„Baltijos kelias 30“ ir „Baltijos kelias 35“: istorinių automobilių žygiai

Minint reikšmingas sukaktis, Baltijos šalių senovinių automobilių entuziastai organizavo didelio masto žygius, atkartojančius istorinį „Baltijos kelio“ maršrutą. Šie renginiai ne tik suvienijo istorinės technikos mėgėjus, bet ir plačiąją visuomenę supažindino su svarbiais nepriklausomybės atkūrimo etapais bei tarpukario ir sovietmečio transporto priemonėmis. Pirminis žygis „Baltijos kelias 30“ įvyko 2019 metais, o 2024 metais surengtas „Baltijos kelias 35“.

„Baltijos kelias 30“ (2019 m.): Molotovo-Ribentropo pakto ir nepriklausomybės atspindys

Pirmasis didelio masto istorinių automobilių žygis „Baltijos kelias 30“ buvo skirtas paminėti 30-ąsias Baltijos kelio metines 2019 metais. Jo metu senovinės technikos entuziastai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, važiuodami senovine technika, pakartojo Baltijos kelią maršrutu Vilnius-Ryga-Talinas.

Žygio tikslai ir idėja

Šių metų pradžioje Rygoje susirinkę Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubų atstovai pasiryžo netradiciškai paminėti Baltijos kelio 30-ies metų sukaktį. Pasirašius tarptautinę sutartį, nuspręsta rugpjūčio 18-20 d., važiuojant senoviniais automobiliais, atkartoti Baltijos kelią istoriniu maršrutu - Vilnius-Ryga-Talinas.

Žygio metu buvo siekiama supažindinti visuomenę ne tik su transporto priemonėmis, kuriomis buvo važiuojama Baltijos kelio metu (iki 1989 m. rugpjūčio 23 d.), bet ir su technika, kuri buvo naudojama Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikais (1939 m. rugpjūčio 23 d.). Vienas svarbiausių ir vieningiausių įvykių Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procese - tai 1989 metų rugpjūčio 23-ąją įvykęs reiškinys, kai lietuviai, latviai ir estai, rankomis susijungę į 600 kilometrų išsitęsusią žmonių grandinę, visam pasauliui pareiškė apie savo tautų apsisprendimo siekį.

Pagrindiniai šio žygio tikslai buvo:

• Supanažinti visuomenę su automobiliais, kurie buvo eksploatuojami Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikmetyje (1939 m. rugpjūčio 23 d.) ir Baltijos kelio metu (1989 m. rugpjūčio 23 d.).
• Apjungti ir suvienyti Baltijos šalių senovinių automobilių mėgėjus bei sustiprinti jų bendradarbiavimą.
• Prisiminti ir švęsti vieną svarbiausių ir vieningiausių įvykių Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procese.

Dalyvių reikalavimai ir registracija

Dalyvavo istoriniai automobiliai ir motociklai, senesni nei 30 metų (pagaminimo metai - iki 1989 m. ir anksčiau). Prieš žygį buvo vykdoma dalyvių registracija, kurios metu tikrinami senovinės transporto priemonės pagaminimo metai, techninis stovis ir originalumas.

Visą maršrutą iš Vilniaus į Taliną važiavo pagrindinė senovinės technikos grupė, kurią sudarė ne mažiau kaip 10 istorinių automobilių ir 10 motociklų, pagamintų iki Antrojo pasaulinio karo. Prie šios grupės galėjo prisijungti visi kiti senovinių automobilių entuziastai, važiuosiantys trumpesniais atstumais (savo šalies ribose, savo rajono ribose, prisijungdami prie parodų ir t. t.). Visi jie buvo registruojami ir jiems buvo įteikiami dalyvio pažymėjimai. Viso žygio (Vilnius-Talinas) dalyviams buvo įteikti specialūs ženkleliai.

Iš viso žygyje užsiregistravo 205 įvairios senovinės transporto priemonės - nuo motociklų iki autobusų. Atsižvelgiant į technikos amžių, renginio dalyviai galėjo važiuoti nepilną žygio maršrutą. Buvo galima pasirinkti tik kažkurį kelio etapą, prisijungiant nuo Vilniaus, Panevėžio ar Pasvalio ir keliaujant tiek, kiek leidžia technikos galimybės bei vairuotojo norai. Technikos registracija vyko senovinių automobilių klubo „Klasika“ internetinėje svetainėje.

Žygio eiga: Vilnius-Ryga-Talinas

Vilnius: Startas ir iškilmės

Rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) į „Baltijos kelias 30“ senovinės technikos žygio Vilnius-Ryga-Talinas startą Katedros aikštėje susirinko apie 150 istorinių transporto priemonių. Tarp jų buvo ir seniausias automobilis, dalyvavęs parodoje Vilniuje - 1921 m. pagamintas Ford T Touring, bei seniausias motociklas - 1928 m. pagamintas Indian Scout 101. Taip pat atvažiavo ir sunkioji technika - 1972 m. pagamintas autobusas.

