Artėjant šventėms, suaktyvėja prekyba, o daugelis viešojo maitinimo įmonių siūlo gaminti patiekalus šventiniam stalui. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia vartotojų dėmesį į viešojo maitinimo įmonių vertinimo balą renkantis paslaugas. VMVT inspektoriai vertina kavinių, užkandinių ir restoranų higienos būklę balais, kurie atspindi, kaip įmonės laikosi maisto saugą ir higieną reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ši sistema įdiegta nuo 2013 metų lapkričio mėnesio.
VMVT įmonių vertinimo sistema
- Vertinimo balai: Skaičiuojami pagal nustatytą formulę. Blogiausias įvertinimas - 1 balas (nepatenkinama higienos būklė), geriausias - 5 balai (puiki higienos būklė).
- Ką atspindi balas? Balas neatspindi maisto skonio, patiekalų įvairovės ir kitų subjektyvių kokybinių aspektų, tačiau parodo, kiek įmonė skiria dėmesio maisto saugai bei paiso teisės aktų reikalavimų. Tai parodo lankytojams „nematomą“ virtuvės vaizdą.
- Paskelbimas: Vertinimo balai paprastai turi būti paskelbti gerai matomoje maitinimo įstaigos vietoje (pvz., ant įėjimo durų ar kt.).
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos pokyčiai
Nuo 2015 m. liepos 1 d. baudos už administracinius nusižengimus sumokamos atskiru mokėjimo nurodymu už kiekvieną pažeidimą. Įgyvendinant 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 260/2012 nuostatas, nuo 2016 m. sausio 1 d. pereinant prie SEPA bendros mokėjimų eurais erdvės, keičiasi elektroninių mokėjimų taisyklės, praktika ir mokėjimų nurodymų formatai. SEPA mokėjimo nurodymo formos struktūrizuotos mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas, o laisvo teksto mokėjimo paskirties laukas nepildomas.
Advokatas Augustinas Vaičiūnas paaiškina, kad Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK) reikšmingai pakeista administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarka, pritaikyta prie šių dienų aktualijų ir techninių galimybių. Tai palengvina administracinius nusižengimus tiriančių bei nagrinėjančių pareigūnų darbą. Atsirado galimybė procesinius dokumentus proceso dalyviams, t. y., transporto priemonių savininkams, įteikti ne tik iki tol naudotais būdais, bet ir elektroniniu paštu.
Nekaltumo prezumpcijos pažeidimai
A. Vaičiūnas teigia, kad „praktikoje jau pasitaikė ne viena situacija, kuomet naudojantis ANK numatytomis galimybėmis administracinėn atsakomybėn buvo patraukti jokio administracinio nusižengimo nepadarę asmenys.“ Tokios situacijos verčia visiškai nepagrįstai atsakomybėn patrauktą asmenį pačiam įrodinėti savo nekaltumą, pažeidžia ne tik sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, bet ir nekaltumo prezumpciją. Tai taip pat verčia manyti, kad toks reguliavimas įteisino galimybę paskirti administracinę nuobaudą nesurinkus jokių konkretaus asmens kaltės įrodymų.
Todėl asmenys yra priversti aktyviai sekti su jais susijusius įvykius ir, esant reikalui, imtis aktyvių veiksmų įrodant savo nekaltumą tais atvejais, kai, pavyzdžiui, automobilių savininkai tik po fakto sužino apie nuobaudų paskyrimą.
Triukšmo prevencijos taisyklės ir pažeidimai
2016 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-660 patvirtintose „Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose vietose taisyklėse“ (toliau - Taisyklės) nustatyta, kad:
- Gyvenamųjų namų teritorijose:
- Darbo dienomis triukšmas ribojamas nuo 22 val. iki 7 val.
- Poilsio ir švenčių dienomis - nuo 22 val. iki 8 val.
- Atvirose viešosiose vietose: Renginiai gali vykti dieną ir vakare, išskyrus Joninių, kalėdinius, naujametinius ar kitus miesto ir valstybinius renginius, kuriems išduotas leidimas.
- Paslaugų teikimas ir prekyba: Draudžiama groti muziką ar jos instrumentais, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, išskyrus renginius su leidimu, lauko kavines (muzika iki 22 val.) ir atviras prekiavimo garso įrašais vietas (muzika nuo 10 val.).
- Teritorijų tvarkymas gyvenamojoje teritorijoje: Draudžiama valyti ir tvarkyti teritorijas, naudoti tam skirtą techniką, išvežti atliekas, krauti prekes, produkciją ir kitas medžiagas vakare ir naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 val. iki 8 val.
Administracinė atsakomybė už triukšmą
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį draudžiami šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tokie pat triukšmą keliantys veiksmai draudžiami ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu.
Higienos normos dėl triukšmo lygio
Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose:
- Dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų garso lygis.
- Vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) - 50 decibelų.
- Nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) - 45 decibelų.
Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos.
Kaip prašyti panaikinti nepelnytą baudą?
