Lietuvos Vyriausybė pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama optimizuoti ugniagesių komandų tinklą, teisiškai įtvirtinti realią situaciją dėl atsakomybių gesinant gaisrus, aiškiai įteisinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus žmonių ir turto gelbėjimo darbus bei nustatyti gaisrų prevencijos organizavimo sistemą. Šie pakeitimai numato griežtesnę administracinę atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, didinant baudas, kurios daugelį metų nebuvo peržiūrėtos ir tapo neadekvačiai mažos, neatgrasančios nuo pažeidimų.
Teisės aktų pakeitimai ir jų tikslai
Naujas įstatymo pavadinimas ir atsakomybių išplėtimas
Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma dabar galiojantį Priešgaisrinės saugos įstatymą pervadinti į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymą. Tai leis teisiškai įtvirtinti realią situaciją dėl atsakomybių, gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus. Nauja įstatymo redakcija siekiama aiškiai įteisinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus žmonių ir turto gelbėjimo darbus. Taip pat numatoma nustatyti gaisrų prevencijos organizavimo sistemą, kurioje dalyvautų valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei visuomenė, o vidaus reikalų ministrui būtų pavesta tvirtinti valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą.
Poreikis atnaujinti teisinį reguliavimą
Poreikis atnaujinti dabartinį teisinį reguliavimą grindžiamas Vyriausybės programa, kurioje numatyta siekti geresnio reagavimo į įvykius, racionalesnio ugniagesių gelbėtojų komandų ir savivaldybių ugniagesių komandų išdėstymo ir jų sukomplektavimo. Nuo 2019 metų gelbėjimo darbų skaičius viršija gaisrų gesinimo darbų skaičių, tačiau galiojančiame įstatyme iki šiol nėra nuostatų dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ne gaisro metu atliekamų gelbėjimo darbų.
Ugniagesių gelbėtojų komandų tinklo tobulinimas
Įstatymų projektais siekiama tobulinti ugniagesių gelbėtojų komandų tinklą šalyje. Šiuo metu Lietuvoje priešgaisrinių pajėgų tinklą sudaro 269 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos ir 93 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komandos. Pažymėtina, kad pajėgų išdėstymas iki šiol grindžiamas istoriniu principu. Įstatymų pakeitimais numatoma sudaryti sąlygas šį tinklą tobulinti remiantis rizikos vertinimu ir objektyviais kriterijais. Valstybinės ir savivaldybių priešgaisrinių pajėgų skaičių ir išsidėstymą teritorijoje siūloma pavesti nustatyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Baudų didinimas už priešgaisrinės saugos pažeidimus
Įstatymų pakeitimais taip pat griežtinama administracinė atsakomybė už priešgaisrinės saugos reikalavimų ar taisyklių pažeidimus. VRM vertinimu, dabar galiojančios baudos daugelį metų neperžiūrėtos, yra tapusios neadekvačiai mažos ir neatgrasančios nuo pažeidimų. Dėl to dalis žmonių ir įmonių į priešgaisrinės saugos reikalavimus žiūrėjo formaliai, nes jiems buvo pigiau sumokėti baudą, nei investuoti į saugos priemones. Tikimasi, kad griežtesnė atsakomybė padės sumažinti gaisrų skaičių, apsaugoti žmonių gyvybes ir išvengti didelių nuostolių.
Naujos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos
Numatomos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos numato žymiai didesnes baudas už įvairius priešgaisrinės saugos pažeidimus:
- Už priešgaisrinių miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus asmenims grėstų bauda nuo 60 iki 260 eurų (buvo 30-50 eurų), juridinių asmenų vadovams - nuo 140 iki 1,4 tūkst. eurų.
- Už durpynų gaisrų gesinimo reikalavimų nesiėmimą jų savininkams, naudotojams, valdytojams ar darbuotojams bauda didėtų nuo 60-120 iki 300-600 eurų.
- Už durpynų deginimą asmenys būtų baudžiami 500-800 eurų bauda (šiuo metu 90-230 eurų), o įmonių vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims bauda siektų 600-2 tūkst. eurų.
- Geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporto priešgaisrinės apsaugos saugos taisyklių pažeidimas asmenims užtrauktų baudą nuo 70 iki 280 eurų (buvo 10-16 eurų), juridinių asmenų vadovams - nuo 140 iki 1 tūkst. eurų.
- Priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio gali kilti arba kilo gaisras, sprogimas, užtrauktų baudą asmenims nuo 150 iki 400 eurų (buvo 20-70 eurų), įstaigų vadovams - nuo 300 iki 2 tūkst. eurų.
Atvejai, kai taikoma žodinė pastaba
Projektas numato, kad už mažareikšmius pažeidimus pareigūnai galės apsiriboti žodine pastaba ir nebausti pinigine bauda. Tai bus taikoma tik tada, kai pažeidimas nekelia rimto pavojaus ir asmuo nesielgė piktybiškai.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų įgaliojimai
Įstatymų projektais VRM siūlo suteikti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams teisę, naudojant vaizdo ir garso įrašymo įrangą, fiksuoti svarbius įrodymus, patikrinimų eigą ir kitą su priešgaisrinės priežiūros įgyvendinimu susijusią informaciją.
Kontrolę dėl dūmų detektorių įrengimo vykdo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Jie turi teisę patikrinti, ar būste įrengti dūmų detektoriai, ir ar jie veikia tinkamai. Svarbu paminėti, kad baudų skyrimas nėra pagrindinis šios kontrolės tikslas - svarbiausia užtikrinti gyventojų saugumą.
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (BGST)
BGST svarba ir reguliavimas
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (BGST) yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis visas gaisrinės saugos taisykles Lietuvoje. Jos nustato bendruosius priešgaisrinės saugos reikalavimus įvairiems objektams, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys žmonės.
BGST buvo priimtos 2005 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakymu ir patvirtintos prie Vidaus reikalų ministerijos. Naujausi pakeitimai įsigaliojo 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. spalio 25 d., o dabartinė suvestinė redakcija galioja nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Taisyklės nuolat keičiamos ir koreguojamos atsižvelgiant į aktualijas. Nežinantiems bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir jų nesilaikantiems gresia baudos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu tvirtinamos visiems Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims privalomos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (naujausios 2013 m.). Įmonės, įstaigos, organizacijos gali parengti ir patvirtinti savas gaisrinės saugos taisykles, nesumažindamos bendrųjų reikalavimų. Tokios taisyklės turi būti suderintos su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.
Organizacijų atsakomybė
Gaisrinė sauga yra kontroliuojama prie Vidaus reikalų ministerijos. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės taikomos visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos srities. Organizacijos yra atsakingos už tai, kad jų darbuotojai, užimantys bet kokias pareigas, būtų informuoti dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir jų laikytųsi. Organizacijos privalo užtikrinti, kad jos atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, o jų darbuotojai būtų apmokyti šių reikalavimų vykdymo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos savo interneto svetainėje pateikia objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų klausimyną.
Pagal Priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo dokumentą-įsakymą Nr. 112, nustatyti Minimalūs reikalavimai valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms.
Pagrindinės bendrosios gaisrinės saugos taisyklės
Saugos taisyklės, priimtos 2005 m. ir koreguotos 2022 m. birželio 30 d., vėliau - 2023 m. gegužės 1 d., apibrėžia esminius reikalavimus:
- Objekte turi būti vadovo patvirtinta gaisrinės saugos instrukcija.
- Patalpose turi būti įrengti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai.
- Elektros instaliacija ir elektros prietaisai turi būti tvarkingi.
- Turi būti pakankamai gesintuvų: 100 kv. m ploto patalpoje privalomas 1-as 6 kg gesintuvas, arba 2 (2 kg) ar 4 (1 kg) gesintuvai.
- Objekte turi būti įrengtas techniškai tvarkingas vidaus gaisrinis vandentiekis.
- Objekte turi būti įrengtos gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai.
