Bagažinių turgūs Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja vadinamieji bagažinių turgūs - renginiai, įkvėpti Vakarų Europos tradicijų. Tai unikalios rinkos formos, kur privatūs asmenys susirenka parduoti nereikalingus, tačiau dar vertingus daiktus tiesiai iš savo automobilio bagažinės.

Bagažinių turgų konceptas ir nauda

Bagažinių turgus yra rinkos forma, kurioje privatūs asmenys susirenka parduoti savo namų ūkio ir sodo prekes. Tai itin patrauklu žmonėms, kurie nori ne tik parduoti daiktus, bet ir praleisti laiką neformalioje, draugiškoje atmosferoje.

Tvarumas ir bendruomenės kūrimas

Mokslininkai mano, kad perteklinis namų ūkio daiktų kaitaliojimas ir pardavimas yra būtinas, nes tai sumažina atliekų šalinimo išlaidas, taip pat sukuria bendruomenę, kurioje klesti taupumas, verslumas ir bendravimas. Bagažinių turgus skatina tvarumą, suteikdamas galimybę daiktams įgauti antrą gyvenimą. Tai puikus būdas prisidėti prie atliekų mažinimo ir vartojimo kultūros keitimo. Pavyzdžiui, „Aukselių“ turgelio organizatorė Auksė įvardijo, kad vėliavėlės aplink aikštę buvo pagamintos moters rankomis iš senų audinio skiaučių, o stendo užrašas - iš šašlykams naudotų pagalių.

Nauda pardavėjams ir pirkėjams

Pardavėjams tai puiki galimybė lengvai ir greitai parduoti nereikalingus daiktus, be jokių papildomų pastangų, nes nereikia nuomotis vietos ar kurti sudėtingos ekspozicijos. Pirkėjams - tai galimybė rasti unikalių daiktų už priimtiną kainą. Daugelis prekybininkų prisipažįsta, kad neatvažiavo į turgelį uždirbti - tiesiog gaila išmesti daiktus, tad už juos pasiūlo sumokėti simbolinius 1-3 eurus.

„Aukselių“ bagažinių turgelis: nuo Palangos iki Žibininkų

Vienas iš pavyzdžių - „Aukselių“ turgelis, kurį Palangoje 2014 metais įkūrė dvi aktyvios moterys - Auksė Kontrimienė ir Auksė Buteikienė. Jos buvo pirmosios mamos Lietuvoje, kaip fiziniai asmenys, surengusios bagažinių turgelį (iki tol tai darė tik viena Kauno įmonė).

Pradžia ir plėtra

„Aukselių“ turgelis iš pradžių rengtas kartą per mėnesį, vėliau - dukart, galiausiai - kiekvieną savaitgalį. Toje vietoje, Palangos Taikos gatvėje, turgelis sėkmingai išdirbo 6 metus, kartais susirinkdavo ir iki 100 automobilių. Čia buvo suformuota bendruomenė.

Persikėlimas į Žibininkus

Nuo liepos 3-iosios bagažinių turgelis persikėlė į Žibininkus - prie pramogų komplekso HBH Kretingos rajone, apie 9 km nuo buvusios įprastos vietos. 50 arų paskirtoje teritorijoje galėtų sutilpti apie 100 prekybininkų. Palangos Taikos gatvėje bagažinių turgelio prekybininkai veiklą pradėdavo nuo ryto ir mokėdavo 7 eurus, o dabar moka 5 ir bagažinių turtą atveria šeštadieniais bei sekmadieniais popiet - nuo 13 valandos. Nuolaidos taikomos tam, kad prekybininkai greičiau priprastų prie naujos prekybos vietos. Prekiauti galima iki išnaktų. Kai kurie prekiautojai norėtų, kad turgelis veiktų ištisus metus, tačiau, Auksės nuomone, žiemą reikia ilsėtis ir kaupti daiktus. „Aukselių“ turgelis dirba 5-6 mėnesius.

„Aukselių“ turgelio vizija

Organizatorės siekia, kad turgelis taptų ne tik prekybos, bet ir laisvalaikio praleidimo forma, puoselėjant tvarumą. Jų tikslas - kad žmonės, atvykstantys prekiauti, žiūrėtų į tai kaip į pramogą. Jei atvažiuojama su visa šeima, vyras su vaikais galėtų nueiti į žaidimų aikšteles, išsimaudyti, papietauti. Įrengta keletas hamakų, šalia veikia žvėrynas. Turgelyje nepageidaujami prekiaujantys naujomis prekėmis ar dėvėtais drabužiais urmu. Siekiama, kad naujos prekės sudarytų tik apie 10 proc. visų prekybininko prekių. Norima pritraukti į turgelį kuo daugiau amatininkų, antikvaro mylėtojų, kolekcininkų. „Aukselių“ turgelio pavadinimas gimė iš idėjos, kad kiekvienas iš čia gali išsinešti šiokį tokį „aukso“ atradimą.