Patekus į situaciją, kai sužinoma apie ketinimą paskirti ar jau paskirtą baudą, pirmiausia reikėtų identifikuoti instituciją, kuri paskyrė ar planuoja paskirti nuobaudą. Sužinojus institucijos duomenis, galima imtis kitų veiksmų - kreiptis į instituciją dėl turimų įrodymų pateikimo (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo kamerų įrašai ir pan.).
Susipažinęs su įrodymais, asmuo pats įsivertina situaciją - ar jis objektyviai galėjo padaryti nurodytą pažeidimą, ar nurodytu laiku galėjo būti nurodytoje vietoje ir pan. Susipažinus su duomenimis taip pat nustatoma labai reikšminga aplinkybė - ar asmuo jau yra nubaustas, ar jį dar tik ketinama nubausti. Būtent nuo fakto - nuobauda jau paskirta ar ją dar tik planuojama paskirti - priklauso asmens gynybos būdas.
Jei nuobaudą dar tik planuojama paskirti
Jei nuobaudą dar tik planuojama paskirti, asmuo, būdamas įsitikinęs, kad pažeidimo nepadarė, turėtų teikti prašymą institucijai dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Toks prašymas turi būti aiškiai ir konkrečiai motyvuotas, pagrįstas kartu pateikiamais įrodymais (pavyzdžiui, asmuo nurodytą pažeidimo padarymo dieną apskritai nebuvo Lietuvoje, pateikiant skrydžio bilietus ir pan.). Tikėtina, kad įrodžius, jog asmuo objektyviai negalėjo padaryti tokio pažeidimo, procesas bus nutrauktas dar policijoje ir jokių tolimesnių veiksmų neprireiks.
Jei nuobaudą jau paskyrė
Bendru atveju, nuobaudos paskyrimą galima ginčyti paduodant skundą apylinkės teismui. Teisė paduoti skundą ribojama 20 dienų terminu. Taigi, jei asmuo sužinojo apie mažiau nei prieš 20 dienų paskirtą nuobaudą, jis gali paduoti skundą teismui. Skundas turi būti motyvuotas iš teisinės ir faktinės pusės, kartu turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys skirtos nuobaudos neteisėtumą.
Kita praktikoje pasitaikančių atvejų grupė - apie nuobaudą sužinoma jau praėjus 20 dienų apskundimo teismui terminui. Nors pastaroji situacija yra labiausiai komplikuota, ji nėra visiškai be išeities. Egzistuoja galimybė prašyti atnaujinti praleistą terminą, tačiau asmuo turėtų pagrįsti, kokios objektyvios priežastys jam sutrukdė pasinaudoti apskundimo teise nustatytais terminais.
Ką daryti, jei baudą gavote nepelnytai? Išsami instrukcija:
- Išsiaiškinkite informaciją: Apie paskirtą baudą asmuo dažniausiai sužino iš VMI pranešimo. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, už kokį nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis padarytą, ta administracinė nuobauda paskirta.
- Nustatykite instituciją: Svarbu nustatyti, kokia institucija nuobaudą paskyrė, nes nuo to priklauso, kam jūs turėsite parengti ir kur nusiųsti prašymą ir skundą.
- Surinkite įrodymus: Jeigu nuobauda paskirta nepelnytai, reikia surinkti prieinamus savo nekaltumo įrodymus (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo kamerų įrašai, nuotraukos, dokumentai ir pan.).
- Pateikite prašymą dėl teisenos nutraukimo: Įrodymai nuobaudą paskyrusiai institucijai pateikiami su motyvuotu prašymu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
- Paduokite skundą teismui (jei nuobauda paskirta nutarimu): Jeigu apie nepelnytai paskirtą nuobaudą sužinojote po to, kai ji paskirta nutarimu (ne administraciniu nurodymu, kuriuo pasiūloma per nustatytą terminą sumokėti pusę minimalios baudos), reikia per 20 dienų pateikti motyvuotą skundą dėl nutarimo institucijai, kuri priėmė nutarimą, arba apylinkės teismui.
- Prašykite atnaujinti terminą (jei terminas praleistas): Jeigu apie nepelnytai paskirtą nuobaudą sužinote po to, kai nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda, jau įsiteisėjęs, tuomet vien skundo nepakanka, būtina motyvuotai prašyti institucijos, kad ji atnaujintų terminą skundui paduoti.
Teismų praktika ir sudėtingi atvejai
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai institucijos netinkamai taiko Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas, o tai lemia nepagrįstų nutarimų priėmimą - teisėto veiksmo palaikymą pažeidimu. Tokios situacijos jau klasikiniu tapęs pavyzdys - „lenkimas“ vienos krypties kelyje. Nors transporto priemonę objektyviai aplenkti galima tik išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, tačiau policija ne vieną kartą yra skyrusi nuobaudą asmeniui, kuris važiuodamas vienos krypties keliu tiesiog apvažiavo tame pačiame kelyje stovintį automobilį. Deja, bet pareigūnų padarytas teisės taikymo klaidas dažniausiai pavyksta įrodyti tik teismuose.
