Net ir moderniausi automobiliai ar skubi pagalba ne visada gali apsaugoti nuo tragiškų žmogiškųjų klaidų pasekmių. Eismo įvykiai palieka gilias žaizdas, o netekus artimųjų, nukentėjusiesiems reikalinga ne tik fizinė, bet ir psichologinė pagalba. Tačiau, kaip rodo patirtis, Lietuvoje šios srities sistema dar turi spragų.
Tragedija Panevėžio rajone: našlaičiais likę vaikai
Birželio 21 dieną Panevėžio rajone įvyko tragiška avarija, kurios metu susidūrė automobilis „Volkswagen Passat“ ir motociklas. Motociklu važiavę jaunuoliai - trijų mažamečių vaikų tėveliai - vėliau ligoninėje mirė. Trys mažamečiai vaikai liko našlaičiais. Artimųjų teigimu, vaikučius kol kas prižiūri močiutė, kurią likimas taip pat negailestingai išbandė, nes ji jau palaidojo sūnų ir marčią.
Eismo įvykis kilo dėl automobilio kaltės, kuris iš šalutinio kelio įvažiavo tiesiai į pagrindinį, taip kliudydamas „Volkswagen Passat“ ir sukeldamas susidūrimą su motociklu. Avarijos kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau po kelias dienas trukusių paieškų ir pagalbos prašymų socialiniuose tinkluose, Panevėžio apskrities policija pranešė, kad eismo įvykį sukėlęs 19-metis jaunuolis rastas. Velionio pusbrolis Mantas Končius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad šis buvo atsakingas ir pavyzdingas vairuotojas, o su motociklu mėgdavo išvykti „paturistauti“.
Pagalbos rinkimas žuvusiųjų šeimoms
Tarp žuvusiųjų buvo ir du „Dzūkų Tankų“ bendruomenės nariai - 18-metis Rokas ir 17-metis Deivydas. Bendruomenė išreiškė gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. „Dzūkų Tankų“ bendruomenė nusprendė paprašyti visų žmonių pagalbos. Norint simboliškai prisidėti aukomis žuvusiųjų artimiesiems, tai galima padaryti šiomis sąskaitomis:
- Roko L. mokyklos mokinių tarybos prezidentės mama: LT397300010024689831 JURGITA MILIENĖ; Paskirtis: AUKA ROKUI.
- Deivydo B. vaikystės draugas: LT537300010152820274 KRISTUPAS TERTELIS; Paskirtis: AUKA DEIVYDUI.
Šie asmenys yra artimiausi artimiesiems ir visas gautas aukas perduos žuvusiųjų šeimoms. Šis įrašas bus papildytas ir kitų žuvusių alytiškių artimųjų sąskaitomis.
Kitų avarijų tragedijos ir psichologinės pagalbos trūkumas
Mirtinas smūgis stotelėje Vilniuje
Vienas labiausiai įsimintinų ir visuomenę sukrėtusių eismo įvykių, nutikusių šią vasarą, liepos mėnesį, buvo vairuotojo smūgis į stotelę, pareikalavęs jaunos merginos gyvybės. Pirminiais duomenimis, vairuotoją ištiko epilepsijos priepuolis ir jo nevaldoma mašina lėkė per stotelę bei rėžėsi į dvi merginas. Viena 20-metė mergina žuvo vietoje, o kita po šokiruojančios avarijos atsidūrė ligoninėje.
Liudininkė pasakojo apie didžiulį sujudimą ir paniką po įvykio. „Mačiau greitąją ir policiją. Iš greitosios išlipo isteriškai verkianti mergina, o pavažiavus šiek tiek tolėliau pamačiau, kad netoli stotelės guli jaunos merginos kūnas. Uždengta buvo, atrodo, striuke jos veidas. Pamačiau kojas jos ir supratau, kad ji nejuda.“
Tragedija kaktomuša: dvi žuvusios vairuotojos ir aštuoni sužaloti vaikai
Spalio mėnesį įvyko šiurpi BMW ir „Toyota Prius“ automobilių kaktomuša, abi vairuotojos žuvo iš karto, sužeisti net aštuoni automobiliuose važiavę mažamečiai bei nepilnamečiai. Avarija įvyko, kai dėl neaiškių priežasčių „Toyotos“ vairuotoja, 60-metė Šilutės gyventoja, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su 43-ejų moters iš Šilutės rajono BMW.