Po trijų Baltijos šalių himnų sugiedojimo, renginio iškilmingąją dalį pradėjo Senovinių automobilių klubo „Klasika“ prezidentas Egidijus Einoris. Katedros aikštėje sveikinamąjį žodį tarė LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski, Latvijos Liaudies Fronto pirmininkas Romualdas Ražukas, LR Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Romas Pakalnis. Susirinkusiuosius sveikino Latvijos senovinių automobilių klubo pirmininkas Agris Šmits ir Estijos senovinės technikos klubų atstovas Veiko Praks. Klubas „Klasika“ visus pasisakiusiuosius apdovanojo Baltijos kelio atminimo medaliais.

Dalyviams buvo išduoti renginio katalogai su visų dalyvių transporto priemonių nuotraukomis ir jų savininkų informacija. Labai gerai buvo organizuotas technikos įvažiavimas, parkavimas ir išvažiavimas iš Katedros aikštės. Pirmą kartą istorinės technikos parodoje, siekiant išvengti tepalo ir aušinimo skysčio teršalų, buvo panaudoti kartono lapai. Išvykus paskutinei transporto priemonei, „Klasikos“ tvarkdarių komanda operatyviai išvalė Katedros aikštės grindinį.

Kelionė per Lietuvą: Panevėžys ir Pasvalys

Išvykstant iš Vilniaus, nesugedo nė vienas automobilis ar motociklas. Kolonos greitis autostradoje Vilnius-Panevėžys buvo 55 km/val. Iš Vilniaus išvažiavusi senovinių automobilių ir motociklų kolona, be didelių gedimų ir trukdžių pasiekė Panevėžį. Priemiestyje, prie Šilagalio gyvenvietės, senovinę techniką pasitikę policijos pareigūnai, organizuotai ir darniai visus palydėjo iki Cido arenos.

Tautinėmis juostomis ir valstybinėmis vėliavomis istorinės technikos entuziastus pasitikę panevėžiečiai, pakvietė Baltijos kelio minėjimui ir koncertui. Po iškilmingos dalies, į renginį gausiai susirinkę panevėžiečiai galėjo apžiūrėti senovinės technikos parodą, pasiklausyti folkloro ansamblio „Pulkelis“, kapelos „Nevėžis“, liaudiškų šokių kolektyvo „Grandinėlė“ pasirodymų.

Įveikusi 45 kilometrus, skiriančius Panevėžį nuo Pasvalio, senovinė technika išsirikiavo aikštėje prie Pasvalio sporto mokyklos. Žygio dalyvius ir miesto gyventojus pasveikino Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas bei senovinių automobilių klubo „Klasika“ prezidentas Egidijus Einoris. Senovinių transporto priemonių sustojimas Pasvalyje buvo pats trumpiausias iš visų sustojimų, įvykusių Lietuvoje.

Antroji diena: Ryga ir teatralizuotas sienos kirtimas

Pirmosios dienos „Baltijos kelias 30“ žygis baigėsi jau sutemus, apie 21 valandą, žygio dalyviams atvykus į Rygos Motormuziejų. Muziejaus teritorijoje ir Bikernieki trasos prieigose visiems norintiems buvo pasiūlytos nemokamos vietos palapinėms ir automobilių parkavimui nakčiai.

Antrosios dienos rytą, žygio dalyviai susirinko šalia Rygos Motormuziejaus esančioje istorinėje Bikernieki lenktynių trasoje. Rikiuojantis paradui, prie jau važiavusių automobilių prisidėjo dar keliolika transporto priemonių, tarp kurių buvo 1937 m. Horch 853 (Latvijos vėliavnešis), 1940 m. Mercedes-Benz 320A ir unikalus 1938 m. Ford Vairogs.

Policijos lydima žygio dalyvių kolona pajudėjo link Rygos centro. Sklandus policijos darbas ir vietinių eismo dalyvių pagarba senovinei technikai tiesiog stebino. Baltijos kelio istorinės technikos eksponatai buvo išrikiuoti parodai prie Latvijos Laisvės simbolio. Nors pirmadienis - darbo diena, išskirtinis renginys pritraukė gausų būrį žiūrovų. Latvijos senovinės technikos entuziastams paroda prie Laisvės paminklo buvo svarbi ir reikšminga ne vien tik kaip „Baltijos kelio“ istorijos dalis, nes Latvijos senovinių automobilių klubas gyvuoja jau nuo 1972-ųjų metų, bet šioje vietoje iki šiol nė sykio nebuvo surengęs senovinių automobilių pasirodymo.

