Atidus vairuotojas žino, kad net pasikeitusi išmetamųjų dujų spalva gali reikšti problemą. Per transporto priemonės išmetimo vamzdį iš variklio išmetamos dujos ir degimo produktai. Išmetamųjų dujų sudėtis priklauso nuo degalų rūšies (benzinas, dyzelinas, dujos) ir variklio būklės. Katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai gerokai sumažina nuodingų medžiagų išmetimą į atmosferą, tačiau šiuolaikinėmis technologijomis jų visiškai pašalinti dar neįmanoma.
Kas yra balti dūmai ir kada jie yra normalūs?
Baltas dūmas - tai ne kas kita, kaip garai. Jie atsiranda, kai išmetimo sistemoje garuoja vanduo.
Kondensato susidarymas
- Baltas garų debesėlis ryte, užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, yra visiškai įprastas reiškinys.
- Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai - kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasirodyti dūmų „kamuolys“.
- Karštos išmetamosios sistemos dujos šildo šaltą metalą, o dėl temperatūrų skirtumo susidaro kondensatas.
- Jis garuoja ir visiems matomas kaip baltas dūmas.
- Kai sistema įšyla, kondensatas išgaruoja ir dūmų nebelieka. Tokiu atveju šiek tiek pavažiavus, baltų dūmų turėtų sumažėti.
- Baltos spalvos dūmų pasirodymą gali lemti ir išmetimo sistemoje susidaręs kondensatas. Jis atsiranda, kai automobilis yra eksploatuojamas miesto režimu - dėl trumpos kelionės iš nepakankamai įkaitusios išmetimo sistemos kondensatas nepasišalina ir virsta rūgštiniu vandens tirpalu, kuris graužia duslintuvo sieneles. Norint išvengti šios problemos, pastebėjus baltus dūmus, rekomenduojame nuvažiuoti ilgesnį atstumą.
Dyzelinių variklių ypatumai
Visiškai veikiantis dyzelinis variklis gali skleisti baltus dūmus. Dyzeliniai varikliai su aktyviąja kietųjų dalelių filtro valymo sistema, kitaip nei benzininiai varikliai, nepriklausomai nuo oro sąlygų, baltus dūmus gali skleisti 15-20 minučių. Tai ne gedimas, o veikimo ypatumas.
Balti dūmai: kada tai rimta problema?
Tačiau jei baltas, tankus garų šleifas neišnyksta net esant šiltam orui ir nuolat seka paskui automobilį, tai jau signalas, kad kažkas negerai. Iš išorės tai gali pastebėti aplinkiniai, o pats vairuotojas - žvilgtelėjęs į galinio vaizdo veidrodį. Jei balti dūmai neišnyksta net ir varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, tai gali reikšti, kad į degimo ar išmetimo sistemą patenka aušinimo skystis, o tai jau rimtesnės techninės problemos požymis.
Aušinimo skysčio patekimas į degimo sistemą
Kadangi kavos puodelis ar langų plovimo skystis į variklio degimo kamerą patekti negali, tikėtina problemos priežastis - aušinimo sistema. Jeigu baltus dūmus, kylančius iš išmetimo vamzdžio, pastebite ir varikliui įšilus arba greitėdami, gali būti, kad susidarė vidinis aušalo protėkis. Būdingas tokios problemos požymis yra saldokas baltų dūmų kvapas.
Aušinimo sistema ir antifrizas
Aušinimo sistemoje cirkuliuoja specialus aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu. Jis sudarytas ne vien iš vandens - į sudėtį įeina ir įvairūs priedai, apsaugantys sistemą nuo užšalimo, korozijos, kalkėjimo bei perteklinio slėgio. Skysčio spalva (raudona, žalia, mėlyna ar kita) priklauso nuo sudėties ir paskirties, todėl papildant jį svarbu naudoti tinkamą rūšį. Aušinimo skystis per siurblį patenka į variklio cilindrų ir galvutės kanalus, kur absorbuoja šilumą, o tuomet keliauja į radiatorius, kurie ją išskaido į aplinką. Tokia sistema padeda palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą. Šiuolaikiniai automobiliai turi ir papildomų šilumos mainų taškų. Be pagrindinio radiatoriaus, aušinimo skystis dažnai naudojamas salono šildymui (per šildymo radiatorių), išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) sistemos aušinimui, turbokompresoriaus įkaitusiam orui atvėsinti ar net - kai kuriuose modeliuose - vandeniu aušinamam generatoriui.
