Dyzeliniai automobiliai yra vertinami dėl savo ekonomiškumo ir patvarumo, tačiau jų kuro sistema reikalauja specifinės priežiūros. Nepaisant to, kad visos dyzelių kuro sistemos naudoja kuro baką ir vamzdelius kurui paduoti, jos iš esmės skiriasi dėl gamintojų konkurencijos ir skirtingų techninių sprendimų. Tinkama priežiūra ir kokybiškas kuras yra būtini, norint užtikrinti ilgą ir be sutrikimų automobilio veikimą.
Pagrindinės dyzelino kuro sistemos problemos ir jų priežastys
Daugumą problemų dyzelino kuro sistemoje įtakoja pašaliniai objektai, tokie kaip purvas, mikro dalelės ir vanduo. Šios priemaišos tiesiogiai ar netiesiogiai paveikia kuro sistemos veikimą.
Purvas ir mikro dalelės
Kuras neturėtų turėti visiškai jokių pašalinių "svetimkūnių". Būtent todėl tinkamas dyzelinio kuro laikymas ir transportavimas, perpylimas degalinėse ir į bakus savo reikmėms yra labai svarbus. Priešingu atveju anksčiau ar vėliau atsiras problemų su kuro sistema, kuro siurbliu ar purkštukais.
Vanduo kuro sistemoje
Norint, kad dyzelinis variklis pradėtų streikuoti, užtenka labai mažai vandens kuro sistemoje. Jei kuro sistemoje atsiranda daugiau vandens, su varikliu praktiškai galima atsisveikinti. Vanduo, patenkantis į baką su degalais arba susidarantis kondensacijos būdu iš dalies tuščiame bake, paprastai nusėda į žemiausią kuro sistemos dalį. Šiandieniniai kuro filtrai pakankamai apgalvoti - vandeniui atsidūrus filtre, jis kemšasi ir taip stabdo jo tolesnį patekimą į sistemą, tačiau taip pat trukdo patekti ir kurui. Kadangi drėgmė bake gali užšalti ir patekti į filtrą, vairuotojai žiemos pradžioje turėtų imtis prevencinių priemonių. Žieminis dyzelinas yra sukurtas ne tik taip, kad atlaikytų žemą temperatūrą, bet ir apsaugotų sistemą nuo kondensacijos ir vandens kaupimosi.
Oras kuro sistemoje
Oras, kuris "įstringa" dyzelinių variklių kuro sistemose, yra viena iš pagrindinių variklio neužsivedimo priežasčių. Oras gali patekti į degalų sistemą per vamzdelių sujungimus, praradusius sandarumą, arba per purkštuką, kuris, pavyzdžiui, netinkamai užsidaro. Jei automobiliui trūksta degalų, oras taip pat gali patekti į sistemą. Kaip ir vanduo, oras gali trukdyti nenutrūkstamam degalų srautui iš bako į cilindrus.
Dyzelinio kuro savybės ir problemos šaltuoju metų laiku
Artėjant žiemai, dyzelinių variklių vairuotojai Lietuvoje susiduria su svarbiu sezoniniu perėjimu. Dyzeliniai degalai turi tokią neigiamą savybę - dar palyginti nežemoje temperatūroje pradeda kristalizuotis parafinai, kurie gali užkimšti degalų filtrą, vamzdelius ir sutrikdyti variklio darbą. Štai kodėl žiemą naudojamas kitokių charakteristikų, žemoms temperatūroms pritaikytas dyzelinis kuras. Netinkamo mišinio naudojimas šaltu oru gali užsikimšti degalų filtrą, kristalizuotis parafinas ir sukelti sunkų šaltąjį užvedimą.
