Lietuvos Vyriausybė pritarė Seime svarstomoms Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kuriomis siekiama sugriežtinti atsakomybę valdžios institucijų vadovams už informacijos neteikimą žurnalistams. Nors pataisų esmė palaikoma, siūlomas drastiškas, apie 4 kartus didesnis, baudų didinimas buvo pripažintas per dideliu.
Siūlomi baudų pakeitimai
Pagal Vyriausybės trečiadienį priimtą nutarimą, siūloma už pirmą kartą padarytą pažeidimą (atsisakymą teikti informaciją žurnalistams) nustatyti baudą nuo 60 iki 300 eurų. Tai yra mažiau nei pirminis siūlymas (nuo 100 iki 500 eurų). Už pakartotinį tokį administracinį nusižengimą siūloma skirti baudą nuo 300 iki 600 eurų, o ne nuo 300 iki 1000 eurų, kaip buvo siūlyta iš pradžių.
Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad per 2020-2025 metus nebuvo pradėta nė viena administracinė teisena pagal ANK straipsnį, reglamentuojantį atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas. Tai kelia klausimų dėl siūlomo itin didelio baudų didinimo pagrįstumo.
Argumentai už griežtesnę atsakomybę ir palyginimas su kitais pažeidimais
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinė sankcija yra neadekvačiai maža ir neturi pakankamo prevencinio poveikio. Tačiau Vyriausybė pabrėžė, kad toks teiginys turėtų būti pagrįstas papildoma informacija.
Palyginimui, kiti administraciniai nusižengimai ir jiems taikomos sankcijos yra šios:
- Kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti procesinius veiksmus: bauda nuo 30 iki 170 eurų.
- Policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymas: asmenims - nuo 30 iki 50 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 140 iki 600 eurų.
- Tyčinis uniformuoto kario teisėto reikalavimo nevykdymas: asmenims - nuo 60 iki 140 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 140 iki 300 eurų.
- Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas: bauda nuo 90 iki 140 eurų.
Pasiūlymai dėl valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų
Seimo narys R. J. Jankūnas siūlo numatyti administracinę atsakomybę ir valstybės bei savivaldybių įmonių vadovams, jei jie nepateiktų informacijos žurnalistams. Vyriausybė mano, kad tokiai nuostatai įgyvendinti reikėtų koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą, kadangi šioms įmonėms nenustatyta imperatyvi pareiga teikti viešąją informaciją tokia pačia tvarka, kaip institucijoms ir įstaigoms.
Anksčiau Seimas svarstė R. J. Jankūno inicijuotas ANK pataisas, siūlančias didesnes baudas (nuo 100 iki 500 eurų už pirmą kartą ir nuo 300 iki 1000 eurų už pakartotinį pažeidimą) taikyti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovams. Projekto iniciatorius argumentavo, kad dažni atvejai, kai žurnalistams nepagrįstai nepageidaujama pateikti informacijos, o dabartinės baudos yra neadekvačiai mažos.
Pagal galiojantį ANK, už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams gresia nuo 20 iki 140 eurų baudos, o už pakartotinį pažeidimą - nuo 50 iki 300 eurų.
Baudos už dokumentų nepateikimą ir verslo skaidrumas
Kita vertus, Kęstutis Mažeika ir kiti Seimo nariai įregistravo ANK pataisas, siūlančias numatyti galimybę įspėti juridinių asmenų ir kitų organizacijų vadovus, jeigu jie nepateikia Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų arba pateikia klaidingą informaciją. Toks reguliavimas, pasak K. Mažeikos, skatina verslo skaidrumą.
Parlamentaras pastebi, kad nevyriausybinių organizacijų vadovai, turintys ribotus išteklius ir kitas veiklas, kartais pamiršta pateikti ataskaitas. Jis siūlo, kad prieš skiriant baudas už tokius nusižengimus, būtina įspėti. Šiuo metu už netyčinį neveikimą legalią veiklą vykdančių organizacijų vadovams bauda yra didesnė nei už kai kuriuos pavojingesnius administracinius nusižengimus, pavyzdžiui, kontrabandą.
Siūlomi pakeitimai, anot K. Mažeikos, suteiktų saugumo smulkiam verslui. Šiuo metu įmonių ir organizacijų vadovams, pažeidusiems dokumentų pateikimo tvarką Juridinių asmenų registrui, gresia nuo 600 iki 6000 eurų siekiančios baudos, o galimybės taikyti įspėjimą ANK nenumato.
Vadovų civilinė atsakomybė: didėjančios rizikos ir žalos atlyginimo reikalavimai
Verslo aplinkoje vis didėja vadovų civilinės atsakomybės rizika. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Pelėdaitė pažymi, kad įmonių ieškinių vadovams Lietuvoje daugėja, o kartais jie gali siekti milijonus eurų.