Pasibaigus parodai, senoviniai automobiliai ir kita klasikinė technika atsisveikino su Latvijos sostine ir vėl pajudėjo istoriniu Baltijos keliu. Sekantis sustojimas - Cesis. Šis miestas prieš 30 metų suvaidino neeilinį vaidmenį Baltijos kelio istorijoje. 1989 m. rugpjūčio 12 d. Cėsi mieste įvyko Baltijos Tarybos posėdis, kuriame Lietuvos Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos Liaudies frontų vadovai pasirašė protokolą dėl trijų Baltijos kraštų gyventojų masinės politinės akcijos Molotovo-Ribbentropo paktui pasmerkti organizavimo.

Antros žygio dienos pavakarę šventinė išskirtinių transporto priemonių kolona atvyko į Latvijos-Estijos pasienio ruožą. Čia vyko teatralizuotas pokštas ir seniai praėjusių laikų priminimas: pasienyje susirinkę šimtai žmonių, rankose laikydami 30-ies metų senus Baltijos kelio plakatus, reikalavo laisvės Baltijos valstybėms. Užpildžius improvizuotą deklaraciją ir pasirašius joje, kiekvienas dalyvis be vargo kirto sieną ir tęsė „Baltijos kelio“ žygį. Čia pat, muitinės zonoje, pasikeitė parado vedlys ir Latvija užleido pirmenybę Estijos vėliavai, kurią nuo pat Vilniaus garbingai vežė Tarmo Uffert su 1938 m. pagamintu Packard Twelve. Toliau kelionė tęsėsi vaizdingomis pietų Estijos vietovėmis. Vėlų vakarą senovinės technikos kolona pasiekė Viljandi. Šventiškai pasipuošęs miestas svetingai sutiko žygio dalyvius. Turgaus aikštėje pastatytoje scenoje koncertavo populiarios muzikos grupė „Untsakad“ ir daugybė žmonių apžiūrėjo istorinių transporto priemonių parodą.

Trečioji diena: Talinas - finalas

Senovinių transporto priemonių žygis „Baltijos kelias 30“ baigėsi rugpjūčio 20 dieną, Estijos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Talino senamiestyje.

Maršruto detalizavimas (2019 m.)

• Rugpjūčio 18 d. (sekmadienis): Vilnius (Katedros aikštė) - Ukmergė - Panevėžys - Pasvalys - Biržai (arba Bauskė). Maršruto ilgis - 203 km (jei važiuojama į Bauskę - 220 km). Panevėžyje (Cido arenos prieigos) ir Pasvalyje vyko Baltijos kelio 30-mečio minėjimai, senovinių automobilių parodos, koncertai.
• Rugpjūčio 19 d. (pirmadienis): Biržai (arba Bauskė) - Iecava - Kekava - Ryga - Sigulda - Cesis - Valmiera - Koni (Lilli pasienio stotis) - Karksi-Nuia. Maršruto ilgis - 321 km (nuo Bauskės 263 km).
• Rugpjūčio 20 d. (antradienis): Karksi-Nuia - Viljandi - Türi - Rapla - Talinas.

Įsimintini dalyviai (2019 m.)

Žygyje dalyvavo įvairūs istoriniai automobiliai, turintys savo istorijas:

• Seniausias automobilis, važiuojantis Baltijos kelyje, - 1912 m. „Ford T Speedster“.
• 1935 m. „Mercedes-Benz 290 Cabrio D Long“, gamintas pagal specialų užsakymą Vermachto generolams. Jo savininkas Stanislovas Bartkevičius teigė, kad automobilis yra šeimos relikvija ir visiškai autentiškas, išlikęs nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pats dalyvavo Baltijos kelyje prieš trisdešimt metų kartu su vaikais.
• „Lada“ automobiliu važiavęs Ernestas Marinskas, pats švenčiantis trisdešimtmetį, teigė, kad jam įdomu kultūringai ir prasmingai praleisti laiką, o kartu ir proga iš garažo išstūmti automobilį, kuriuo važiuoja tik išskirtinėmis progomis.
• Iš Biržų atvykęs Almantas Januševičius į kelionę leidosi su 1959-ųjų „Opel Olympia Rekord“, kuris buvo restauruotas jo tėčio.

„Baltijos kelias 35“ (2024 m.): tęsiant tradiciją

Istorinių automobilių žygis rengiamas antrąjį kartą. Pirmasis toks renginys įvyko 2019 m., minint Baltijos kelio 30-metį. Tąsyk kelionė prasidėjo iš Vilniaus į Taliną, o šiemet automobilininkai startuos iš Talino, Dainų šventės aikštės. Kelionė tęsis beveik 700 km vaizdingiausiais Baltijos šalių keliais, miestais ir miesteliais.