Sezoninis dyzelinas
Degalų tiekėjai lapkritį palaipsniui pereina nuo vasarinio dyzelino prie žieminio A0 klasės degalų, o nuo gruodžio 1 d. daugelyje degalinių pradedamas naudoti arktinio lygio dyzelinas (A1 arba A2). Standartinis A0 klasės (EN 590) žieminis dyzelinas paprastai pradedamas pardavinėti nuo lapkričio 1 d. Pagrindinis žieminio dyzelino parametras yra CFPP (šalto filtro užsikimšimo temperatūra), apibrėžianti žemiausią temperatūrą, kurioje degalai gali praeiti pro filtrą be parafino. Žieminis dyzelinas (A0) paprastai išlaiko takumą iki maždaug −20 °C. Kai į baką, kuriame vis dar yra didelis kiekis vasarinio kuro, įpilama žieminio dyzelino, gautas mišinys gali nepasiekti reikiamo našumo žemoje temperatūroje. Ekspertai aiškina, kad parafino kristalai susidaro lengviau, kai sistemoje lieka vasarinio dyzelino. Perėjimas iš rudens į žiemą yra jautriausias laikotarpis dyzeliniams varikliams.
Kuro filtras ir šaltis
Itin jautri dyzelinio automobilio vieta staigiai atšalus yra kuro filtras. Ir visai nesvarbu, ar bake teliūskuoja idealios kokybės žieminis dyzelinas, ar koks abejotinos kokybės kuras. Kuro filtre susikaupia ne tik visokios kietos dalelės, bet ir bake buvęs vanduo. Vandeniui užšalus, kuras niekaip nepateks į variklį. Todėl dar prieš žiemą kuro filtrą tiesiog būtina pakeisti. Jei filtre yra talpykla vandeniui su išsukama anga, susikaupusius nešvarumus ir vandenį automobilių remonto specialistai šaltuoju metų laiku pataria išleisti bent kas kelis mėnesius. Jei norite visuomet būti tikras, kad automobilis nesiožiuos, galite įsigyti ir šildomą filtrą; tokios filtrų versijos gaminamos beveik visiems automobiliams.
Žiemos patarimai dyzeliniams automobiliams
Patarimai dyzelinių automobilių savininkams
Kuro kokybė ir priedai
Pilkite tik kokybišką dyzelinį kurą. Nemažai priedų gamintojų tvirtina, kad jų gaminiai gali išgelbėti net ir dyzelinui pradėjus stingti. Tačiau jei parafinai jau kristalizavosi ir užkimšo kuro sistemos vamzdelius ar kuro filtrą, tuomet misija jau taptų neįmanoma. Tad juos reikėtų pilti į baką kaip prevencinę priemonę dar prieš spustelint dideliems šalčiams, o ne kaip stebuklingą preparatą tada, kai kuras jau nepatenka į variklį. Dauguma takumo pagerinimo priedų ne apsaugo nuo parafinų išsiskyrimo, o modifikuoja parafinų augimą. Susidarantys parafinų kristalai lieka gana maži, kad neužkimštų kuro filtrų ir sistemos vamzdelių. Šių priedų maksimalus efektyvumas pasiekiamas tik tuomet, kai priedai pilami į kurą, kol parafinai nepradėję kristalizuotis. Susikristalizavę parafinai esant žemai temperatūrai jau negali būti panaikinti. Automobilių dalių parduotuvėse ar degalinėse galima nusipirkti įvairiausių gamintojų siūlomų priedų, kurie neleidžia dyzelinui sustingti. Yra prasmės naudoti priedą "antigel", kuris suriša vandenį dyzeliniame kure iki saugios būklės. Ypač naudinga tai žiemą, kai kyla pavojus, kad sušals kuro sistema. Tačiau atskiestam vandeniu ar kuo nors kitu dyzeliniam kurui joks priedas nepadės. Priedas "antigel" sumažina polinkį sustingti (parafinizacija), sumažina kuro sustingimo temperatūrą kartais iki -47°C.
Reikia būti atsargiam ir pasitikėti tik žinomų firmų specializuota produkcija ir atidžiai skaityti instrukciją. Rekomenduojama susipažinti su atsakingų tarnybų skelbiamais duomenimis apie degalų kokybę degalinėse ir įsitikinti, kad jūsų dažniausiai lankoma degalinė nėra įtraukta į jų ataskaitas.
