Lietuvoje, siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą, aplinkos apsaugą ir vartotojų teises, nuolat tobulinamas šildymo sistemų reguliavimas. Už įvairius pažeidimus, susijusius su šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacija bei dujų pirkimu, yra numatytos administracinės baudos ir prievolės atlyginti žalą.
Šilumos tiekėjų atsakomybė: dujų pirkimo pažeidimai
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra institucija, atsakinga už energijos sektoriaus reguliavimą, įskaitant šilumos tiekėjų veiklą. VERT nustatė, kad 2024 m. bendrovė „Miesto gijos“ (iki 2025 m. - „Vilniaus šilumos tinklai“), Vilniui tiekianti šilumą ir karštą vandenį, įsigijo beveik 36 proc. dujų biržoje, o likusius 64 proc. - ne biržoje. Už šį įstatymų nesilaikymą VERT skyrė bendrovei 13,8 tūkst. Eur baudą.
„Miesto gijos“ teigė, kad dalį dujų pirko ne biržoje, siekdama apsidrausti nuo galimų kainų svyravimų ir užtikrinti stabilesnę dujų kainą vartotojams. Tačiau reikalavimas gamtines dujas pirkti biržoje taikomas šilumos tiekėjams, per metus suvartojantiems 50 GWh ar daugiau dujų. VERT skyrė baudą įvertinusi pažeidimo pobūdį, iš jo kilusias pasekmes ir bendrovės bendradarbiavimą tyrimo metu. Bauda turi būti sumokėta per 30 kalendorinių dienų nuo VERT nutarimo įsigaliojimo dienos, ir apie jos sumokėjimą bendrovė privalo informuoti VERT. VERT sprendimas dar gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą ir parama katilų keitimui
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojus Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimams, bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje.
Atsakomybė už pažeidimus
Gegužės 1 d. taip pat įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose:
- Už tokį pažeidimą gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 170 iki 1170 eurų.
Už pažeidimų teisenos pradėjimą, tyrimus ir protokolų surašymą atsakingi savivaldybių administracijų pareigūnai. Šie pokyčiai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti vietinę oro taršą tankiau apgyvendintose ir jautresnėse teritorijose, kuriose šildymui naudojamas iškastinis kuras daro didesnį neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei ir gyventojų sveikatai. Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetama daugiau azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų teršalų, nei naudojant švaresnius šildymo sprendimus.
Valstybės parama katilų keitimui
Gyventojai, planuojantys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, ir toliau gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Daugiau informacijos apie paramos sąlygas, tinkamus finansuoti įrenginius ir paraiškų teikimo tvarką gyventojai gali rasti Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, artimiausias kvietimas planuojamas skelbti 2026 m. liepos 1 d. Remiantis 2021-2030 m. energetikos plėtros programos pažangos priemone Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“, iškastinio kuro katilų keitimui namų ūkiuose iš viso numatyta skirti 37,2 mln. eurų. 2026 m. balandžio 7 d. duomenimis, taršius katilus pasikeitė 15 870 gyventojų, o išmokėta paramos suma siekė 52,29 mln. eurų (įskaitant ir neefektyvių biomasės katilų keitimo priemones).
Akcizų lengvatos šildymui skirtam kurui
Asmenys, naudojantys skysto kuro įrangą, pritaikytą šildymui skirtam kurui, taip pat asmenys, vykdantys energinių produktų prekybą, turi teisę įsigyti/tiekti šildymui skirtą kurą, paženklintą vadovaujantis žymėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-279. Šiam kurui taikoma Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta akcizų lengvata - taikant 113,6 Eur (pastovioji dalis - 60 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto akcizų mokesčio tarifą.
Kurui, kuriam netaikoma aukščiau minėta lengvata, taikomas standartinis akcizų tarifas - 519,6 Eur (pastovioji dalis - 466 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto. Lengvatinio akcizų mokesčio taikymą ir leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-99.
Asmenys, pageidaujantys įsigyti ir naudoti ar tiekti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamą šildymui skirtą kurą, turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu dėl leidimo išdavimo. Daugiau informacijos apie šios lengvatos taikymą rasite VMI interneto svetainėje: Šildymo arba džiovinimo kuro įsigijimo leidimas ir Šildymo arba džiovinimo kuro tiekėjo leidimas.
Draudimas įrengti vandeninį grindinį šildymą nuo karšto vandens cirkuliacinės linijos daugiabučiuose
Daugiabučių namų gyventojai, siekdami didesnio komforto vonios kambaryje, neretai svarsto galimybę įsirengti vandeninį grindinį šildymą, prijungiant jį prie vadinamojo „gyvatuko“ (karšto vandens cirkuliacinio stovo). Nors techniškai tai įmanoma, teisiniu ir inžineriniu požiūriu tokie veiksmai yra griežtai draudžiami be suderinto projekto ir bendrasavininkų sutikimo.
Kodėl tai draudžiama?
- Inžinerinių sistemų išbalansavimas ir kaimynų teisių pažeidimas: Karšto vandens sistema (kurios dalis yra „gyvatukas“) yra suprojektuota taip, kad vanduo nuolat cirkuliuotų ir būtų karštas visuose butuose. Grindų kontūras veikia kaip didelis radiatorius, kuris atima žymiai daugiau šilumos nei numatyta projekte. Dėl to kituose butuose vanduo atšąla arba tenka ilgai laukti karšto vandens.