Dažniausi aušinimo sistemos gedimai
Iš visų komponentų, per kuriuos aušinimo skystis gali patekti į išmetimo sistemą, dažniausiai pasitaikantis gedimo šaltinis - išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) aušintuvas. Šioje sistemos dalyje iki 1 000 laipsnių įkaistančios dujos yra atskirtos nuo aušinimo skysčio itin plonomis aliuminio sienelėmis. Net ir nedidelis įtrūkimas ar korozijos pažeidimas gali sukelti skysčio pratekėjimą į išmetimo sistemą, kur jis akimirksniu išgaruoja ir pasirodo kaip balti dūmai.
Dar rimtesnė gedimo priežastis - pažeista cilindrų galvutės tarpinė. Ši detalė atskiria degimo kameras nuo aušinimo sistemos kanalų. Jei dėl perkaitimo, natūralaus nusidėvėjimo ar nedidelės galvutės deformacijos sandarumas pažeidžiamas, tarp šių dviejų sistemų atsiranda mažytis plyšys. Tuomet į degimo kamerą gali patekti aušinimo skystis arba iš jos - dujos ir slėgis - gali prasiskverbti į aušinimo sistemą. Toks gedimas dažnai pasireiškia baltais dūmais iš išmetimo vamzdžio, sistemingu aušinimo skysčio mažėjimu, padidėjusiu slėgiu aušinimo sistemoje arba alyvos užteršimu aušinimo skysčiu. Tuomet variklio alyva tampa tiršta, rusvai šokoladinės spalvos, primenančios emulsiją.
Antifrizas gali patekti į kolektorių dėl pažeistos cilindro galvutės tarpinės arba, jei cilindro galvutėje yra įtrūkimų, į patį cilindrą. Kai antifrizas patenka į kolektorių, jis sudega kartu su degalų ir oro mišiniu. Antifrizo sudėtyje yra etilenglikolio, kuris degdamas skleidžia baltus dūmus. Ilgesnis antifrizo buvimas degimo kameroje gali sukelti rimtų variklio pažeidimų.
Aušalo protėkis dėl įtrūkimų
Aušinimo skysčio protėkis dažniausiai susidaro dėl įtrūkusios cilindrų galvutės ar netgi variklio bloko. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą. Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus.
Netinkamas degimo procesas
Per didelis kuro kiekis arba netinkamas mišinys
Baltas dūmas taip pat gali rodyti netinkamą degimo procesą. Tai gali būti dėl per didelio kuro kiekio arba netinkamo oro ir kuro mišinio. Dėl sugedusio purkštuko (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai. Dyzelinio variklio įpurškimo siurblio veikimo laikas ir degalų slėgis turi būti tiksliai suderinti.
Netinkamas filtrų ir purkštukų veikimas
Netinkamas filtrų ir purkštukų veikimas gali išprovokuoti baltų dūmų atsiradimą, nes jų pagrindinė užduotis - valyti degalus.
Prastos kokybės kuras
Prastos kokybės benzine su priemaišomis gali būti vandens, kuris žiemą užšąla ir užkemša degalų filtrą. Per didelis sieros kiekis yra dažnas reiškinys „pasenusiame“ benzine. Degimo metu ji virsta sieros dioksidu, kuris, susimaišęs su vandens garais, virsta sieros rūgštimi.