Kuro skiedimas ir netinkami degalai
Viena iš „liaudiškų“ priemonių, siekiant išvengti parafinų kristalizavimosi, yra įpilti į dyzeliną šiek tiek benzino. Toks receptas pateikiamas net ir senesnių dyzelinių automobilių instrukcijose. Teigiama, kad spustelėjus šalčiams į dyzeliną galima įpilti iki dešimties procentų benzino. Išties, tai yra gana efektyvus kovos su dyzelino stingimu būdas. Tačiau ranką prie širdies pridėję taip elgtis visiems nerekomenduotume, ypač naujesnių ir techniškai tobulesnių automobilių šeimininkams. Benzinas akimirksniu džiūsta nuo pirštų, jis džiovina odą ir yra tipinis nuriebalintojas. Tuo tarpu dyzelinas yra riebokas, ant pirštų ar metalo net ir nuvalius skystį lieka riebi plėvelė. Dyzelino tepamosios savybės reikalingos tokiems maitinimo sistemos elementams, kaip kuro siurblys ar purkštukai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros docentas, daktaras Vigilijus Sadauskas teigia, kad nauji, technologiški ir inovatyvūs dyzeliniai motorai gali itin liguistai reaguoti į kuro kokybę. Automobilių remonto dirbtuvių šeimininkas, inžinierius Žydrūnas Janušauskas, rekomenduoja naudoti žibalą. Žibalas yra panašios faktūros kaip ir dyzelinis kuras, turi tepamųjų savybių, tad jei yra kuro užšalimo grėsmė, jį galima atskiesti būtent žibalu. Žinoma, šio skysčio bake neturėtų būti daugiau nei 10 proc. viso kuro kiekio.
Nors oficialios statistikos nėra, Vokietijos automobilininkų klubas teigia, kad per metus būna apie 20 000 atvejų, kai įpilami netinkamos rūšies degalai. Ne tos rūšies degalų įsipilti rizikuojate, jei jūsų asmeninis automobilis turi kitos rūšies variklį nei tarnybinis, esate užimtas ir pavargęs, arba dėl agresyvios degalinių rinkodaros ir įmantrių pavadinimų. Visiems šiems atvejams būdingas vienas dalykas - vairuotojas yra nepakankamai atidus.
Įpyliau dyzelino į benzininį automobilį
Tai ne taip pavojinga, kaip įpilti benzino į dyzelinį automobilį, tačiau tai ir rečiau pasitaiko, nes dyzelino pistoletas platesnis ir sunkiau telpa į benzininio automobilio baką. Tačiau įpylus dyzelinių degalų vietoje benzino, galima rimtai sugadinti katalizinį konverterį ir deguonies jutiklius. Jų remontas kainuos iki 500 EUR. Jei į baką įpylėte tik truputį dyzelino, pastebėsite netipinį variklio "elgesį" - gali sumažėti galia ar pablogėti veikimas.
Įpyliau benzino į dyzelinį automobilį
Deja, tai įvyksta dažniau ir turi rimtesnes pasekmes. Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai labai priklausomi nuo degalų kokybės. Įpylus benzino, gali kilti tikra katastrofa. Dyzelinas turi labai svarbią funkciją - jis ne tik tiekia energiją varikliui, bet ir sutepa įpurškimo siurblį ir injektorius. Benzinas tokių savybių neturi, todėl įpylus jo į dyzelinį automobilį, sutrinka siurblio ir injektorių veikimas, o juos pakeisti yra brangu (gali kainuoti kelis tūkstančius eurų). Be to, su oru susimaišęs benzinas yra degesnis nei dyzelinas, todėl jis taip pat gali sugadinti stūmoklių ir švaistiklių sistemą.
Ką daryti, įpylus ne tos rūšies degalų?