- Bendrosios nuosavybės pažeidimas: Pastato inžinerinės sistemos (vamzdynai, stovai) yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Neteisėtai įsirengus grindinį šildymą nuo „gyvatuko“, savininkui tenka atsakomybė už padarytą žalą ir sistemos sugadinimą.
Civilinis kodeksas numato, kad asmuo, neteisėtais veiksmais padaręs žalą (šiuo atveju - sugadinęs bendrą inžinerinę sistemą ar pabloginęs sąlygas kaimynams), privalo ją visiškai atlyginti. Statybos techninis reglamentas numato, kad statiniu (ar jo dalimi, šiuo atveju - inžinerine sistema), kuris pastatytas ar pertvarkytas savavališkai, naudotis draudžiama.
Būtina susitarti su namo administratoriumi
Prieš atliekant bet kokius šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus savo bute, privalu tai suderinti su namo administratoriumi. Tartis nereikia tik tais atvejais, kai remontuojama buto santechninė įranga, esanti už buto karšto ar šalto vandens apskaitos prietaiso - pavyzdžiui, klozetas, kriauklė, vandens maišytuvas. Paaiškinti ir patarti, kokius veiksmus reikia atlikti prieš vykdant šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus, turi namo administratorius.
Žirmūnų būsto direktorius Eimantas Remeikis teigia, kad visi bute atlikti šildymo ar karšto vandens sistemos pakeitimai, nesuderinti su namo administratoriumi, yra nelegalūs ir pažeidžia bendrą sistemos funkcionavimą. „Į šiuos šildymo ir karšto vandens pakeitimus įeina radiatorių, gyvatuko perkėlimas į kitą vietą, šių prietaisų keitimas naujais, šildomų grindų sumontavimas prisijungiant prie namo šildymo ar karšto vandens cirkuliacinės sistemos, papildomų radiatorių sumontavimas ir kita“, - vardina E. Remeikis.
Baudos už nelegalų remontą
Visi Žirmūnų būsto direktoriaus paminėti darbai priskiriami statinio paprastajam remontui, o pagal galiojantį 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą Nr. 1-172, keičiant buto radiatorius privalomas pastato paprastojo remonto aprašas. E. Remeikis aiškina, kad atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas - administratorius ar bendrijos pirmininkas. Keičiant gyvatuką, aprašas nėra būtinas, tačiau keitimo darbai privalomai derinami su pastato valdytoju.
„Galbūt tvarka skamba sudėtingai, tačiau visi derinimo darbai atliekami gana greitai. Svarbu suprasti, kad bet kokie nesuderinti sistemos pakeitimai daro tiesioginę žalą kaimynų komfortui, padidėja pastato išlaidos šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta gana griežta piniginė bauda už šių nuostatų nepaisymą - nuo 300 iki 560 eurų“, - perspėja E. Remeikis.
Kaip aptinkami nelegalūs pakeitimai?
Nelegaliai atlikę šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus, gyventojai nelieka nepastebėti. E. Remeikis teigia, kad dažniausiai tokie nelegalios veikos atvejai paaiškėja išanalizavus šilumos suvartojimo pokyčius, gavus gyventojų skundus dėl žemos ar per aukštos temperatūros bute, dėl lėtai atbėgančio karšto vandens ir dėl to, kad iš čiaupo bėga vėsus vanduo.
„Daugeliu atvejų, pasinaudojant šiuolaikinėmis priemonėmis ir prietaisais, net nepatekus į „įtartiną“ butą, galima nustatyti nelegalius sistemų pakeitimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl didelio išradingumo pakeitimus aptikti yra gana sudėtinga“, - prisipažįsta Žirmūnų būsto direktorius.
„Mūsų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kuomet vietoje gyvatuko, kurio tiesinis ilgis siekia keletą metrų, įrengiamas 30 ir daugiau metrų šildomų grindų kontūras. Akivaizdu, kad po tokios nelegalios intervencijos sistema visiškai išbalansuojama, kituose butuose karšto vandens tenka laukti labai ilgai, o kartais tinkamos temperatūros karštas vanduo apskritai neatbėga“, - aiškina E. Remeikis.
Aktualiausia senos statybos daugiabučių gyventojams
Žirmūnų būsto direktorius tokius sistemų „rekonstruotojus“ išskiria į tris įprastai praktikoje sutinkamas žmonių grupes:
- „Gudruoliai“, kurie, suvokdami, kad pažeidžia sistemą, vis tiek siekia gyventi komfortiškiau kitų sąskaita.
- Gyventojai, kurie jau įsigijo butą su pakeitimais.
- Butų savininkai, kurie atliko darbus nežinodami tvarkos ir neįvertinę pasekmių (pvz., nusprendė rekonstruoti vonios kambarį, perkelti gyvatuką į patogesnę vietą, tradicinį gyvatuką pakeisti moderniomis „kopėtėlėmis“ ir pan.).
E. Remeikis aiškina, kad gyvenant senos statybos daugiabučiame name svarbu suprasti, kad visa sistema suprojektuota ir įrengta kaip vientisas organizmas, joje nėra jokių individualiai butams skirtų sprendimų, todėl net menkiausias pakeitimas gali lemti virtinę sutrikimų kituose butuose. „Svarbu paminėti, kad aukščiau pateikta informacija galioja senos statybos daugiabučiams. Tuo tarpu naujuose daugiabučiuose minėtos sistemos yra individualizuotos, todėl dažniausiai prietaisų pakeitimus galima atlikti be jokių apribojimų, tačiau, nepaisant to, visada privaloma pasitarti su namo valdytoju“, - pabrėžia jis.