Nepilnamečiai - viena jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Jų vystymuisi ir asmenybės formavimuisi didelę įtaką daro ne tik vidiniai, tačiau ir išoriniai faktoriai - auklėjimas, aplinka, gyvenimo sąlygos ir kita.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės bendrieji principai
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra taikomi asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 18 metų. Tiesa, tam tikrais atvejais, 18 metų riba gali būti išplėsta ir nepilnamečiu gali būti pripažintas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję iki 21 metų. Pavyzdžiui, vienoje Šiaulių apygardos teismo byloje, asmuo nusikalstamas veikas padarė sulaukęs 18 m. 5 mėn. tačiau buvo pripažintas nepilnamečiu. Jaunuolis gyveno su motina, broliais ir seserimis nakvynės namuose, jo dvasinis ir moralinis asmenybės brendimas nebuvo toks, kokį paprastai patiria kitas vaikas, gaunantis jo vystymosi sąlygoms būtiną dėmesį bei materialinį išlaikymą.
Mažamečiai (asmenys iki 14 m.), nėra laikomi baudžiamosios teisės subjektais. Anksčiausiai baudžiamoji atsakomybė numatoma asmenims nuo 14 metų, jei padaromas nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė ir kitos nusikalstamos veikos (konkretus sąrašas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 13 str. 2 d.). Už kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK, baudžiamoji atsakomybė numatoma nuo 16 metų. Svarbu yra akcentuoti tai, kad kiekvienas asmuo bręsta skirtingai - tai reiškia, jog kelių asmenų, sulaukusių to paties amžiaus branda gali nebūti tapati.
BK įtvirtintos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra orientuotos į jaunų asmenų auklėjimą, grąžinimą į visuomenės gretas bei gyvenimo būdo keitimą. Visais atvejais siekiama, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos taisyklės būtų orientuotos į jaunų žmonių amžių, socialinę brandą, reakciją į išorės poveikius ir kita. Siekiama šalinti neteisėto elgesio priežastis, ugdyti asmenybę bei individualizuoti bausmę.
Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
Kadangi nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra orientuota į asmens auklėjimą, visų pirma, vietoje bausmės turi būti sprendžiamas auklėjamųjų poveikio priemonių skyrimas. Auklėjamojo poveikio priemonėmis siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau, priešingai nei bausmė, kuri nepilnamečiui yra skiriama, kai kitos poveikio priemonės neatlieka savo tikslų, auklėjamojo poveikio priemonės yra orientuotos ne į asmens nubaudimą, o į asmens pataisymą, auklėjimą. Tai privalomos valstybės prievartos priemonės, kurios skiriamos įstatymo nustatytu atveju, tačiau jų taikymas neužtraukia teistumo. Nusikaltusiam nepilnamečiui gali būti skiriamos ne daugiau kaip 3 suderintos auklėjamojo poveikio priemonės vienu metu.
Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas savo darbu
Tai priemonė, kai nepilnametis, kuris turi savarankiškai disponuojamų lėšų (darbo užmokestis, stipendija, palikimas ir pan.), įpareigojamas per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą arba pašalinti ją savo darbu.
Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai
Tai įpareigojimas nepilnamečiui išdirbti nuo 20 iki 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiems darbams skirti reikalingas nepilnamečio sutikimas.
Perdavimas tėvų, globėjų ar kitų asmenų priežiūrai
Tai tėvų ar kitų asmenų, kurie rūpinasi vaikais, vykdomas nepilnamečio ugdymas ir priežiūra. Būtina išpildyti dvi sąlygas: 1) tėvai ar kiti asmenys turi sutikti, patys nedaryti neigiamos įtakos, turėti galimybių sudaryti tinkamas sąlygas bei sutikti teikti informaciją apie šios priemonės vykdymą; 2) nepilnametis pats turi sutikti bei pasižadėti klausyti ir tinkamai elgtis. Asmenys, kuriems gali būti atiduodamas nepilnametis: jo įtėviai, giminaičiai, globėjai, vaikų globos įstaiga ir kita.
Elgesio apribojimas
Tai nepilnamečiui paskiriami įpareigojimai ir draudimai, kurių jis turi laikytis ir įgyvendinti bei atsiskaityti už jų vykdymą. Gali būti paskirti net ir visi įpareigojimai bei draudimai, kurie išvardinti BK ar kiti reikalingi apribojimai. Teismas juos skiria savo nuožiūra. Elgesio apribojimo trukmė gali būti nuo 30 dienų iki 12 mėnesių.