Alyvos degimas
Vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių baltus dūmus, yra alyvos degimas dėl susidėvėjusių O-žiedų arba cilindro galvutės. Kita protėkio priežastis gali būti nesandarūs stūmoklių žiedai arba vožtuvo sandarikliai. Ilgalaikis alyvos degimas ne tik didina jos sąnaudas, bet ir gali pakenkti katalizatoriui bei deguonies jutikliams.
Turbinos gedimai
Neretai būtent turbinos gedimai lemia padidėjusį dūmingumą. Tiesa, nereikėtų pamiršti, jog turbina pati savaime genda retai, o labai dažnai yra kitų gedimų padarinys.
Ką daryti, jeigu dūmų kiekis nemažėja?
Bet kuriuo atveju nuolatinis baltų dūmų pasirodymas kelia susirūpinimą ir reikalauja diagnozės nustatymo ir galbūt remonto, nes kai kurios iš šių problemų gali sukelti rimtų variklio pažeidimų. Paprasčiausias būdas išspręsti šią problemą - vos ją pastebėjus nuvaryti automobilį į artimiausias remonto dirbtuves.
Pirminiai veiksmai pastebėjus problemą
- Pirmiausia - neignoruoti. Jei pastebėjote neįprastai gausų baltų dūmų kiekį, saugiausia būtų sustoti ir išjungti variklį.
- Jeigu aušinimo skysčio temperatūra dar neperžengė normos ribų, galima atsargiai nuvažiuoti iki artimiausio autoserviso.
- Jeigu variklio temperatūra artėja prie perkaitimo ribos, tiesiog sustokite ir išsikvieskite techninę pagalbą.
- Jokiu būdu nereikėtų bandyti atsukti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio. Dėl susidariusio slėgio karštas skystis gali staigiai išsiveržti ir nudeginti rankas, veidą ar kitas kūno dalis.
- Kai tik automobilis atauš, patikrinkite bakelyje esančio aušalo lygį.
- Patikrinkite aušinimo skysčio lygį.
- Patikrinkite alyvą.
- Patikrinkite išmetimo sistemą.
Profesionali diagnostika ir remontas
Dirbtuvėse mechanikai naudoja kompiuterinę diagnostiką, aušinimo skysčio nuotėkio testą, cilindrų slėgio testą ir išmetamųjų dujų analizę. Dėl gedimų gali būti rimtai pažeistas variklis. Kviečiame atvykti į „Autura“ servisą - mūsų specialistai greitai ir tiksliai nustatys gedimą, o jums pateiks aiškų sprendimo planą. Susisiekite su daugiau nei 20 metų darbo patirtį turinčia DIZRIDA automobilių serviso komanda.
Cilindro galvutės tarpinės keitimas
Cilindro galvutės tarpinės keitimas - dažnai nėra pigus procesas. Norint tai atlikti, reikia nuimti galvutę, išardyti vožtuvų mechanizmą, pakeisti pačią tarpinę, nuvalyti ir paruošti sandarinimo paviršius. Daugeliu atvejų būtinos ir naujos tvirtinimo detalės. Po šio darbo taip pat būtina pakeisti variklio alyvą ir išplauti aušinimo sistemą. Bendra tokio remonto kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 500 eurų. Tačiau jei reikia šlifuoti ar net keisti cilindro galvutę, išlaidos gali padvigubėti.
Variklio perkaitimo pasekmės
Perkaitus varikliui, gali deformuotis cilindro galvutė. Tokiais atvejais vien nušlifuoti jos paviršių dažnai nebepakanka. Gali prireikti visiško galvutės keitimo ar net kapitalinio variklio remonto.
Prevencinės priemonės
- Reguliariai atlikite variklio techninę priežiūrą.
- Naudokite aukštos kokybės alyvas. Būtinai įsigykite specifikacijas atitinkančius preparatus iš patikimų tiekėjų.
- Patikrinkite aušinimo sistemą. Patikrinkite antifrizo lygį ir kokybės rodiklį. Tai ne mažiau svarbu nei laiku pakeisti alyvą.
- Lankykitės patikimuose techninės priežiūros centruose.
tags: #balti #dumai #is #duslintuvo