Prekių asortimentas ir prekybininkų patirtys

Bagažinių turguje galima rasti pačių įvairiausių daiktų - tikrai kiekvienas atras kažką naudingo ar įdomaus. Čia siūlomi drabužiai ir avalynė, tiek nauji, tiek dėvėti, tačiau visada kokybiški ir puikios būklės. Galima atrasti unikalių interjero detalių - senovinių paveikslų, dekoracijų ar net retų indų, kurie suteiks namams ypatingą charakterį. Knygų, vinilinių plokštelių ar žaislų pasirinkimas taip pat stebina - tai tikri praeities lobiai, kurie laukia naujų šeimininkų. Elektronikos mėgėjams siūloma plati įrankių ir prietaisų gama už prieinamą kainą, o sporto ir laisvalaikio entuziastai ras dviračius, kamuolius, palapines ir kitą reikalingą įrangą.

Unikalūs radiniai ir sėkmingi pardavimai

Paklausta apie įspūdingiausius matytus eksponatus, Auksė įvardijo antikvarinio pobūdžio muzikos instrumentus, kardus, senas maldaknyges. Yra buvę vienkartinių atvejų, kai per dieną pardavė nereikalingų daiktų už 900 eurų. Žmonės kartais nustemba, surinkę ir 100 eurų, sakydami, kad buvo pasiruošę viską išmesti į konteinerį, o uždirbo ir gali nusipirkti naują daiktą. Itin perkamos būna knygos.

Prekybininkų istorijos

• Gediminas iš Radviliškio pardavinėjo porcelianines grožybes, dauguma jų atvežtos iš Švedijos. Carinę Rusiją menanti pieštukinė, pagaminta iš juodo stiklo, įkainota 300 eurų, latviška porcelianinė peleninė - 250 eurų. Metalinės miniatiūrinės XIX a. piniginės, skirtos sidabriniams susidėti, - apie 40-60 eurų. Jis paminėjo, kad Vilniuje per pusdienį suprekiavo už 500 eurų.
• Pirmą kartą „Aukselių“ turgelyje apsilankiusi Monika iš Plungės pardavinėjo savo, mamos ir draugės drabužius, senelio fotoaparatus, senovinį mikroskopą, muzikos instrumentą, namų kino įrangą su „filmukais“. Taip pat ir jos tėčio gaminamus vėjo suktukus, kuriuos jis penkerius metus pardavinėjo Rietavo turguje po 12-17 eurų. Monika kainas nustatė „iš dangaus“ - už vienus fotoaparatus prašė 15 eurų, su trikoju pardavė už 50 eurų, namų kinas - 10-15 eurų.
• Palangiškiai Lina su Vaidu veža naujus ir naudotus daiktus - baldus, dviračius, pinigines, žaislus ir t.t. - iš Vokietijos. Lietuvoje jau rekonstruotos antikvarinės konsolės, staliuko, krėslų kaina perkopia 100 eurų. Itin paklausūs dviračiai, kainuojantys ir 350, ir 550 eurų. Jie jau dešimt metų prekiauja turguose - Rietavo, Dituvos. Vasarą, atostogų metu, vyksta į Vokietiją, prisiperka visko ir parduoda Lietuvoje. Jų savaitgalinė prekyba turguje - ne pagrindinė veikla, jie darbuojasi valstybės tarnyboje. Kartą jie pardavė 7 dviračius per dieną. Lina prisipažįsta ne tik prekiaujanti, bet ir vis kažką turguje iš kitų nusiperkanti: „Koks turgus, jei ko nenusipirksi.“

Kūrybiškumas ir amatai

Į „Aukselių“ turgelį norima pritraukti kuo daugiau amatininkų, antikvaro mylėtojų, kolekcininkų. Pavyzdžiui, apsilankė amatininkai, kurie iš vaško gamino statulėles, muilus. Buvo ir veltų šlepečių, rankų darbo dėžučių. Prekybininkas Marius kūrė išskirtines dekoracijas iš medžio, geležies ir akmens. Zita kuria tvarius daiktus savo rankomis: siuva rankines, sukneles, staltieses iš medžiagų, kurios iki tol buvo maišai, užuolaidos ar tiesiog drabužiai. Tokia veikla skatina žmones kurti ir prisidėti prie gamtos tausojimo. Vietinių prekybininkų nedaug, atvyksta ir iš Mažeikių, Plungės - visos Lietuvos. Būna, kad žmonės atvažiuoja savaitgaliui paatostogauti ir atsiveža nereikalingų daiktų į turgelį parduoti. Apsilanko bagažinių turguose ir „aukso grynuolių“ ieškantys kolekcionieriai.