Pirmiausia, vos supratę, kad įpylėte ne tos rūšies degalų, išjunkite variklį. Jei variklis dar nebuvo užvestas, geriausia veikti nedelsiant. Prieš imdamiesi veiksmų, informuokite degalinės darbuotoją apie padėtį. Kai kurios degalinės turi profesionalią įrangą, skirtą išsiurbti netinkamus degalus iš variklio. Primygtinai rekomenduojama nebandyti nuvažiuoti į autoservisą patiems. O jei automobilis dyzelinis, tokia mintis net neturėtų kilti. Įpylę benzino, slėginio uždegimo variklį turinčiu automobiliu nuvažiuosite kelis šimtus kilometrų, tačiau žala bus padaryta vos užvedus variklį. Kadangi dyzeliniai varikliai yra daug patvaresni, jie dažniausiai veikia iki pat pabaigos ir užgesta tik tada, kai žalos nebeįmanoma atitaisyti. Jei į benzininį automobilį įpylėte tik truputį dyzelino, teoriškai galėtumėte nuvažiuoti iki meistro.
Reguliari techninė priežiūra
Laiku keiskite kuro filtrus ir tik kokybiškus. Kuro filtras atsakingas už kuro valymą ir filtravimą. Tačiau, kaip ir kitos automobilio dalys, laikui bėgant jis nusidėvi ir užsikemša nešvarumais. Laiku nepakeitus kuro filtrų galite susidurti su kuro tiekimo sutrikimais, purkštukų, kuro sistemos korozija bei variklio traukos sumažėjimu. Kuro filtrus rekomenduojama keisti prasidedant žiemos sezonui arba nuvažiavus daugiau nei 50 tūkst. kilometrų.
Nauja dyzelinių variklių kuro aparatūra, kai laikomasi elementarių taisyklių (reguliariai keičiami kokybiški filtrai, pilamas kondicinis kuras) gali be problemų dirbti ir 500 tūkstančių kilometrų. Deja, mūsų regione eksploatuojamas transportas turi labai rimtas ridas ir "tamsią praeitį".
Savarankiškai išmontuoti aukšto slėgio degalų pompą (ASDP) arba degalų purkštuvus geriau nesiimti. Tokios detalės reikalauja atidaus elgesio, ir vien technikos išmanymo čia nepakaks. Po nekvalifikuoto surinkimo net geros detalės jau niekada nedirbs, o nupirkti naujas bus brangiau už kokybišką remontą kelis kartus. Jeigu atsarginės dalys perkamos asmeniškai, plunžerius, degalų purkštuvus ir pulverizatorius reikia pirkti tik naujus ir iš žinomų gamintojų. Turint būtinų įgūdžių ir žinių, savarankiškai galite pakeisti plunžerius, purkštuvą arba pulverizatorių, bet paskui būtinai prireiks reguliavimo, kurios neįmanoma atlikti be specialios įrangos. Taigi, sutaupyti tikriausiai nepavyks - teks sumokėti tiek už diagnostiką, tiek už papildomą reguliavimą ir be garantijos.
Variklio alyva
Variklio alyvos dyzeliniams varikliams turi būti kokybiškos ir būtinai sertifikuotos bei pritaikytos dyzeliniams varikliams. Nekokybiška alyva skatina turbinos dėvėjimąsi, veleno dilimą bei yra viena iš padidėjusių degalų sąnaudų priežasčių. Tiesa, net ir aukštos kokybės alyva laikui bėgant praranda fizines savybes ir nebeatlieka savo funkcijų. Jeigu "dyzelinė" alyva benzininiame variklyje didelių bėdų nepridarys, tai "benzininė" gali pražudyti dyzelį. Geriau neeksperimentuoti su nepažįstamomis markėmis, o naudoti žinomų gamintojų nebrangias rūšis, laikantis sezoninių apribojimų. Mineralines alyvas būtina keisti po 5000 kilometrų ridos, o pusiau sintetines ir sintetines po 8000-8500 kilometrų, jeigu tai neprieštarauja variklio gamintojo reikalavimams.
DPF filtras ir oro filtrai
Kietųjų dalelių (DPF) filtras reguliariai išsivalo pats - vykstant regeneracijos procesui. Vis dėlto, kad įvyktų šis veiksmas, automobiliui būtina pasiekti tinkamą darbinę temperatūrą ir nenutrūkstamai važiuoti bent 10-20 km. Taigi, jei automobilį naudojate tik mieste arba trumpiems atstumams ir nepasiekiate didelio greičio, automatiškai DPF filtras neišsivalys. Filtrui neišsivalius, gali tekti atlikti mechaninį filtro valymą automobilių servise.