Įpareigojimai:
- būti namuose nustatytu laiku;
- mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
- įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimų (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
- atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka;
- dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų ir organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Paskyrimas į specialią auklėjimo įstaigą
Tai terminuotas nepilnamečio izoliavimas specialiojoje auklėjimo įstaigoje.
Bausmės, skiriamos nepilnamečiams
Bausmė yra griežčiausia baudžiamosios teisės prievartos priemonė, ji taikoma nepilnamečiui, kai negalima taikyti švelnesnių priemonių. Atitinkama bausmė turi būti numatyta BK specialiojoje dalyje, kur numatomos visos nusikalstamos veikos. Bausmių sistemoje nepilnamečiui gali būti skiriamos penkių rūšių bausmės - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.
Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Viešieji darbai
Tai įsipareigojimas neatlygintinai dirbti visuomenės labui. Šią bausmę teismas gali skirti tik gavęs nepilnamečio sutikimą.
Bauda
Tai pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Nepilnamečiui skiriama bauda gali būti nuo 5 iki 50 MGL (šiuo metu, t.y. nuo 250 eurų iki 2500 eurų).
Laisvės apribojimas
Tai terminuotas nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas nuteistajam. Jei nepilnametis negali vykdyti šios bausmės, jį galima atleisti ir vietoje jos paskirti auklėjamojo poveikio priemonę.
Areštas
Tai trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, laikant jį areštinėje.
Terminuotas laisvės atėmimas
Tai nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės tam tikram laikui, laikant jį specialiai tam skirtoje įstaigoje. Tai pati griežčiausia bausmė nepilnamečiams. Gali būti taikoma tik kaip paskutinė priemonė nepilnamečiui įvykdžius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, t.y. kai specialiojoje dalyje numatytas didesnis nei 6 metų laisvės atėmimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, jog nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik straipsnio, už kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 str. 3 d., kurioje teigiama, kad, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje, bei nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimt metų (BK 90 str. 5 d.). Nepilnamečiui minimali bausmė už konkrečią nusikalstamą veiką per pusę mažesnė nei numatyta sankcijoje, jei nenumatyta, tuomet - 3 mėnesiai. Nepilnamečio laisvės atėmimo bausmės maksimumas negali būti didesnis nei 10 metų. Pavyzdžiui, už nužudymą numatytas nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimas suaugusiems. Nepilnamečiui tai būtų nuo 3 metų ir 6 mėnesių iki 10 metų.
Taigi, nepilnamečiams BK numatoma švelnesnės baudžiamosios atsakomybės sąlygos nei bendrosios. 10 metų terminas teismų praktikoje taikomas tik ypatingais atvejais, kai nustatoma, jog paskyrus švelnesnę bausmę ar mažesnį laisvės atėmimo laiką nebus pasiekti bausmės tikslai. Pavyzdžiui, nepilnametis asmuo, veikdamas bendrininkų grupe iš chuliganiškų paskatų, nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Byloje buvo nustatyti tokie faktai: senyvo amžiaus nukentėjusysis buvo užkluptas netikėtai, smūgiuota buvo į įvairias kūno vietas, taip pat ir gyvybiškai svarbius organus. Nors yra labai svarbu atsižvelgti į asmens auklėjimą ir bausmės paskyrimą taip, kad būtų kuo mažiau neigiamai paveikta nepilnamečio asmenybė ar vystymasis, neišvengiama atvejų, kuomet yra paskiriama griežtesnė bausmė. Apžvelgus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas svarbu paminėti, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina aibę reikšmingų aplinkybių. Vertinama ne tik nepilnamečio branda, amžius, elgesys, bet ir nusikalstamos veikos pobūdis, jos padarymo aplinkybės, atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės ir pan.
Kas yra nepilnamečių pornografija ir atsakingas elgesys internete
Žiniasklaidoje pasirodančios publikacijos, kai nepilnamečiai kaltinami padarę įvairaus pobūdžio nusikaltimus, susilaukia ypatingo visuomenės dėmesio, neretai stebimasi paskirtos bausmės griežtumu ar priešingai - atsakomybės lengvumu. Visgi viešojoje erdvėje pasirodančios istorijos apie nusikaltusius nepilnamečius asmenis susilaukia ypatingos visuomenės reakcijos. Neretai yra akcentuojamos tik tam tikros bylos detalės, nesigilinant ar paliekant nuošaly kitas, kurios taip pat yra ypatingai svarbios ir turi reikšmę bausmės skyrimui. Girdėdami faktus ne vienas iš mūsų pasmerkiame tokių bylų kaltinamuosius, tačiau ar patys suprantame, kas yra pornografija?