- Turi būti atliekami gaisrinės saugos ir įrenginių techninė priežiūra, bandymai, o jų rezultatai turi būti fiksuojami tam skirtame žurnale.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja naujas įsakymas dėl priešgaisrinės saugos taisyklių.
Dažniausi gaisrinės saugos pažeidimai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atlieka patikrinimus, nustato trūkumus ir pažeidimus. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis gaisrinės reikalavimus įmonėms, yra Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.
| Eil. nr. | Pažeidimas | Teisinis pagrindas | Sprendimas |
|---|---|---|---|
| 1. | Degios medžiagos sandėliuojamos prie įmonės pastatų arčiau kaip 2 m. | BGST II. Teritorijos priežiūra Bendrieji reikalavimai p. 23 | Degios medžiagos negali būti laikomos prie pastatų arčiau nei 2 m. |
| 2. | Ceche eksploatuojamas gesintuvas, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs. | BGST VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 412 | Gesintuvus privaloma tikrinti periodiškai, jų galiojimo laikas turi būti tinkamas. |
| 3. | Prie įėjimo į gamybos, sandėliavimo paskirties patalpas nenurodytos jų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. | BGST III. Statiniai ir patalpos Bendrieji reikalavimai p. 83 | Prie įėjimo į gamybos, sandėliavimo paskirties patalpas privaloma nurodyti jų kategorijas pagal sprogimo ir gaisro pavojų. |
| 4. | Objekte nepakabinti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. | BGST VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 411 | Privaloma paženklinti gesintuvų vietas. |
| 5. | Neorganizuojamas darbuotojų gaisrinės saugos mokymas ir atestavimas (žinių tikrinimas) ne rečiau kaip kartą per trejus metus pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms reikalavimus. | BGST I. Bendrosios nuostatos p. 12 | Reikalingas darbuotojų gaisrinės saugos mokymas ir atestavimas. |
| 6. | Patalpų naudotojai neatlieka aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninės priežiūros ir bandymų, o jų rezultatų neįformina raštu. | BGST VIII. Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga p. 406 | Privaloma ne rečiau kaip kartą per 12 mėn. atlikti gaisrinės saugos inventoriaus (gesintuvai, gaisrinės signalizacijos, gaisriniai čiaupai) patikras. |
| 7. | Neparengta gaisrinės saugos instrukcija. | BGST I. Bendrosios nuostatos p. 5 | Visos įmonės privalo turėti parengtas gaisrinės saugos instrukcijas. |
| 8. | Įstaigoje neorganizuojami darbuotojams instruktažai gaisrinės saugos klausimais (turi būti atliekamas įvadinis (bendras), periodinis (darbo vietoje) arba papildomas (darbo vietoje)). | BGST I. Bendrosios nuostatos p. 7 | Kiekvienoje įmonėje darbuotojai turi būti instruktuojami gaisrinės saugos klausimais. |
Gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo procesas yra būtinas norint sumažinti gaisrų tikimybę iki minimumo įvairiose įmonėse ir organizacijose. Lietuvoje Priešgaisrinės saugos įstatymas (2002 m., įsigaliojo 2003 m.) reglamentuoja gaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybės institucijų funkcijas, gyventojų, įmonių ir organizacijų teises ir pareigas šioje srityje.
Statistika ir kontrolė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje kilo 4639 gaisrai, kuriuose žuvo 49 gyventojai, o 101 žmogus patyrė sužalojimų. Šie skaičiai pabrėžia bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių svarbą tiek organizacijoms, tiek paprastiems gyventojams, siekiant išvengti gaisrų.
Statistika rodo, kad per pirmąjį 2024 m. pusmetį priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai nustatyti maždaug 13 proc. patikrintų įmonių. Iš viso per šį laikotarpį Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimai nustatyti 528 įmonėse.