Oro filtrai yra vieni iš pagrindinių variklio apsaugos mechanizmų. Užsiteršę filtrai lemia sumažėjusį variklio darbo našumą bei padidėjusias degalų sąnaudas. Įprastai filtrus rekomenduojama keisti nuvažiavus 10-15 tūkst. kilometrų.
Variklio pašildymas žiemą
Ši tema kelia daug diskusijų tarp dyzelinių automobilių vairuotojų. Vieni teigia, jog atšalus orams būtina pašildyti variklį, kiti mano, jog ši procedūra nėra reikalinga. Visgi, nieko neprarasite šaltą žiemos rytą variklį šiek tiek pašildę. Šaltis tirština alyvą, ji tampa klampi, todėl gali prasčiau sutepti visas reikiamas automobilio sistemų vietas, ypač važiuojant trumpus atstumus.
Aušinimo skystis
Viena iš priežasčių, kodėl gali užkaisti variklis - pasibaigęs aušinimo skystis. Pastebima, kad kai kurie vairuotojai šį svarbų skystį tiesiog pamiršta. Kokį aušinimo skystį ir kaip dažnai pilti, rasite savo automobilio gamintojo rekomendacijose. Tiesa, siekiant išvengti variklio perkaitimo, taip pat svarbu stebėti prietaisų skydelį.
Vengimas važiuoti apytuščiu baku
Yra vairuotojų, kurie net automobilių prietaisų skydelyje užsidegus degalų lemputei, neskuba važiuoti piltis degalų. Visgi, tokia praktika nėra sveikintina, kadangi važiuojant apytuščiu baku, degalų tiekimo sistema pradeda siurbti kuro nuosėdas iš kuro bako dugno. Dėl šios priežasties, gali užsikimšti degalų filtras, sugesti siurbliai, purkštukai, sumažėti variklio galingumas. Be to, degalų bake esant mažam kuro kiekiui, kyla pavojus, jog degalų siurblys gali susiurbti ne tik ant dugno buvusias šiukšles, bet ir į sistemą gali patekti oras. Jeigu į kuro padavimo sistemą patenka oras, kuro siurblys veikia tuščiai ir gali greitai demonstruoti gedimo simptomus. Kuro siurblį aušina per jį tekantis benzinas, tad jeigu kuro bake nėra benzino arba jo yra labai mažai - nėra benzino, nėra aušinimo.
Ką daryti, užsidegus degalų lemputei?
Kiekvienas vairuotojas su netikėtai užsidegusia degalų bako rezervo lempute yra susidūręs ne vieną kartą. Automobilių gamintojai nurodo, jog degalų lemputė užsidega, kai degalų bake lieka 5-10 litrų degalų. Štai vidutiniai atstumai, kuriuos galite įveikti su populiariais automobiliais Lietuvoje, kai dega degalų lemputė:
- Opel Astra - 69 kilometrai
- Toyota Yaris - 64 kilometrai
- Honda Civic - 69 kilometrai
- Ford Mondeo - 74 kilometrai
- Volkswagen Passat - 79 kilometrai
- Opel Zafira - 58 kilometrai
- Mazda 2 - 63 kilometrai
- Audi A6 - 66 kilometrai
- Fiat Panda - 48 kilometrai
- Audi TT - 48 kilometrai
- Volvo S70 - 40 kilometrų
- Škoda Fabia - 76 kilometrai
- Citroen C4 - 87 kilometrai
Ką daryti, jeigu nerodo galimo nuvažiuojamo atstumo?
Beveik kiekvienas modernesnis automobilis turi indikatorių, kuris nurodo kokį atstumą galite nuvažiuoti su turimu degalų kiekiu. Vis dėlto, nemažai automobilių tiesiog nustoja rodyti šią informaciją. Įprastai, ridos indikatorius nustoja rodyti, kai degalų likutis būna tinkamas nuvažiuoti ne daugiau nei 50 kilometrų.