Šešis nepilnamečius medikai išvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę, du - į Kauno. Avarijos metu žuvusi 43-ejų moteris iš Šilutės buvo 4 vaikų mama, o artimųjų atsiminimai apie ją buvo patys šilčiausi.
Greitosios medicinos pagalbos automobilio avarija Vilniuje
Lapkričio mėnesio penktadienio vakarą Vilniuje įvyko kraupi nelaimė - į ligoninę skubėjęs greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilis pateko į avariją ir apvirto. Vežta pacientė neišgyveno, o medikė buvo sužeista ir gydoma ambulatoriškai. Pasak GMP Vilniaus filialo laikinojo dispečerinės vadovo Aleksandro Volodko, pacientė į Santaros ligoninę buvo skubiai vežama dėl miokardo infarkto, tačiau dėl patirtų sužalojimų avarijos metu moteris žuvo.
GMP automobilio nepraleidęs BMW vairuotojas sukėlė avariją
„Mūsų bendruomenė visa šokiruota, aš savo praktikoje nebuvau su tokiais atvejais susidūręs, neatsimenu. Aišku tų auto įvykių būdavo, bet kad taip tragiškai baigtųsi, tai nežinau. Šokiruojantis įvykis, užuojauta šeimai“, - sunkiai žodžius renka A. Volodko.
Asmeninė patirtis ir psichologinės pagalbos trūkumas
Viena moteris, išgyvenusi kraupią automobilio avariją 2018 metais, kurioje žuvo dvi jai artimos moterys, dalijasi savo patirtimi. Ji pabrėžia, kad įvykio vietoje nukentėjusiam žmogui iš pagalbos tarnybų neįmanoma sulaukti tinkamos, nuoseklios pagalbos.
„Nei empatijos, nei socialinio jautrumo, tik formalus popierių pildymas. Nėra jokios profesionalios pagalbos ir vėliau, kuri susirastų žmogų, patyrusį labai stiprius vidinius sukrėtimus. Jei tu išgyvenai, gali vaikščioti, dirbti, nešti mokesčius valstybei, tai ir eik, kol paeisi. O tavo gyvenimo kokybė niekam nerūpi.“
Prieš pat avariją moteris kalbėjosi telefonu su savo trylikamete dukra, kuri girdėjo smūgį ir kitus garsus. Sąmonei grįžus, ji rado savo dukrą isteriškai šaukiančią į ragelį. Avarijos metu moteris patyrė didžiulį šoką, sėdėdama sudaužytame automobilyje šalia dviejų, kaip paaiškėjo, mirusių bičiulių. Ji ant rankų laikė pusantrų metų mergaitę, kurios mama žuvo.
Atvykusios pagalbos tarnybos, anot moters, elgėsi formaliai. Policijos pareigūnas atsainiai atidarė automobilio dureles, o ligoninėje niekas nesidomėjo jos psichologine būsena. „Gydytojai manęs klausinėjo lyg atlikdami techninę automobilio apžiūrą, po to nuvedė į palatą, kurioje likau viena su mažu vaiku ir begaliniu širdies skausmu. Gydytojai ilgai mokosi, kol įgyja profesiją, bet empatijos jų turbūt niekas nemoko.“
Anot jos, šią situaciją iliustruoja ir tai, kad tik po savaitės kreipusis į šeimos gydytoją, jos pavardė buvo įrašyta nukentėjusiųjų sąraše. Tai rodo, kad sistema neatsižvelgia į šoką patyrusių žmonių būklę ir tai, kad jie gali būti neadekvačios būsenos.
Pasekmės ir atsigavimas
Po avarijos moteris jautė stiprią įtampą, miegas sutriko, atsirado baimė važiuojant automobiliu. Kraujospūdis tapo nestabilus, padidėjo cukraus kiekis kraujyje. Kamavo skausmas apatinėje nugaros dalyje, nes vidaus organai buvo sutrenkti. Gydantys gydytojai paaiškino, kad išgyventas didžiulis stresas neigiamai paveikė bendrą organizmo būklę.
Dėl sutrikdytos sveikatos moters pilietinė veikla tapo labai pasyvi. Anksčiau ji aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, vadovavo asociacijoms, rengė jaunimo stovyklas. Dabar jai prireikė nuoseklių psichologo konsultacijų. Tik nuvykusi konsultuotis į privatų kabinetą, ji sužinojo išsamiau apie savo sveikatos sutrikdymą ir galimas pasekmes. Specialistė priėmė ją be eilės ir padėjo ne tik jai, bet ir visai šeimai mokytis, kaip gyventi toliau.