PAGD yra pasirašęs sutartį su Aplinkos apsaugos departamentu dėl bendro tikrinimo, ypač kalbant apie įmones, atliekančias atliekų perdirbimą. Sudarytas įmonių planas ir atitinkamai tikrinami objektai, vykdantys atliekų perdirbimą. Po 2019 m. kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ buvo tikrinamos aikštelės, kuriose laikomos tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos.
Atsakomybė nuomojamose patalpose
Jeigu nuomojamos patalpos, standartiškai atsakingas yra patalpų savininkas, tačiau visada reikia peržiūrėti sutartį. Žaibosauga ir priešgaisrinė signalizacija dažniausiai priklauso visam pastatui, todėl, pavyzdžiui, mažas biuras negali būti atsakingas už visą aukštą. Tai yra pastato savininko atsakomybė. Todėl ir praktika patvirtina, kad jeigu įmonė nuomojasi patalpas, dažniausiai iš jos prašoma pateikti mokymą ir instruktavimą. Net evakuaciniai planai būna dažniausiai parengti pastatų savininkų. Taip pat nuomininkai turi susižiūrėti, kad patalpose būtų tik galiojantys gesintuvai.
Dūmų detektoriai - būtina saugumo sąlyga
Dūmų detektoriai yra nedideli įrenginiai, kurie gali ženkliai padidinti išsigelbėjimo galimybes kilus gaisrui, suteikdami brangių minučių evakuacijai. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad visuose gyvenamuosiuose būstuose (tiek individualiuose namuose, tiek daugiabučiuose) privaloma įrengti autonominius dūmų signalizatorius. Šis reikalavimas galioja visiems būstams be išimties - nesvarbu, ar tai nuosavybė, ar nuomojamas būstas.
Tinkamas įrengimas ir priežiūra
Teisingai įrengti dūmų signalizatoriai gali ženkliai padidinti jūsų šeimos saugumą gaisro atveju. Dūmų signalizatorius reikia montuoti lubose, kiek įmanoma arčiau patalpos centro. Jei miegamasis ir svetainė yra tame pačiame aukšte, rekomenduojama detektorių įrengti koridoriuje, vedančiame į miegamąjį. Nereikėtų signalizatorių montuoti virtuvėje, vonios kambaryje ar prie viryklės - šiose vietose garai ir riebalų dalelės gali sukelti klaidingus pavojaus signalus. Montuojant dūmų detektorius, būtina vadovautis gamintojo instrukcijomis.
Vien tik įrengti dūmų detektorius namuose nepakanka - jų efektyvumas priklauso nuo tinkamos priežiūros ir reguliaraus tikrinimo. Baterijas rekomenduojama keisti bent kartą per metus, net jei prietaisas dar veikia. Be to, reikėtų reguliariai valyti dūmų detektorius nuo dulkių, naudojant dulkių siurblį ar minkštą šepetėlį. Svarbu žinoti, kad dūmų detektoriai nėra amžini - jų tarnavimo laikas paprastai yra 8-10 metų, priklausomai nuo gamintojo. Po šio laikotarpio prietaisą reikėtų pakeisti nauju, net jei senasis atrodo veikiantis.
Šiuo metu populiarūs tampa belaidžiai ir išmanieji dūmų detektoriai, kurie ne tik atrodo moderniau, bet ir siūlo papildomas funkcijas - pavyzdžiui, pranešimus į mobilųjį telefoną ar integraciją su namų apsaugos sistemomis. Renkantis dūmų detektorių, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prietaisas būtų patogus naudoti - lengvai prieinamas baterijų keitimui ir testavimui.
Draudimo bendrovių vaidmuo
Draudimo bendrovės vaidina svarbų vaidmenį skatinant gyventojus įsirengti dūmų detektorius. Įvykus gaisrui, draudimo išmokos mokėjimui gali turėti įtakos tai, ar būste buvo tinkamai įrengti ir prižiūrimi dūmų detektoriai. Gyventojams verta pasidomėti, kokias nuolaidas ar privalumus siūlo draudimo bendrovės, jei namuose yra įrengti dūmų detektoriai.
tags: #bauda #pareigunu #uz #priesgaisrines #saugos #taisykliu