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Mindaugo Ražansko teigimu, pornografija nėra visa vaizdinė medžiaga, kurioje matomos nuogybės. Remdamasis Visuomenės informavimo įstatymu, teisėjas teigia, kad pornografinio turinio medžiagoje atvirai, detaliai demonstruojami lytiniai organai, lytinis aktas ir pats demonstravimas yra pagrindinė medžiagos paskirtis. Tiek M. Ražanskas, tiek Teismų psichologų veiklos koordinatorė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. I. Laurinaitytė nubrėžė dar vieną skirties liniją tarp suaugusiųjų ir vaikų pornografijos.
Baudžiamasis įstatymas atsakomybę už suaugusiųjų pornografijos laikymą numato tik tuo atveju, jei žmogus turi tikslą ją platinti, užsiima jos platinimu. Jei pilnamečių pornografija tik laikoma, žiūrima, bet neplatinama, toks elgesys nėra nelegalus. Pasak I. Laurinaitytės, įdomumo dėlei ar siekiant seksualinio sujaudinimo stebėdami suaugusiųjų pornografiją pilnamečiai neturėtų jaustis nepatogiai, įtarti priklausomybės ar kriminalizuoti savo elgesį. „Kol toks domėjimasis nėra per dažnas, negriauna santykių su antrąja puse, kitais žmonėmis, kol netrukdo atlikti kasdienių veiklų, problemų ieškoti neverta“, - teigė docentė. Ji itin dažną, kasdienėms veikloms trukdantį pornografijos žiūrėjimą įvardijo kaip kompulsyvų (nenugalimą, prievartinį potraukį ką nors daryti ir negebėjimą įkyrių potraukių atsisakyti) elgesį, signalizuojantį apie psichologines problemas. „Jei pats žmogus supranta turįs problemą, derėtų kreiptis pagalbos į profesionalus“, - kalbėjo I. Laurinaitytė.
Nepilnamečių pornografijos bylos Lietuvoje: tendencijos ir teisinės pasekmės
Pasak M. Ražansko, pastaruoju metu pastebima pornografinio turinio laikymo ir platinimo bylų augimo tendencija: „Jei 2015 ar 2016 metais Lietuvos teismai išnagrinėdavo maždaug po 30 bylų per metus, pastaraisiais metais matome, kad teismus pasiekia triskart didesni tokių bylų kiekiai.“ M. Ražansko teigimu, maždaug 70 proc. visų pornografijos bylų sudaro būtent vaikų nuogybių vaizdų laikymo atvejai. Jis įspėjo, kad Lietuvos policija seka vaikų pornografijos šaltinius, bendradarbiauja su užsienio institucijomis, todėl neatsargus paspaudimas „atsisiųsti“ ar „peržiūrėti“ vaikų pornografiją, ekrane pasirodančio įspėjimo ignoravimas baigiasi baudžiamąja atsakomybe. Kaip sunkinančią aplinkybę vaikų pornografijos bylose teisėjas išskyrė ir vaikų pornografijos failų kiekį, aptinkamą kaltinamųjų kompiuteriuose. „Jei vaizdinėje medžiagoje yra mažametis vaikas iki 14 metų, nagrinėjant bylą vertinama, ar buvo rastas didelis tokios medžiagos failų kiekis, t. y., ar tai buvo trys, penkios dešimtys vaizdinių dokumentų.“
I. Laurinaitytė pastebėjo, kad šiais laikais tradicinė pornografija (žurnalai, vaizdo įrašai kasetėse ir pan.), už kurią reikia susimokėti, nebeteko savo aktualumo, be to, ją reguliuoti buvo lengviau, todėl šiuo metu dažnėjančius vaikų pornografijos stebėjimo atvejus lemia begalinė interneto šaltinių pasiūla, vartotojų gebėjimai patekti į nelegalius puslapius ir naudotis paslaugomis nemokamai.
M. Ražanskas teigė, kad dažniausiai pornografinio turinio (tiek suaugusiųjų, tiek vaikų) platinimo bylose kaltinamieji nubaudžiami, o bausmės varijuoja nuo piniginių baudų iki realaus laisvės atėmimo (nuo 1 iki 5 metų) bausmių. „Vieni sako, kad buvo įdomu, kiti teigia, kad vaikų nuogybes atsisiuntė netyčia prikabintas prie suaugusiųjų pornografijos, treti iš viso vengia kalbėti apie radinius jų kompiuteriuose, tačiau jokie panašūs liudijimai nuo atsakomybės neapsaugo“, - apie kaltinamųjų pasiteisinimus kalbėjo teisėjas.