„Esu įsitikinusi, kad stiprių sukrėtimų akivaizdoje nė vienas žmogus be profesionalios pagalbos niekada nepajėgtų gyventi visaverčio gyvenimo, negebėtų valdyti savo emocijų, būti visiškai adekvatus ir produktyvus. Jis tik užrakintų savo skausmą vidinėje širdies menėje, o šitaip įkalintas skausmas žmogų visą laiką nuodytų iš vidaus.“
Lietuvos pagalbos sistemos trūkumai ir užsienio praktika
Moteris, remdamasi savo patirtimi ir žiniomis apie išsivysčiusias šalis, teigia, kad Lietuvoje sukurta „parodomoji pagalbos žmogui sistema, ji veikia kaip gaisro gesinimas neužgesinant židinių.“ Ji pasakoja, kad Jungtinėje Karalystėje, iš jos giminaitės pavogus rankinę, policininkai elgėsi nuoširdžiai, parvežė namo, o vėliau pusę metų įvairios pagalbos tarnybos siūlė nemokamą psichologinę ir emocinę pagalbą. Tuo tarpu Lietuvoje nieko panašaus.
Ji pabrėžia, kad Lietuvoje, esant dideliam savižudybių skaičiui ir kitokioms socialinėms žaizdoms, trūksta empatijos ir socialinio jautrumo. Policininkai ir kiti specialistai, vykstantys į įvykio vietą, stokoja bendravimo su nukentėjusiais, stresą ir šoką patyrusiais žmonėmis, įgūdžių. Taip pat trūksta palydinčio iš avarijos vietos specialisto, kuris atstovautų, administruotų ir pirmosiomis valandomis, ir vėliau.
Savižudybių prevencijos iššūkiai
Klaipėdietis Andrejus atsitiktinai aptiko nepažįstamo asmens atsisveikinimo laišką feisbuke. Jis nedelsiant kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą (BPC) 112, o vėliau į Klaipėdos policijos budėtoją, tačiau sulaukė formalių atsakymų. BPC atstovas patarė registruoti pranešimą portale www.epolicija.lt, o Vilties linija negalėjo padėti per trečią asmenį.
Šri Šri Ravi Šankaras teigia, kad į bet kokią žinią apie žmogaus ketinimą nusižudyti reikia reaguoti labai rimtai. „Čia, kaip ir daugeliu kitų atvejų, geriau persistengti, nei neparodyti pastangų.“ Jis pabrėžia, kad tarnybos yra prastai pasiruošusios teikti pagalbą tokiais atvejais, jos laikosi formalių taisyklių. Labai svarbu, kad jose dirbtų profesionalai, kurie sugeba reaguoti į situacijos unikalumą, o ne tiksliai vykdyti instrukcijas.
Santykių problemos ir "Otelo sindromas"
Neištikimybė ir jos pasekmės dažnai sukelia smurtą ir tragedijas. Pavyzdžiui, Kelmės rajone Pranas Grigolaitis (56 m.) buvo nužudytas kaimynų sutuoktinių Jono ir Birutės Stankų. Jonas įsiūčio apimtas kirviu kelis kartus smogė Pranui, pamatęs Birutę jo lovoje. Vėliau sutuoktiniai bandė imituoti nelaimingą atsitikimą, apraizgę Praną elektros laidais.
Vilniuje, dėl žmonos neištikimybės, Vaclavas M. (50 m.) nužudė savo žmoną Aldoną, o vėliau pasikorė pats. Kitoje vilniečių šeimoje, Valerijus, pamatęs savo žmoną Genoefą su kitu vyru, išsitraukė ginklą ir šaudė į juos bei trobos šeimininkę. Šiauliuose vyras, grįžęs iš komandiruotės anksčiau, nei planavo, sugyventinę aptiko lovoje su meilužiu ir, apimtas įniršio, ėmė juos mušti pagaliu.
Psichologų nuomone, iš niekur nieko tokios tragedijos neįvyksta - jas išprovokuoja šeimose buvusios didelės problemos. Žmonos neištikimybė, ypač jei tokį poelgį demaskuoja pats sutuoktinis, gali būti rimta prielaida žaibiškai vyro reakcijai. Vyras pasijunta nuvertintas, silpnesnis, bejėgis, todėl neįstengia susivaldyti. Psichologai tvirtina, jog vyrų polinkis į neištikimybę yra tiesiog užprogramuotas genuose. Tačiau nereikėtų manyti, jog visi be išimties vyrai tik ir laukia tos „žavingos akimirkos“. Tai priklauso nuo konkretaus žmogaus puoselėjamų vertybių.
