Reguliarus ir punktualus pamokų lankymas yra ne tik vaiko teisė, bet ir pareiga, už kurią pirmiausiai atsako tėvai. Švietimo įstatymo pakeitimai ir naujos tvarkos siekia sustiprinti tėvų atsakomybę bei užtikrinti, kad vaikas įgytų privalomąjį išsilavinimą.
Tėvų atsakomybė ir naujosios taisyklės
Įstatymas aiškiai numato, kad už vaiko reguliarų ir punktualų pamokų lankymą atsakingi tėvai. Jie turėtų užtikrinti, kad vaikas nevėluotų į pamokas, tačiau tai, pasak Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktoriaus Dariaus Mockaus, dažnai atrodo kaip „iš fantastikos srities“. Mokyklos vadovai nerimauja dėl tėvų nenoro prisiimti šią atsakomybę, bijodami aiškiai įvardyti savo, kaip tėvų, pareigas.
Situacija sudėtingėja, kai tėvai, dėl įvairių priežasčių - pavyzdžiui, alkoholizmo, narkomanijos, socialinių įgūdžių trūkumo - nesugeba užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros ir ugdymo. Tokiais atvejais kyla klausimas dėl tėvų pareigos koreguoti vaiko elgesį, tinkamai bendrauti su juo ir rodyti gerą pavyzdį. Nerimą kelia ir atvejai, kai tėvai rūko kartu su vaikais ar šeimoje nuolat vyksta išgertuvės, taip formuodami neigiamą pavyzdį vaikams.
Švietimo įstatymo pakeitimai ir jų įgyvendinimas
Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigoja mokyklas tą pačią dieną informuoti tėvus apie vaiko neatvykimą į pamokas, jeigu tėvai patys apie tai nepranešė. Tai yra žingsnis link didesnio skaidrumo ir operatyvumo sprendžiant mokyklos nelankymo problemas.
Be to, mokyklos privalės informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAT) apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Iki šiol mokymo įstaigos irgi kreipdavosi į vaiko teisių specialistus, tačiau tai nebuvo įtvirtinta kaip pareiga. Gauta informacija leis vaiko teisėms domėtis situacija, inicijuoti paslaugų teikimą ir lankyti šeimą.
Administracinė atsakomybė tėvams
Už vaiko teisės mokytis iki 16 metų nevykdymą tėvams ar globėjams gali būti skiriama administracinė atsakomybė. Ji gali pasireikšti kaip įspėjimas, 140-300 eurų administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už tėvų vengimą leisti vaiką į mokyklą ar kliudymą jam mokytis gali būti skiriamas įspėjimas arba 140-300 eurų bauda. Pakartotinai pažeidžiant šią pareigą, bauda gali išaugti iki 280-600 eurų. Dažniausiai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, o vėliau pereinama prie baudų.
Naujoji sistema: trijų mygtukų principas
Nuo rugsėjo numatoma, kad sistema veiks trijų mygtukų principu. Jei vaikas neserga ir nelanko pamokų, o tėvai neberanda galimybių pateisinti praleistų dienų, klasės vadovas turėtų įspėti apie susidariusią situaciją. Jei problemos nesprendžiamos, mokinys bus svarstomas Vaiko gerovės komisijoje, kuriai vadovauja direktorius, ir šeima gali sulaukti įspėjimo iš šios komisijos. Pasikartojus situacijai trečią kartą, mokykla privalės kreiptis į VVTAT dėl neužtikrinamos vaiko teisės mokytis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, gavę pranešimą iš mokyklos, vyks į šeimą, bendraus su vaiku ir tėvais, siekdami rasti geriausią sprendimą ir užtikrinti vaiko teisę į mokslą. Tik išbandžius visas pagalbos priemones ir joms nesuveikus, gali būti svarstoma administracinė atsakomybė.
Tėvai galės pateisinti 5 dienas per mėnesį
Šiuo metu rengiamas ministro įsakymas, kuris leistų tėvams pateisinti ne daugiau kaip 5 praleistas mokymosi dienas per mėnesį, nepriklausomai nuo priežasties. Jei vaikas serga ilgiau, mokykla turės būti informuota apie apsilankymą pas gydytoją. Tai reiškia, kad nesant ligos, mokykla pradės domėtis situacija šeimoje.
Nors mokyklų vadovai siūlė apriboti galimybes pateisinti ne daugiau kaip 3 dienas per mėnesį, Sveikatos apsaugos ministerija baiminosi, kad tai perkrautų šeimos gydytojus. Ši naujovė turėtų paskatinti tėvus labiau rūpintis vaikų lankomumu ir suprasti savo pareigas.
