2026 metais šalies žemėlapyje užfiksuotos 27 vadinamosios juodosios dėmės. Ir nors šis skaičius yra dešimtadaliu mažesnis nei pernai, inžinerinių problemų ir neatsakingo vairuotojų elgesio derinys toliau reikalauja aukų. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad vienos didžiausių grėsmių išlieka nesaugūs kairieji posūkiai bei netinkamai apšviestos pėsčiųjų perėjos. Nesikeičianti nelaimių geografija ir šimtai nukentėjusiųjų Viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (TKA) specialistų surinkti duomenys atskleidžia realią eismo įvykių kainą.
Nuo kairiųjų posūkių iki kruopščiai apšviestų perėjų: per 2026 metus pavojingiausiuose ruožuose įvyko 122 įskaitinės avarijos, kurių metu žuvo 3 asmenys, o dar 162 eismo dalyviai patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Juodąja dėme oficialiai laikomas toks kelio ruožas ar sankryža, kur per ketverius metus įvyksta bent keturios įskaitinės avarijos, pasibaigusios eismo dalyvių žūtimi arba sužeidimais. Išsamus vertinimas atskleidžia nerimą keliančią tendenciją - daugiau nei pusė, net 15 juodųjų dėmių, išliko tose pačiose vietose kaip ir praėjusiais metais. Tai akivaizdus įrodymas, kad kai kurios infrastruktūros problemos yra įsisenėjusios ir reikalauja neatidėliotinų inžinerinių sprendimų.
- Sudėtingiausia situacija fiksuojama magistraliniuose keliuose, kur aptikta 14 tokių zonų. Krašto keliuose nustatytos devynios, o rajoniniuose - keturios avaringos vietos. Labiausiai išsiskiria magistralinis kelias A12 Tauragės mieste, kur viename ruože susitelkė net trys juodosios dėmės.
- Nagrinėjant avarijų priežastis, išryškėja pasikartojantys kelių infrastruktūros trūkumai: kairiojo posūkio manevras bei perėjos, kurios kerta daugiau nei dvi eismo juostas, neturi kryptinio apšvietimo ar saugos salelių. Dažnai avarijas išprovokuoja ir nepakankamai aiškiai paženklintas eismo dalyvių pirmumas sankryžose.
- „Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau kiekviena likusi juodoji dėmė žemėlapyje yra signalas, kad toje vietoje žmonės vis dar susiduria su pernelyg didele rizika.“
Be infrastruktūros problemų didžiausia rizika išlieka dėl vairuotojų elgesio: net 26 proc. visų avarijų juos susidaro dėl kairiojo posūkio manevro. Avarijose taip pat svarstytina, kad pėsčiųjų perėjos be optimaliai apšvietimo sudaro didelę pavojų, o pirmumo taisyklių nesilaikymas sankryžose neretai lemia nelaimes.
Infrastruktūros rekonstrukcija ir tikslai
Siekiant iš esmės pakeisti situaciją, valstybė planuoja imtis kompleksinių priemonių. Pavojingiausiose vietose ketinama optimizuoti šviesoforų fazes, o esant galimybei - rekonstruoti avaringas sankryžas į žiedines. Pėsčiųjų saugumui užtikrinti bus diegiamas kryptinis apšvietimas, įrengiamos saugos salelės bei ryškinamas horizontalusis ženklinimas, kuris aiškiai nurodytų pėsčiųjų ir dviratininkų pirmumą. „Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau kiekviena likusi juodoji dėmė žemėlapyje yra signalas, kad toje vietoje žmonės vis dar susiduria su pernelyg didele rizika. Todėl ši Vyriausybė kryptingai dirba mažindama avaringiausias vietas ir tvarkydama nesaugias pėsčiųjų perėjas, kuriose nelaimės kartojasi metų metus. Mūsų tikslas - sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių šalies keliuose“, - teigia susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Vairuotojų amžiaus įtaka avaringumui
Išvesdami statistinį vaizdą apie amžių ir avaringumą, 4 metų trukmės „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad didžiausias avarijų dažnis yra tarp vairuotojų, neturinčių ilgos patirties. Jauni vairuotojai (iki 25 metų) dažnai sukelia avarijas, o tarp 18-20 metų vairuotojų avarijų dažnis siekia 18-19 procentų. Vėliau rizika mažėja apie 25-uosius metus, o vyresniesiems vairuotojams pasitaiko rečiau. Tačiau vyresni nei 75 metų vairuotojai sudaro tik apie 3 procentus draudimą turinčiųjų, o jų avaringumas panašus į jaunųjų sukeliamą riziką; augantis amžius susijęs su didesne žalų verte. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vyresni vairuotojai dažnai moka vairuoti senesnius automobilius, o jų techninė apžiūra atliekama kas dvejus metus, kas gali būti per ilgai. Vyriausybė svarsto specialiuosius trumpus mokymus brandesnio amžiaus asmenims, kad jie galėtų atnaujinti įgūdžius ir saugiai dalyvauti eisme, kai reakcija yra šiek tiek kitokia.
