Bendrosios nuotekų tvarkymo taisyklės ir atsakomybė

Tinkamas nuotekų tvarkymas yra itin svarbus aplinkos apsaugai ir visuomenės sveikatai. Vis dėlto, kaip rodo praktika, apie galiojančias tvarkas ir prievoles žino toli gražu ne visi. Net ir namus naujai pasistatę gyventojai dažnai nežino, kokius nuotekų tvarkymo įrenginius turi ir ar jiems reikia atlikti nuotekų tyrimus. Aplinkos ministerija primena, kokie gyventojai privalo atlikti šiuos tyrimus, kiek tai kainuoja ir kas gresia to nepadarius.

Nuotekų tvarkymo reglamentavimo pokyčiai ir bendra informacija

Nuotekų tvarkymo srityje nuolat vyksta reguliavimo pokyčiai, siekiant užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugą. Pavyzdžiui, 2018 metų gegužės 15 dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1666/18 (2.1.1E-TD2) DĖL NUOTEKŲ TVARKYMO SUTARTIES FORMOS TVIRTINIMO buvo patvirtinta nauja nuotekų tvarkymo sutarties forma. Šiame apraše yra nustatyta mokesčio už padidėjusią ir savitąją nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarka, sutarčių su klientais sudarymo ir administravimo tvarka, nuotekų užterštumo kontrolės tvarka, taip pat saugaus darbo organizavimo ir vykdymo bendrovės objektuose tvarka.

Kam privaloma tirti individualių nuotekų valymo įrenginių nuotekas?

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas primena, kad gyventojai, namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turi tirti savo nuotekas. Tokius tyrimus gyventojai turi atlikti ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

Tuo metu gyventojai, įsirengę rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginius, tokio tyrimo atlikti neprivalo. Tai paaiškinama tuo, kad tinkamai įrengti tokio tipo įrenginiai neišleidžia vandens į aplinką, o nuotekos iš jų tiesiogiai transportuojamos į vandenvalos įmonę.

Nuotekų tyrimo eiga ir kainos

I. Valūno aiškinimu, asmenys, turintys atlikti nuotekų tyrimą, turi susisiekti su tokius tyrimus atliekančios laboratorijos atstovais ir užsakyti juos. Laboratorijos specialistai ir paims nuotekų mėginį. Tokių laboratorijų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Tyrimų kainą nustato pačios laboratorijos. Šiuo metu tyrimo kaina prasideda nuo maždaug 60 eurų. Jeigu atlikto nuotekų tyrimo rezultatai neatitinka normų, tuomet reikėtų kreiptis į įrenginį prižiūrinčius specialistus.

I. Valūnas pažymėjo, kad asmenys, planuojantys įsigyti biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turėtų rinktis tik sertifikuotus gaminius ir reguliariai rūpintis jų technine priežiūra.

Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS)

Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) pagrindinis tikslas - sukurti individualių nuotekų tvarkymo sistemų registrą. Tai leistų operatyviai reaguoti ir užtikrinti, jog į aplinką nepatektų nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos.

Jeigu asmuo yra prisijungęs prie NTIS, tyrimų rezultatus jis gali matyti šioje informacinėje sistemoje. Apie rezultatus gali pranešti ir pati laboratorija.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu NTIS funkcionalumai nėra galutinai sutvarkyti, todėl kol kas tyrimų neatlikusiems asmenims baudos nėra skiriamos tiesiogiai už tyrimų neatlikimą.

Administracinė atsakomybė už nuotekų tvarkymo pažeidimus

Perklaustas I. Valūnas patikslino, kad tiesiogiai už nuotekų tyrimo neatlikimą atsakomybė nėra numatyta. Tačiau gali būti pritaikoma Administracinių nusižengimų kodekso dalis, pagal kurią už nuotekų valymo įrenginių priežiūros pažeidimus asmenims gresia bauda nuo 90 iki 170 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 900 eurų.