Atvejis su Irena Šakaliene ir statybų leidimu
Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas atsisakė atnaujinti vieną iš procesų dėl buvusios uostamiesčio savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės. Ši byla pasiekė teismus po to, kai Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl I. Šakalienės šeimos ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sudarytų sandorių su žemės sklypais bei pradėtų statybų. 2021 m. gegužę Apeliacinio teismo sprendimu buvo panaikinti trys NŽT įsakymai dėl sklypų pardavimo, o leidimas rekonstruoti statinį pripažintas negaliojančiu visa apimtimi. Teismas nurodė, kad priestato griovimo darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I. Šakalienė ir kiti asmenys. Kadangi suėjus terminui priestatas vis nebuvo pradėtas griauti, 2021 m. spalio 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, o antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė kreipėsi į teismus, kad šie skirtų baudą. 2022 m. vasarį teismas paskyrė I. Šakalienei 3 eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną. Pernai vasarį apygardos teismas nusprendė, kad I. Šakalienė turi mokėti dar vieną, naują 7 eurų per dieną dydžio baudą skaičiuojant nuo 2022-ųjų lapkričio 23 d.
I. Šakalienė bandė apskųsti tokį apygardos teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), ir šis nusprendė nagrinėti šį kasacinį skundą. LAT kolegija pernai gruodį konstatavo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija, kad ji pati negali nugriauti tokio statinio, yra nepagrįsta. Ši aukščiausia institucija panaikino abiejų Klaipėdos teismų sprendimus ir nurodė, kad šiuo atveju visų pirma turi būti sprendžiamas ne baudos didinimo, o teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas. Tačiau ir po tokios nutarties priestatas kaip stovėjo, taip ir tebestovi, o I. Šakalienė jau pati kreipėsi į teismus.
Moteris prašė, kad būtų atnaujintas procesas ir priimtas naujas sprendimas - atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, o Mokesčių inspekcija būtų įpareigota grąžinti jai visas sumas, kurias ji yra sumokėjusi ar buvo iš jos išieškotos. Šį savo prašymą I. Šakalienė motyvavo tuo, kad ji esą jau seniai buvo įpareigojusi kitą asmenį nugriauti priestatą. Šią bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė šį balandį nusprendė, kad I. Šakalienės prašymas yra netenkintinas. Buvo konstatuota, jog jai bauda pirmą kartą buvo paskirta pagrįstai, nes per tris mėnesius moteris taip ir neįvykdė nurodymo nugriauti priestatą. Tokia I. Šakalienei nepalanki nutartis dar galėjo būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui ir moteris tai padarė. Visgi ir čia bylą išnagrinėjęs teisėjas Almantas Padvelskis konstatavo, jog toks prašymas yra nepagrįstas, o apylinkės teismas priėmė teisingą nutartį.
Nauji teisės aktai ir baudos
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo projektą, numatantį baudą už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Skritulskas. Pagal šį projektą, toks pažeidimas užtrauktų baudą nuo 20 iki 40 eurų, o padarytas pakartotinai - nuo 40 iki 100 eurų. Parlamentaras tikisi, kad siūlomas teisinis reguliavimas veiks prevenciškai prieš galimus pažeidėjus.
Vietinės rinkliavos už turizmo infrastruktūrą
Pasak M. Skritulsko, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. „Kurortų, pavyzdžiui, Palangos atveju, tai galėtų būti mokestis, renkamas įvažiuojant į miestą. Tačiau Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato atsakomybės už vietinės rinkliavos už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra mokėjimo tvarkos pažeidimą“, - sako projektą parengęs Seimo narys.
Pagal Turizmo įstatymą, viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra tai valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, pvz., turizmo trasos, pėsčiųjų, dviračių takai, poilsio, apžvalgos ir stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti renginių priežiūros, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai. Įvertinę projektą Seimo teisininkai siūlo svarstyti, ar už šį nusižengimą neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims. Seimo Teisės departamento nuomone, Administracinių nusižengimų kodeksas turėtų būti papildytas nuostatomis, kurios suteiktų tam tikrų institucijų pareigūnams teisę tirti tokius administracinius nusižengimus ir surašyti už juos protokolus. Siūloma, kad kodekso pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir NVSC funkcijos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau - Panevėžio departamentas) informuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). Primename, kad NVSC prie SAM viena iš vykdomų funkcijų yra leidimų-higienos pasų išdavimas.
Baudos už higienos pažeidimus pagal ANK
- ANK 52 straipsnio 1 dalis: Vertimasis ūkine komercine veikla neturint Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų.
- ANK 45 straipsnio 1 dalis: Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.
- ANK 48 straipsnio 1 dalis: Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.
Panevėžio departamento duomenimis, praėjusiais metais Panevėžio regione už teisės aktų pažeidimus taikytos 202 administracinio poveikio priemonės.