Kaip pasiekti galutinį tikslą, kai degalų mažai?
Jeigu degalų likutis yra nepaprastai mažas, neturėsite kitos išeities, tik važiuoti ekonomiškai. Sumažinkite automobilio greitį iki 50-60 km/val. ir stenkitės išlaikyti tolygų automobilio važiavimo greitį, vengti staigios akceleracijos ir nuokalnėse tiesiog riedėti žemyn. Taip pat atsižvelkite į variklio sūkius. Tachometro rodyklę rekomenduojama palaikyti ties 1 500 aps/min. padala. Jeigu iki degalinės liko 2 ar 3 kilometrai ir automobilis gali bet kada sustoti - sustokite šalikelėje patys. Šią nedidelę atkarpą galite nueiti pėsčiomis. Neleiskite varikliui užgesti pačiam, nes, kaip ir minėjome anksčiau, vėliau galite susidurti su sunkumais jį užvedant.
Žiemos patarimai dyzeliniams automobiliams
Techninė apžiūra ir taršos kontrolė
Kovo 20-ąją įsigaliojęs Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymas numato panaikinti aplinką teršiančių transporto priemonių techninę apžiūrą - techninės apžiūros dokumentas baigs galioti po 48 valandų nuo sprendimo surašymo momento. Pirmieji automobilių taršos kontrolės reidai bus prevencinio pobūdžio ir planuojami nuo balandžio mėnesio. Jų metu bus tikrinama stabdomų automobilių tarša, bet vairuotojams nebus taikoma administracinė atsakomybė.
Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę ir palyginti tai su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas. Į kolbą patekus išmetamųjų dujų išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, daroma išvada, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir taršus.
Maistinis aliejus ir tarša
Visuomenėje pasklido maistinio aliejaus kvapas dėl patarimų pilti jį į dyzelinių automobilių bakus, siekiant išvengti techninės apžiūros praradimo dėl viršytų taršos normų. Ekspertai ramina, kad aliejaus lentynose nepritrūks, mat jo naudojimas turi mažai ką bendro su mažesne tarša. Aplinkosaugininkai ir techninės apžiūros stoties specialistai matuoja ne dyzelinių automobilių CO2 taršą, o dūmingumą, t. y. kietąsias daleles. Šiuo atveju dūmingumui aliejaus naudojimas įtakos neturi. Tiesą sakant, su aliejumi galima tik sugadinti variklį, ypač jei jis yra naujas, šiuolaikinis. Besibaiminantiems dėl aplinkosaugininkų reidų ir savo automobilių išmetamos taršos vertėtų vykti ne į parduotuvę įsigyti aliejaus, bet į autoservisą, ten būtų galima nustatyti tikrąją problemos priežastį.
Nuo „Euro 5“ standarto įvedimo, kai kuro aparatūra tapo preciziškai tiksli, biodyzelinas, t. y. iš aliejaus išgautas metilo esteris, nes aliejus tėra žaliava, net specialiai pagamintas kaip priedas mineraliniam dyzelinui, laikomas motorui pavojingu. Neatsitiktinai ant degalų bako dangtelio klijuojamas perspėjimas „No biodiesel“, o grynas biodyzelinas gali būti naudojamas tik tam pritaikytuose varikliuose. Sumažinti dyzelinių variklių poveikį aplinkai įmanoma naudojant vadinamąjį antrosios kartos biodyzeliną arba hidrintą augalinį aliejų, žymimą akronimu HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil). Palyginti su iškastinės kilmės dyzelinu, tokiu biodyzelinu varomi automobiliai į aplinką išmeta iki 90 proc. mažiau CO2, 30 proc. mažiau kietųjų dalelių ir 9 proc. mažiau NOx. VILNIUS TECH universiteto mokslininkų atlikti eksperimentai liudija, kad net vienas bakas tokių degalų turi įtakos taršos matavimų rezultatams.
tags: #bakelis #dyzeliniu #automobiliu