Saugus atstumas ir administracinė atsakomybė kelyje

Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodytas saugus atstumas yra tik , kadangi kiekvienam vairuotojui šis atstumas yra individualus ir priklausomas nuo jo savijautos, įgūdžių bei konkrečių eismo sąlygų. KET pažymi, kad privaloma laikytis tokio atstumo, kad vairuotojas neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ši stabdytų. Taip pat privaloma palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Saugaus atstumo rekomendacijos

Norint užtikrinti saugų atstumą, rekomenduojama, kad jis būtų toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 2 sekundes. Paprastesnis skaičiavimo būdas - saugus atstumas yra toks, koks būtų spidometro rodmuo pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui:

• važiuojant 50 km/val. greičiu, saugus atstumas yra 25 metrai;
• važiuojant 70 km/val. greičiu, saugus atstumas yra 35 metrai;
• važiuojant 90 km/val. greičiu, reikėtų laikytis bent 45 metrų atstumo;
• važiuojant maksimaliu leistinu greičiu greitkelyje - 130 km/val. - saugus atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 65 metrai.

Saugaus atstumo palaikymas spūstyse

KET akcentuojama, kad rekomendacijomis vertėtų naudotis tuomet, kai tai leidžia eismo sąlygos. Pavyzdžiui, eismo spūstyje mieste automobiliai važiuoja kur kas glaudžiau, nes išlaikyti rekomenduojamą atstumą vargu ar pavyktų. Visgi važiuoti glaudžiantis prie priešais esančios transporto priemonės galinio buferio tikrai nesaugu.

Saugaus eismo ekspertai tikina, kad pasitikrinti, ar atstumas iki priešais esančio automobilio yra tinkamas, galima labai paprastai. Tarpas turėtų būti toks, kad, jei automobilis priešais staiga sugestų ar tiesiog sustotų, apvažiuoti jį būtų galima nesijungiant atbulinės pavaros. Dažniausiai tai reiškia, kad važiuojantys iš paskos turėtų laikytis tokio atstumo, kad matytų priešais esančios transporto priemonės galinius ratus. Tačiau toks atstumas aktualus tada, kai stovima už lengvojo automobilio ar panašaus dydžio transporto priemonės. Jei priešais - sunkvežimis, autobusas ar kita sunkiasvorė transporto priemonė, geriausia būtų laikytis didesnio atstumo, mat toks automobilis gali nejučia pariedėti atgal ir atsitrenkti į už jo esantį eismo dalyvį.

Individuali saugaus atstumo samprata

Tai, koks saugus atstumas yra vairuotojui, priklauso nuo daugybės subjektyvių veiksnių. Pavyzdžiui, jei vairuotojas pradedantysis, jam derėtų laikytis didesnio atstumo nuo priešais esančios transporto priemonės. Didesnio atstumo laikytis bei nepasiduoti aplinkinių spaudimui turėtų ir tie, kurie nesijaučia itin tvirtai dėl esamų vairavimo sąlygų - pavyzdžiui, vairuoja lietui lyjant ar tamsiu paros metu.

Kitaip tariant, atstumas iki priešais esančio automobilio turėtų būti toks, kad vairuotojas būtų tikras, jog spės laiku pastebėti pasikeitusias eismo sąlygas bei sustoti laiku. Didesnio atstumo reikėtų laikytis ir tada, kai eismo sąlygos sudėtingesnės: lyja, šlapia, kelyje rūkas, sniegas ir pan. Tokiu atveju, saugaus eismo žinovai pataria, atstumas tarp transporto priemonių turėtų būti ne toks, kuris nuvažiuojamas per 2 sekundes, bet toks, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes. To reikia, mat esant prastoms oro sąlygoms, automobilio stabdymo kelias pailgėja, tad rekomenduotinas atstumas gali būti ir per mažas.

Saugus atstumas lenkiant ir persirikiuojant

Apie saugų atstumą privalo galvoti ne tik tie, kas važiuoja iš paskos, tačiau ir tie, kurie apvažiuoja lėčiau važiuojančius ir vėliau grįžta į tą pačią eismo juostą, kuria važiavo. Pasitaiko atvejų, kai lėčiau važiuojančius apvažiuoti nusprendę vairuotojai persirikiuoja į gretimą eismo juostą, o apvažiavę grįžta atgal tiesiai kitam vairuotojui „prieš nosį“. Tokie manevrai ne tik išgąsdina apvažiuojamą vairuotoją, bet gali tapti ir avarijos priežastimi - šitaip apvažiuotas žmogus gali staiga stabdyti, dėl ko jo automobilis bus sumėtytas arba į jį atsitrenks važiuojantys iš paskos.

Saugaus eismo žinovai pabrėžia, kad apvažiuojant lėčiau važiuojantį vairuotoją, rekomenduojama atgal į tą pačią eismo juostą grįžti tuomet, kai apvažiuojamas automobilis atsiranda galinio vaizdo veidrodėlyje. Kitaip tariant, kai kilstelėjus akis į centrinį galinio vaizdo veidrodėlį, esantį automobilio salone, matosi apvažiuojamas automobilis. Toks atstumas bus užtektinai saugus ir kito vairuotojo neišgąsdins.