Organizatoriai ir rekordinis dalyvių skaičius

Renginį drauge organizuoja trys Baltijos šalių istorinės technikos entuziastus vienijantys klubai: Estijos senų transporto priemonių klubų asociacija, Latvijos istorinių automobilių klubas ir Lietuvos senovinių automobilių klubas „Klasika“. Registracija į šį žygį buvo sustabdyta dar liepos 15-ąją.

Dalyvauti žygyje „Baltijos kelias-35“ užsiregistravo net 379 automobilininkai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos. Gausiausias keliautojų būrys, net 124 dalyviai, buvo iš Estijos. Lietuvių šiame žygyje dalyvavo 38, latvių 40, taip pat dalyvių gretas papildė ir trys ekipažai iš Lenkijos, vienas iš Ukrainos ir vienas iš Suomijos.

Ypatingos transporto priemonės

Tarp 211 žygyje „Baltijos kelias-35“ užregistruotų transporto priemonių, kelios išsiskirs itin garbingu amžiumi ir istorine verte. Tarp jų yra:

• 1930 m. „Chrysler Six CJ“ (savininkas Madis Kõrvits)
• 1931 m. „Bentley Racing Green Speed 8“ (savininkas Albinas Monstavičius)
• 1933 m. „Chrysler CO6“ (savininkas Janno Hannus)
• 1935 m. „DKW F5 Front-Luxus“ (savininkas Indrek Sirk)
• 1935 m. „Mercedes-Benz 290 Cabrio D“ (savininkas Stanislovas Bartkevičius)

Šios transporto priemonės ne tik atspindi automobilių pramonės evoliuciją, bet ir yra unikalios savo dizainu bei istorija.

„Baltijos kelias 35“ maršrutas ir tvarkaraštis (2024 m.)

Išvysti unikalų vieningos automobilių kolonos reginį Estijoje bus galima rugpjūčio 20-22 dienomis Talino, Kohila, Türi, Viljandi, Karksi-Nuja, Lilli miestuose, Latvijoje - rugpjūčio 22-23 dienomis Valmiera, Cesis, Rygos ir Bauskos miestuose. Tos pačios dienos popietę įspūdingą istorinių automobilių koloną jau bus galima pasveikinti Pasvalyje, vėliau Panevėžyje, o rugpjūčio 24 dieną, šeštadienį, istorinis žygis pro Ukmergę finišuos Vilniuje. Net vienuolikoje Baltijos šalių miestų bus surengtos istorinių automobilių parodos po atviru dangumi. Lietuvoje tokias parodas bus galima išvysti Pasvalyje, Panevėžyje, Ukmergėje ir Vilniuje.

Rugpjūčio 20 d. (antradienis)

• 18:00-20:00 val. Talinas

Rugpjūčio 21 d. (trečiadienis)

• 09:00-10:00 val. Talinas
• 12:00-14:00 val. Rapla
• 15:00-17:00 val. Türi
• 18:00-20:00 val. Viljandi

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienis)

• 13:00-15:00 val. Valmiera
• 18:00-20:00 val. Ryga (Laisvės aikštė)

Rugpjūčio 23 d. (penktadienis)

• 11:30-13:00 val. Bauska
• 14:00-17:30 val. Pasvalys (Taikos g.)
• 18:00-20:00 val. Panevėžys (Laisvės aikštė)

Rugpjūčio 24 d. (šeštadienis)

• 12:00-14:00 val. Ukmergė (Kęstučio aikštė)
• 16:00-18:30 val. Vilnius (Gedimino pr.)
• 19:00-23:00 val. Vilniaus Automuziejus (Dariaus ir Girėno g. 2)

Finalas - Vilniaus „Automuziejuje“

Renginio finalas laukia didžiausiame Lietuvos istorinių transporto priemonių muziejuje. Paskutinį rugpjūčio šeštadienį, rugpjūčio 24 d., Automuziejaus lankytojai turės galimybę išvysti unikalų reginį - didžiulę istorinių transporto priemonių ekspoziciją po atviru dangumi. Renginio dalyviai, įveikę beveik 700 km ir atkartoję Baltijos kelio maršrutą, susirinks buvusio sostinės Taksi parko stovėjimo aikštelėje. Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai galės ne tik apsilankyti Vilniaus Automuziejuje, bet ir pasigrožėti istoriniais automobiliais iš skirtingų pasaulio šalių. Muziejus rugpjūčio 24 d. dirbs ilgiau: nuo 10:00 iki 23:00 val., o muziejus po atviru dangumi lauks lankytojų iki 23:00 val. Rekomenduojama atvykti visuomeniniu transportu arba palikti automobilius netoli muziejaus.

tags: #baltijos #kelias #30 #automobiliais