Tradiciniai turgūs ir jų iššūkiai Telšių apskrityje

Telšių centrinės turgavietės, vadinamos „didžiuoju turgumi“, teritorijos būklė buvo vertinama kritiškai. Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Žebrauskas pastebėjo, kad „ko gero, baisesnės turgaus teritorijos Lietuvoje neteko matyti“. Jo nuomone, turgavietės būklė yra skurdi tiek vidaus teritorijoje, tiek prieigose, ir joje nebuvo atlikta jokių investicijų.

Problemos ir galimi sprendimai

Centrinės turgavietės savininkai yra du fiziniai asmenys, kurie su Nacionaline žemės tarnyba yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Miesto tvarkymo komisija siūlė centrinės turgavietės klausimą spręsti iš esmės: peržiūrėti nuomos sutartis bei įsipareigojimus. Rima Vaitonienė svarstė, kad turgavietės būklė šiandien tokia dėl to, kad ją valdo privatūs asmenys: „Nededami investicijų, naudojasi tik tomis pajamomis, nes žino, kad tai laikina. Reikia turėti proto, kad tokie objektai neatsidurtų privačių asmenų patikėjimo teise valdyti.“

Savivaldybės veiksmai ir savininkų pozicija

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Adomaitis teigė, kad Miesto tvarkymo komisijos pasiūlytos rekomendacijos yra įgyvendinamos. Savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl higienos reikalavimų atitikimo turgavietėje, esančioje Tryškių g., Telšiuose. Iš tarnybos gautos išvados, kad turgavietė atitinka visas reikiamas higienos normas. Administracija taip pat kreipėsi į Telšių miesto seniūniją dėl patrauklesnės turgavietės aplinkos užtikrinimo, nurodydama tinkamai prižiūrėti seniūnijai priklausančią aplinką aplink turgavietę.

Viena iš turgavietės savininkų, Laima Strazdauskienė, nurodė, kad 2008 metais buvo įrengti nauji mėsos, žuvies ir pieno paviljonai, tuometinių investicijų suma siekė apie 50 tūkst. litų. Verslininkė teigė, kad turgus vyksta tik kartą per savaitę, todėl sunku sukaupti lėšų didesnėms investicijoms, juo labiau, kad mokesčiai už žemę šoktelėjo vos ne dešimteriopai. Esą pajamų iš šio verslo nėra tiek daug, kad būtų galima planuoti didesnes investicijas. Pavyzdžiui, vien teritorijoje pakloti naują asfalto dangą kainuotų apie 200 tūkst. eurų. L. Strazdauskienė nesutiko su A. Žebrausko teiginiu apie blogą turgavietės būklę, pabrėždama, kad jų turgavietė yra viena iš tvarkingiausių, nors ir nesilygina su didžiųjų miestų turgavietėmis. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kainos turgavietėje išlieka mažos, praktiškai nepasikeitė nuo 2015 m., kai litas buvo keičiamas į eurus.

Moters teigimu, puolimo dėl centrinės turgavietės teritorijos iš valdžios galimai sulaukė po to, kai sukilo mažojo turgelio prekybininkai. Jie greitai neteks galimybės prekiauti senojoje prekyvietėje ir turės kraustytis į šalia įrengtą naują turgavietę. Tačiau į ją bus įleidžiami ne visi - joje prekiauti negalės drabužius, avalynę pardavinėjantys asmenys. Esą valdžia pastariesiems pažadėjo surasti kitą vietą, bet to nepadarė, tad dabar susirūpino centrine turgaviete ir ėmė joje „statyti“ paviljonus. L. Strazdauskienė aiškino, kad prekybininkai pas juos neis, nors jiems ir buvo siūlyta ateiti prekiauti kasdien. Jie nori prekybą vykdyti miesto centre.

tags: #bagaziniu #turgus #telsiu #apskrityje