Išmintis ir gyvenimo pamokos
Nepaisant tragedijų, moteris džiaugiasi gyvenimu ir atidarė seniai išsvajotą Žaliąją gamtos mokyklą, padeda tėvams suprasti savo vaikus, kurti tvarias šeimas, tęsia švietimo veiklas. „Esu laiminga ir sakau: tikrai verta gyventi!“
Šri Šri Ravi Šankaras moko, kad dvasiniame kelyje neturi būti skundų, o buvimas geroje kompanijoje (Sangha) padeda įveikti sunkumus. „Kai Tavo protas sumaištyje ir Tavo emocijos svyruoja aukštyn-žemyn, kai Tavo vidinis tikėjimas supurtytas, visais laikais Sangha išneša Tave į priekį ir padeda praeiti pro visas sudėtingas situacijas.“
Jis taip pat kalba apie draugystės esmę: drąsūs yra tie, kurie ugdo draugystę tiesiog vardan draugystės, nieko nereikalaudami, tik siūlydami pagalbą. Svarbu išlaikyti pagarbą sau ir kitiems.
Apie išmintį Šri Šri Ravi Šankaras sako: „Tas kažkas, kas pašalina mūsų kančias, kas suteikia mums viziją, kas pagyvina gyvenimą, ir kas sujungia individualų tave su universaliuoju, yra išmintis. Išmintis suteikia visišką pasitenkinimą, kurio nesuteikia mažas pasitenkinimas.“ Tai nesusiję su išsilavinimu, o su gebėjimu švęsti gyvenimą ir išlikti sveiku.
„Pratikraman“ džainizme reiškia savarankišką savistabą, kai kiekvieną vakarą apmąstomi dienos įvykiai, siekiant ištrinti negatyvius įspūdžius. Asketizmas, anot jo, reiškia paprastumą ir pasitenkinimą minimumu, o ne savęs kankinimą.
Kalbėdamas apie garso vibracijas, tokias kaip mantros meditacijos metu, jis teigia: „Tai veikia! Ir tiek! Kaip tai veikia - mes nežinome. ... Visi penki pojūčiai - lytėjimas, kvapas, skonis, regėjimas ir garsas yra ne kas kita, kaip elektromagnetinės vibracijos.“
Apie paauglių auklėjimą, Šri Šri Ravi Šankaras pataria: „Paimkite juos už rankų ir veskite per tą laikotarpį. Paauglystės karštligiškumas trunka tik kelis metus. Tuo metu juose vyksta didžiuliai ne tik fiziniai, bet ir protiniai, bei emociniai virsmai.“ Reikia daug kantrybės, duoti šiek tiek laisvės ir tuo pačiu mokėti pasakyti „Ne“.
Jis nesutinka su psichologų nuomone, kad dauguma problemų kyla iš santykių su tėvais. „Ne, pagrindinės problemos kyla dėl tavo paties proto. Nekrauk jų ant vargšų tėvų.“ Jis perspėja apie savęs pavertimą auka ir ragina gilintis į save, kur, anot jo, nėra skausmo, o tik palaima.
Norint sustiprinti tikėjimą savimi ir Dieviškuoju, Šri Šri Ravi Šankaras pataria tiesiog atsipalaiduoti ir žinoti, kad turi pakankamai tikėjimo. „Padidink savo gebėjimą priimti. Jis savaime auga, kai sakai: „aš pakankamai tikiu“. Nesakyk: „aš neturiu tikėjimo“. Tu turi užtektinai tikėjimo.“
Dėl skirtingų jogos technikų maišymo jis griežtai pataria to nedaryti. „Ne, nemaišyk jų, tai taps kratiniu. ... Todėl tiesiog laikykis vieno kelio. Tai yra geriausia.“
Net ir nesėkmių atveju, Šri Šri Ravi Šankaras skatina toliau eiti pirmyn su tikėjimu ir entuziazmu. „Tikėjimas yra didis turtas, taigi išsaugok jį, stiprink jį ir eik pirmyn. Net jei šimtą tūkstančių kartų mes jaučiame, kad prarandame tikėjimą, tada taip pat mes turėtume eiti pirmyn.“
Apie kaltės paleidimą, jis sako: „Jei atrandi, kad turi nuodėmių, atiduok jas man, aš jomis pasirūpinsiu. Nesijaudink dėl to. Atiduok man savo praeitį, ir aš prisiimsiu atsakomybę už tavo pra...“