutarties, neturėdami darbo santykių.
- MB vadovo, kuris tuo pačiu yra ir MB narys, pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas apmokestinamos tik 15% GPM mokesčiu.
- Patogiausias, greičiausias ir pigiausias būdas įsteigti MB - elektroniniu būdu.
- Mažąją bendriją galima parduoti. Galimas ir MB nario teisių perleidimas.
Taip, buhalterinė apskaitai mažajai bendrijai yra privaloma. Jei MB nariai turi pakankamai žinių ir patirties, jie gali savarankiškai vesti įmonės buhalteriją. Mažosios bendrijos buhalterija dažniausiai tvarkoma samdomo buhalterio arba buhalterinės apskaitos įmonės. Jei tarp MB narių yra turinčių buhalterinių žinių ir patirties, MB apskaitą gali vesti pats MB narys.
Patarimas: Prieš priimant sprendimą dėl MB apskaitos tvarkymo, rekomenduojama pasikonsultuoti su finansų specialistais.
Atsakomybė Už Apskaitos Pažeidimus
Apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas
Už apgaulingą apskaitą pagal BK 222 straipsnį gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Aplaidus apskaitos tvarkymas arba organizavimas pagal BK 223 straipsnį kaip neatsargus nusikaltimas, baudžiamas lengviau - viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už abu nusikaltimus atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Pagal bendruosius bausmės skyrimo principus pirmą kartą atsakomybėn traukiamam asmeniui reali laisvės atėmimo bausmė neskiriama. Pripažinus padarytas klaidas galimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jei netinkamas apskaitos vedimas sąlygojo žalą, ją atlyginus ir susitaikius su mokesčių administratoriumi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Aplaidus apskaitos tvarkymas - tai netyčinis, atsitiktinis, padarytas dėl nerūpestingumo, aplaidumo ar kvalifikacijos stokos. Aplaidus apskaitos tvarkymas padaromas neatsargia kaltės forma. Neturi aiškiai apibrėžto tikslo.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas nėra savitikslis nusikaltimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas sietinas su konkrečiu tikslu, siekiant sąmoningai suklaidinti adresatą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.
Rekomendacijos, kaip sumažinti riziką
Norėdamas sumažinti pažeidimų ir atsakomybės kilimo riziką, įmonės vadovas turi būti tikras, kad į buhalterio pareigas paskyrė kompetentingą asmenį ar sudarė sutartį su patikima įmone, teikiančia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas.
Savo ruožtu, įmonės apskaitą tvarkantys asmenys turėtų įsitikinti, kad informacija apie ūkines operacijas ir kitus turto bei įsipareigojimų vertės nustatymui reikšmingus duomenis jiems teikiama laiku, teisinga, tiksli ir išsami. Iškilus abejonėms, jie turėtų nebijoti klausti įmonės vadovo, reikalauti palyginimui pateikti papildomus dokumentus, prašyti dokumentų tikrumą patvirtinti savo parašu.
D. Žiedo nuomone, finansininkams aiškiai žinant savo poziciją ir atsakomybę už įmonėje tvarkomą finansinę apskaitą, verta užsitikrinti, kad vidiniai įmonės teisės aktai sudarytų sąlygas gauti teisingus apskaitos duomenis, turėti galimybę duoti privalomus nurodymus kasininkui, apskaitos specialistams, kitiems nepavaldiems darbuotojams.
Siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai
Siekiant proporcingesnio baudžiamojo reguliavimo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo, opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Vitalijaus Gailiaus iniciatyva, buvo pateiktos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siūloma keisti veikų kvalifikavimą ir mažinti laisvės atėmimo bausmes už apskaitos pažeidimus.
Kaip numato projektas, už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų (šiuo metu iki 4 metų). Už apskaitos tvarkymo pažeidimą, jei padaryta labai didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, būtų baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 6 metų (šiuo metu iki 7 metų).
Jei Seimas pritartų, už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą šiuo metu numatytos terminuotos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš viso neliktų. Už tai būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, areštu.
Anot BK pataisas parengusio parlamentaro V. Gailiaus, teisės ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad dabartinės sankcijos už apskaitos pažeidimus yra perteklinės ir neatitinka baudžiamosios teisės ultima ratio (kraštutinės priemonės) principo. Griežčiausia bausmės forma - laisvės atėmimas už tokius nusikaltimus - neretai vertinama kaip neproporcinga, per griežta, o tai gali lemti socialinę atskirtį ir dar didesnę nusikalstamumo riziką.
„Sušvelninant bausmes skatinama ir asmenų resocializacija bei reintegracija. Per griežtos bausmės gali turėti priešingą efektą ir sukelti neigiamą kriminogeninį poveikį - didėjančią nuteistų asmenų atskirtį nuo visuomenės, tai gali skatinti pakartotinį nusikalstamų veikų atlikimą“, - sako V. Gailius. Jo teigimu, pasiūlyti BK pakeitimai atitinka teismų praktiką - šiuo metu dauguma tokių bylų užbaigiamos baudžiamaisiais įsakymais arba tyrimai nutraukiami.
Statistika ir realybė
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per 2024 m. iš 236 išspręstų užregistruotų atvejų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo 89 buvo perduoti teismui, 34 - užbaigti teismo baudžiamaisiais įsakymais, 111 atvejų tyrimas nutrauktas, 2 atvejais ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Pernai iš 70 išspręstų užregistruotų atvejų dėl aplaidžiai tvarkytos apskaitos 17 buvo perduoti teismui, 22 - užbaigti teismo baudžiamaisiais įsakymais, dėl 31 atvejo tyrimas nutrauktas.
„Iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog absoliuti dauguma atvejų yra nutraukiami ir nemaža dalis jų yra užbaigiami baudžiamuoju įsakymu - net neskiriant laisvės atėmimo bausmės“, - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Parlamentarų grupei pasiūlius švelninti atsakomybę į „čekiukų“ skandalus įsivėlusiems politikams, V. Gailius sako, kad negalima kurti dvigubų standartų. „Įstatymai turėtų būti taikomi visiems, o prireikus taisomi vienodai - tiek politikams, tiek mokesčius mokantiems verslininkams. Negalime kurti dvigubų standartų, kai paprastam verslui galioja griežtos taisyklės, o politikams siūloma švelnesnė atsakomybė“, - pažymi V. Gailius.
Išvada
UAB atveju, direktorius gali būti ir buhalteris, tačiau būtina įsivertinti savo kompetenciją ir atsakomybę. MB atveju, vadovas, kuris yra ir MB narys, gali tvarkyti MB apskaitą. Už apskaitos pažeidimus numatyta baudžiamoji atsakomybė. Rekomendacija: Jei abejojate dėl savo gebėjimų tvarkyti apskaitą, geriau kreiptis į profesionalius buhalterius. Tikimasi, kad pasiūlyti BK pakeitimai padės racionalizuoti baudžiamąją politiką, skatins sąžiningą verslo praktiką, nesukeliant neproporcingų pasekmių apskaitos pažeidimus padariusiems asmenims.
Lentelė: Atsakomybės už finansinės apskaitos pažeidimus
| Pažeidimas | BK Straipsnis | Sankcija |
|---|---|---|
| Apgaulinga apskaita | BK 222 str. | Bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų (siūloma iki 3 metų). |
| Aplaidus apskaitos tvarkymas arba organizavimas | BK 223 str. | Viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų (siūloma atsisakyti laisvės atėmimo). |