Eismo įvykių priežastys ir pasekmės

Saugaus atstumo nesilaikymas yra viena dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių priežasčių. Didelis greitis taip pat yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.

Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį.

Vairavimas sudėtingomis sąlygomis

Vairavimas žiemos sąlygomis

Iškritęs pirmasis sniegas, spustelėjęs šaltukas, atlydys ir lietus - artėjant žiemai, tokie oro sąlygų pokyčiai neturėtų stebinti vairuotojų, bet vis dėlto kai kuriems vairuotojams permainingi orai tampa nemalonia staigmena. Važiuojant žiemos sąlygomis, reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį, o stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų.

Laikotarpiu, kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Pavojingiausia yra tai, kad plika akimi jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis, dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį.

Spustelėjus šaltukui, pasikeičia vairavimo sąlygos - kelio dangos temperatūra, automobilių padangų sukibimas su kelio danga, todėl prieš pradedant kelionę žiemos sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga, t. y. važiuojant paspausti stabdžius, aišku, įsitikinus, kad tai daryti saugu.

Reikėtų didesnį dėmesį atkreipti į kelio ruožus, padengtus , nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo. Jei automobilį sumėtė, reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti.

Automobilio techninė būklė žiemą

Ne ką mažiau svarbus saugaus dalyvavimo eisme žiemos sąlygomis aspektas - tinkama automobilio techninė būklė ir priežiūra. Visų pirma, turi būti naudojamos žieminės padangos, kurių protektoriaus gylis ne mažesnis kaip 5 mm. Prieš kelionę reikėtų patikrinti žibintus, ar jie tinkamai sureguliuoti, ar visos lemputės šviečia ir ar žibintų stiklai pakankamai skaidrūs. Kad automobilis apskritai užsivestų, reikia patikrinti akumuliatorių, kuris esant žemai temperatūrai nusilpsta arba gali visiškai išsikrauti. Tai dažniausiai nutinka, kai automobilis, kurio akumuliatorius yra jau ne naujas, keletą dienų stovi nenaudojamas.

Iškritus krituliams, prieš kiekvieną kelionę verta nuvalyti sniego ne tik nuo automobilio priekinio stiklo, bet ir kapoto, stogo. Krentant temperatūrai - būtina laiku pakeisti vasarinį langų plovimo skystį į žieminį, juo apiplauti automobilio stiklus, kad neužšaltų purkštukai. Taip pat būtina patikrinti automobilio valytuvus, kurie dažniausiai sugadinami spustelėjus šaltukui. Viena pagrindinių klaidų - valytuvų įjungimas nepatikrinus, ar jie neprišalę. Taip elgiantis galima sugadinti ne tik valytuvus, bet ir valytuvų mechanizmą.

Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad pradedant kelionę su informacija apie kelių būklę ir oro sąlygas galima susipažinti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt. Šioje svetainėje informacija yra nuolat atnaujinama ir skelbiama. Taip pat apie slidžius (nesaugius) kelio ruožus prašoma informuoti eismo informacijos centro operatorius telefonu 8 5 232 9677 arba trumpuoju numeriu 1871.

Stabdymo kelias ir vairuotojo reakcija

Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki visiškai sustojo.

Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą, iki visiškai sustojo.

Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki to momento, kai pradėjo stabdyti.

Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y., greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Stabdymo kelias daugiausia priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.

Neblaivaus, pavargusio ir sergančio vairuotojo reakcijos laikas pailgėja, o dėmesys silpnėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.

Administracinė atsakomybė ir KET pažeidimai

Nors konkretūs administracinės atsakomybės punktai nebuvo pateikti, svarbu prisiminti, kad už KET pažeidimus, susijusius su saugaus atstumo nesilaikymu, netinkamu manevravimu ar transporto priemonės techninės būklės reikalavimų nesilaikymu, numatyta administracinė atsakomybė pagal galiojančius įstatymus. Vairavimo malonumas ir pagarba sau bei kitiems eismo dalyviams priklauso nuo vieno esminio dalyko - saugumo.

Stabdymas ir automobilio stabilumas

• Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
• Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
• Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
• Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
• Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.
• Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
• Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
• Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
• Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio.
• Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
• Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.

Kiti svarbūs aspektai

• Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
• Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
• Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje.
• Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
• Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas.
• Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai.
• Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
• Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
• Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai.
• Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę.
• Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu.
• Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
• Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
• Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
• Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
• Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
• Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.
• Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
• Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
• Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
• Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga.
• Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.
• Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.

Vairavimas posūkyje

• Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės.
• Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesnė vilktis - tuo daugiau).
• Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
• Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.

Vairavimas tamsiu paros metu

• Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.
• Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
• Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
• Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.

Kiti svarbūs patarimai

• Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų.
• Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
• Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.
• Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
• Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
• Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
• Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
• Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
• Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu.
• Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
• Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas.
• Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
• Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
• Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
• Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
• - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti, turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.
• Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas.
• Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
• Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.

Kelių eismo taisyklių draudimai sustoti ir stovėti

Draudžiama sustoti ir stovėti šiose vietose:

1. geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
5. ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
6. ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
8. sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
14. kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
15. kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

tags: #bauda #sukelus #avarine #situacija #nesilaikant #saugaus