Statistika ir tendencijos
Pastaraisiais mokslo metais mokinių praleistų pamokų skaičius išlieka didelis. Nors naujosios taisyklės ir sugriežtintas praleistų pamokų pateisinimo tvarka turėtų turėti įtakos, kol kas statistika rodo, kad mokyklos nelanko apie 17,3 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Dažniausiai pamokas praleidžia vyresniųjų klasių mokiniai, taip pat pastebimas didėjantis dėl ligos pateisintų pamokų skaičius.
Mokyklų vadovai pastebi, kad sumažėjo atvejų, kai tėvai išveža vaikus atostogauti mokslo metų metu, tačiau tėvai vis dar randa būdų pateisinti praleistas pamokas. Kai kurie mokiniai praleidžia pamokas norėdami užsidirbti, ypač vasaros sezonu, taip kenkdami savo mokymosi rezultatams.
Priežastys ir motyvai
Mokyklos nelankymo priežastys yra įvairios: socialinės, ekonominės, psichologinės. Vaikai gali praleidinėti pamokas dėl patyčių, sunkių emocijų ar kitų sunkumų. Taip pat svarbiu veiksniu išlieka tėvystės įgūdžių trūkumas, kai tėvai nesugeba ugdyti vaiko pasitikėjimo savimi, nesutvirtina jo savivertės ar patys nesugeba pasirūpinti savimi ir vaikais.
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių vaikai nelanko mokyklos, yra išvykimas iš šalies. Taip pat nurodomos socialinės, psichologinės ar kitos priežastys, o kai kurių vaikų nelankymo priežastys lieka nežinomos.
Nuomonės ir perspektyvos
Dauguma specialistų ir mokyklų vadovų sutinka, kad praleistų pamokų pateisinimo tvarkos atšaukti negalima. Nors kai kurie siūlė griežtesnį variantą, penkių dienų limitas per mėnesį jau dabar duoda rezultatų, skatindamas tėvus labiau atsižvelgti į naują tvarką ir vengti sankcijų.
Darius Mockus pabrėžia, kad reikia keisti Švietimo įstatymą, didinti tėvų ir vaikų pareigas bei atsakomybę. Jis mini, kad daugelyje pasaulio šalių taikomos didelės bausmės už mokyklos nelankymą, blogą mokymąsi ar tėvų nesilankymą švietimo įstaigose. Tai galėtų padėti išspręsti daug problemų.
Specialistų ir politikų požiūris
Psichologai atkreipia dėmesį į tai, kad ugdymo įstaigos yra įpareigojamos užtikrinti visų vaikų lankymą, tačiau kyla klausimas, kokiomis funkcijomis remiantis mokyklos kontroliuoja lankomumą.
Seimo narė, profesorė Vilija Targamadzė teigia, kad atėjo laikas vaikams ir jų tėvams priminti, jog mokytis ir eiti į mokyklą privalu - tai yra vaiko darbas.
Incidentai mokyklose ir teisinis reglamentavimas
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas vaikų lankomumui, svarbu nepamiršti ir kitų su mokyklos aplinka susijusių klausimų. Pavyzdžiui, dėl patirtos žalos mokykloje, advokatė Raimonda Lazauskienė aiškina, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokiu atveju, kai nepilnametis žalą padaro mokyklos prižiūrimas, už ją atsako mokymo įstaiga, jei neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Gali būti taikoma ir bendra tėvų bei mokymo įstaigos atsakomybė.
Taip pat kyla klausimų dėl sutarčių su ugdymo įstaigomis, pavyzdžiui, darželiais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ne kartą yra nustačiusi nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, kurios pažeidžia vartotojų teises ir interesus, pavyzdžiui, dėl stojamojo mokesčio grąžinimo ar baudų taikymo.
Vaiko teisės ir pareigos mokykloje
Mokykloje vaikas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pagrindinės vaiko teisės yra teisė į kokybišką ir nemokamą mokslą, saugią ir sveiką aplinką, pagarbą ir nediskriminavimą, teisę reikšti savo nuomonę, teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į specialiąją pagalbą.
Pagrindinės vaiko pareigos mokykloje apima mokyklos lankymą ir dalyvavimą ugdymo procese, mokytojų ir kitų darbuotojų gerbimą, mokyklos vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi, sąžiningą mokymąsi, kitų mokinių teisių ir orumo gerbimą bei mokyklos turto saugojimą.