Vis tik Aplinkos ministerija pabrėžia, kad šios tvarkos tikslas - tikrai ne baudų surinkti, o pripratinti gyventojus prižiūrėti savo turimus valymo įrenginius, kad šie veiktų taip, kaip numatė gamintojas, ir neterštų aplinkos.

Už netinkamai valomas nuotekas baudos siekia nuo 60 iki 1170 eurų. Taip pat gali būti apskaičiuota aplinkai padaryta žala už nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į aplinką.

Biologinių nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) priežiūra ir reikalavimai

Aplinkos apsaugos departamentas nuolat gauna pranešimų dėl galbūt netinkamai veikiančių nuotekų valymo įrenginių arba netvarkomų buitinių nuotekų, į aplinką išleidžiamų nevalytų nuotekų. Todėl primename, kokie aplinkos apsaugos reikalavimai taikomi biologinių nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) naudotojams ir savininkams.

Dažniausiai biologinius nuotekų valymo įrenginius statosi ir naudoja individualių namų savininkai ar jų grupės, kurių gyvenvietėse nėra centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Šie įrenginiai skirti buityje susidarančioms nuotekoms valyti. Įrenginius eksploatuojant susidaro nuotekų dumblas, kurį tvarkyti taip pat būtina pagal aplinkos apsaugos reikalavimus. Susidaręs nuotekų dumblas yra priskiriamas atliekoms, todėl įrenginio savininkas privalo jį perduoti atliekų tvarkytojams.

Kad išvengtų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, įrenginio savininkas turėtų nuolat stebėti ir laiku atlikti valymo įrenginių priežiūros darbus. Taip pat turi būti užtikrinama po valymo į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolė, imami jų mėginiai NVĮ įrengtoje mėginių paėmimo vietoje.

Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Linas Ostanevičius pabrėžia: „Atkreipiame dėmesį, kad įrenginio dokumentuose yra pateiktas aprašymas, ką turi padaryti savininkas ar įrenginį prižiūrintis asmuo kiekvieną dieną, savaitę ir mėnesį. O šių reikalavimų laikytis būtina, nes, sulūžus orapūtei, procesas sutriks. Jeigu laikysitės reikalavimų, sutrikimas bus pastebėtas iškart ir taip išvengsite problemų.“

Laikoma, kad NVĮ neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų, kai jie neveikia dėl mechaninių gedimų (orapūtės trikdžiai, elektros energijos trikdžiai), yra netinkamai eksploatuojami, turi daug perteklinio dumblo ir yra netinkamai prižiūrimi arba nebeišvalo nuotekų iki nustatytų normų.

Neteisėti nuotekų išleidimo veiksmai

Aplinkosaugininkas Linas Ostanevičius pažymi, kad nuotekos po valymo teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išleidžiamos tik į paviršinius vandens telkinius (upes, kanalus, tvenkinius, dirbtinius nepratekamus vandens telkinius) ir į gruntą, vadovaujantis Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklėse nustatytais reikalavimais.

„Dažnai pasitaiko, kad asmenys eksploatuoja NVĮ, kurių nuotekų po valymo išleistuvai yra neteisėtai įrengti kelkraščių grioviuose ar nuotekos po valymo tiesiog išleidžiamos ant žemės paviršiaus - toks nuotekų išleidimas į aplinką neteisėtas. Taip pat nuotekomis po valymo negalima laistyti vejų, pievų ar daržų“, - teigia L. Ostanevičius. Netinkamai prižiūrint įrenginius ir į aplinką patekus teršalams, taikoma administracinė atsakomybė.

Nuotekų priėmimo punktai vežėjams

Nuotekų vežėjai, pristatantys nuotekas, gali naudotis specialiais priėmimo punktais, esančiais nuotekų siurblinėse. Žemiau pateikiamas Vilniaus ir apylinkių nuotekų priėmimo punktų sąrašas ir jų darbo laikas:

tags: #bauda #netvarkunga #nuoteku