Pavyzdžiui, pernai vaikinas D. pornografinius vaizdo įrašus, rastus internete, išsiuntė merginai, su kuria susipažino ir bendravo socialiniame tinkle. Apie tai sužinojo policija ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pornografijos platinimo. Ekspertai negalėjo nustatyti devyniuose įrašuose nufilmuotų merginų amžiaus, tačiau kituose trijuose, rastuose kaltinamojo telefone, buvo nufilmuoti vaikai. Dėl to jam buvo pateiktas kaltinimas ir pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, laikymu. Pasak kaltinamojo, įrašus su vaikais jis gavo uždaroje „Telegram“ grupėje. Teisme D. Bobovičius visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi. Apklausiamas sakė, kad internete susipažino su mergina, pradėjo su ja flirtuoti ir nusiuntė pornografinius vaizdo įrašus. Po vaizdo failų įkėlimo jo paskyra socialiniame tinkle buvo užblokuota. Vaikinas teisme sakė, kad nėra lytiškai santykiavęs su nepilnamete mergina, jį domina jo amžiaus merginos. Teisme D. Bobovičius atgailavo, sumokėjo įmoką į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro sąskaitą. Bylos nagrinėjimo metu į teismą kreipėsi kaltinamojo tėvas, jis prašė atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teisėja Laura Kaupelė nusprendė konfiskuoti D. Bobovičiaus telefoną ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prevencija, švietimas ir psichologiniai aspektai
I. Laurinaitytė pastebėjo, kad teisėsaugos institucijos, vykdydamos pornografinių nusikaltimų prevenciją, turėtų atsižvelgti ne tik į teisinius, bet ir į psichologinius aspektus. Abu pašnekovai pastebėjo, kad šiais laikais informacinės technologijos prieinamos kiekvienam, tad dalinimasis pornografinio turinio medžiaga - labai paplitęs. „Kartais ne iš blogos valios, o kartais keršto, šantažo tikslais tokie vaizdai keliauja mobiliosiose programėlėse ar elektroniniais laiškais, - kalbėjo M. Ražanskas. - Tarkime, du jauni žmonės susipyksta, siekia įskaudinti ar atkeršyti vienas kitam ir imasi grasinti tokio pobūdžio medžiagos paviešinimu.“
M. Ražanskui pritardama I. Laurinaitytė pripažino, kad kartais vaikų pornografijos stebėjimas iš tiesų gali būti netyčinis: „Kažkas atsiunčia, draugas pakviečia pasižiūrėti ir tokiu atveju žmogus ne savo noru tampa nusikaltėliu“, - kalbėjo docentė. - „Manau, kad reikia šviesti visuomenę, daugiau ir atviriau kalbėti tiek apie atsargų elgesį internete, tiek apie žmonių asmenines problemas.“ Docentė pridūrė, kad neretai patys nepilnamečiai ir vaikai netyčia tampa nelegalios pornografijos platintojais, todėl, jos nuomone, ne viena valstybės institucija turi imtis veiksmų, vykdyti lytinio švietimo iniciatyvas, informuoti tėvus, kaip jie turėtų elgtis, kaip ir su kokio amžiaus vaikais kalbėtis apie tokio pobūdžio nusikaltimus ir jų prevenciją.
„Pasaulyje pastebima tendencija, kad atsiranda vis daugiau vos 10 metų sulaukusių pornografijos vartotojų, - visuotinę problemą įvardijo I. Laurinaitytė. - Lietuvoje lytinių santykių, sekso temos vis dar yra tabu, todėl tėvai nežino ir nedrįsta su vaikais kalbėti apie seksualinio turinio informaciją tiek bendrai internete, tiek ir bendraujant su kitais, ypač nepažįstamais asmenimis.“
M. Ražanskas pastebėjo, kad daugelis kaltinamųjų vaikų pornografijos bylose būna vyriškos lyties atstovai, neretai turintys vaikų, todėl namuose atliekamos kratos sukelia nepatogumus jų šeimos narių atžvilgiu. „Įsivaizduokite, nieko neįtarianti žmona ir vaikai pamato savo namuose policijos pareigūnus: šeimai kyla daug klausimų, kas ir ko atvažiavo, ko ieško, kas iš viso vyksta. Tiek kaltinamasis, tiek šeimos nariai jaučiasi nesmagiai“, - apie bylų subtilybes užsiminė M. Ražanskas ir būtent jas įvardijo kaip priežastis, dėl kurių pornografijos bylos dažniausiai nepasiekia aukštesnių instancijų teismų.
tags: #bauda #nepilnameciu #pornografijos #pirkimo