2024 metai buvo rekordiniai ieškinių vadovams metai Baltijos šalyse. Vienoje Lietuvos byloje įmonė siekė prisiteisti net 22 mln. eurų žalos, teigdama, kad ją padarė vadovo priimti sprendimai ir sudaryti sandėriai. Kitoje byloje įmonė reikalavo atlyginti Konkurencijos tarybos paskirtą 8,5 mln. eurų baudą.
Verslo kultūra ir praktikos keičiasi, todėl skirtis tarp juridinių subjektų ir jiems vadovaujančių fizinių asmenų atsakomybės nebėra tokia akivaizdi. Akcininkai vis dažniau reikalauja vadovų, valdybos ar atsakingų padalinių vadovų atsakomybės.
Tvarumas ir ESG reikalavimai
Vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni ES veikiantiems verslams. Tvarumo sąvoka apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei valdysenos (angl. ESG - Environmental, Social, Governance) aspektus.
Vakarų Europoje daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo. Vadovams tenka ieškoti pusiausvyros tarp griežtėjančių tvarumo reikalavimų užtikrinimo, rizikų suvaldymo ir vertės akcininkams kūrimo.
Nuo 2024 m. į nacionalinę Lietuvos teisę perkėlus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), įmonės privalo skelbti išsamią tvarumo informaciją, o už tai atsako įmonės vadovai. Nuo 2026 m. šie reikalavimai galios visoms didelėms ES įmonėms.
Didėjant dėmesiui tvarumui, daugėja ir vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) atvejų. Už apsimestinį tvarumą, bandymus apeiti reikalavimus ir apgauti vartotojus bei investuotojus, atsakomybė taip pat gali tekti įmonės vadovui.
Kibernetinis saugumas
Didėjant skaitmenizacijai, daugėja ir kibernetinių grėsmių, kurias privalu tinkamai suvaldyti. 2023 m. Lietuvoje užfiksuota beveik 2400 kibernetinių incidentų.
Kibernetiniai incidentai įmonėms gali padaryti didžiulę žalą, o už reikalavimų nesilaikymą baudas gali skirti reguliuojančios institucijos. Įmonė žalos atlyginimo gali reikalauti iš vadovo.
Nuo 2023 m. spalio įsigaliojusi nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija akcentuoja tiesioginę vadovo atsakomybę už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą. Už šio įstatymo pažeidimus vadovams asmeniškai gali būti skirta iki 3000 eurų, o įmonei - iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinių bendrųjų pajamų siekianti bauda.
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai
Dirbtinio intelekto sprendimų vystymas ir pritaikymas įmonės veiklos procesuose taip pat tampa rizikinga sritimi. Nors DI atveria naujų galimybių, jis susijęs ir su reguliacinėmis rizikomis.
2023 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas, nors ir bus pilnai taikomas vėliau, jau dabar numato tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, draudžiama naudoti DI sistemas, renkančias veido atvaizdus iš interneto, ir reikalaujama užtikrinti, kad su DI dirbantys darbuotojai būtų tinkamai apmokyti.
Už šio akto reikalavimų pažeidimus įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Įmonė šių nuostolių atlyginimo gali reikalauti iš vadovo, neužtikrinusio reikalavimų laikymosi.
Saugios darbo aplinkos užtikrinimas
Vadovai taip pat prisiima atsakomybę, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos. Nukentėję darbuotojai ar pati įmonė gali ieškoti teisybės teisme.
Nuo 2024 m. įsigaliojo Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas. Įmonės, turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, privalo turėti aiškią prevencijos politiką, organizuoti darbuotojų mokymus, numatyti pranešimų apie smurtą pateikimo kanalus.
Šių reikalavimų neužtikrinusiam vadovui gali būti skirta iki 1400 eurų piniginė bauda. Be to, vadovas gali sulaukti ieškinių ne tik iš įmonės, bet ir iš smurtą patyrusių darbuotojų.
Tarptautinės sankcijos
Geopolitiniame kontekste vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir valstybėms, organizacijoms ar individams taikomos tarptautinės sankcijos.
Verslui svarbu nei sąmoningai, nei netyčia nepažeisti galiojančių sankcijų režimų. Atsakomybę už sankcijų nesilaikymą taip pat gali tekti prisiimti vadovui, iš kurio įmonė gali reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Vadovų civilinės atsakomybės draudimas
Akivaizdu, kad iš įmonių vadovų šiandien tikimasi vis daugiau. Atsakingai ir sąžiningai vykdyti pareigas bei domėtis naujausiu reguliavimu yra būtina, tačiau to gali nepakakti.
Siekiant išvengti nemalonumų ir suvaldyti rizikas, vadovams verta pasirūpinti vadovų civilinės atsakomybės draudimu (angl. Directors and Officers Liability Insurance - D&O). Šis draudimas gali padėti greičiau išspręsti teisinius ginčus ir suteikti finansinę apsaugą.