Kita eismo dalyvių įtaka
2023 m. 43 % visų žuvusiųjų sudarė pažeidžiami eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai). Pėstieji vyresnio amžiaus - 65+ - sudarė reikšmingą dalį žuvusiųjų (40 % visų žuvusių pėsčiųjų, 2020-2023). Dviratininkų žuvusiųjų skaičius taip pat įspėja - nors metų bėgyje žuvusiųjų skaičius sumažėdavo, kasmet sužeidžiami dviratininkai didėja. Paspirtukininkų įvykiai taip pat kelia nerimą, nors jų žuvusiųjų skaičius buvo mažesnis nei pėstieji. Be to, didžiausia rizika likti gyvam kelyje - tai šoninis smūgis, kur šoninės smūgio atvejai dažnai nepavyksta apsaugoti net ir prisisegus diržą, todėl labai svarbu laikytis saugos įpročių ir naudoti visą saugos komplektą.
Infrastruktūros ir žala ekonomikai
2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 įvykio, kai žuvo žmogus, siekė 544 798 €, o dėl sunkiai sužeisto - 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto - 5 243 €. Iš viso tai sudaro apie 139,89 mln. eurų. Eismo įvykiai dažnai yra susiję su žmogaus amžiumi ir sveikata, tačiau didelę įtaką daro ir automobilio techninė būklė bei užtikrinta saugos sistema. Vyresni vairuotojai dažnai vairuoja senesnius automobilius, kuriems techninė apžiūra atliekama kas dvejus metus, o tai gali padidinti avaringumą. Taip pat per paskutinius metus pastebimas stiprus ryšys tarp keleivių saugumo ir vairuojančių asmenų pastiprinimo, todėl rekomenduojama investuoti į kasko draudimą ir papildomas apsaugas, kad sužalojimų rizika būtų sumažinta, o finansinės pasekmės - kompensuotos.
Visuotinis saugumas ir švietimas
Keliaujantys vairuotojai ir keleiviai turėtų prisisegti saugos diržus visose situacijose. Kaip teigia ekspertai, net nedideli greičiai gali būti mirtini be diržo; o pažeidimai gali įvykti šoniniu smūgiu metu. Saugos diržai sumažina mirties riziką 3-4 kartus, o oro pagalvės yra papildomas apsaugos sluoksnis, bet net jos negali apsaugoti nuo visų traumų. Todėl rekomenduojama laikytis visų saugos priemonių ir užtikrinti, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, su pakankama oro pagalvių gausa ir geromis saugos priemonėmis.
Can I Get a PTSD Payout After a Car Accident? | Attorney911
Taip pat rekomenduojama įvertinti savo kelionės rizikas, planuojant maršrutą ir įsitikinant, kad automobilis yra tinkamai paruoštas kelionei. Turint omenyje, kad eismo įvykiai gali įvykti bet kada, svarbu žinoti, ką aiškiai daryti avarijos metu ir kaip teisingai išlaikyti stabilumą bei apsaugoti save bei kitus keleivius.
| Rūšis | Skenavimas | Rizika | Rekomendacijos |
|---|---|---|---|
| Kairiojo posūkio manevras | Didesnė | Avarijų dalis | Optimizuoti šviesoforus, ženklinimą |
| Pėsčiųjų perėjos | Ne optimalus apšvietimas | Avarijų rizika | Kryptinis apšvietimas, salelės |
| Sankryžos su daugiau nei dviem juostomis | Vidutinė-aukšta | Avarijų rizika | Pėsčiųjų saugumas, ženklinimas |
Europos Komisija pabrėžia, kad vairavimas yra aktyvus dalyvavimas socialiniame gyvenime ir turi būti skatinamas atsakingai bei saugiai. Vizija 0 tikslai - iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - pasiekti, kad eisme nebūtų nė vieno žuvusio eismo dalyvio. Tačiau iki šiol svarbiausia - išlaikyti vairuotojų sąmoningumą ir įsigyti tinkamas apsaugos priemones, kurių dėka galime sumažinti aukų skaičių ateityje.
Išvada
Rekomenduojama įsigyti patikimas transporto priemones, atidžiai vertinti jų saugumo reikalavimus, įvertinti oro pagalvių gausą ir diržų įtempimą. Visada prisisegti diržą, teisingai sėdėti, laikytis pirmumo taisyklių, būti matomiems ir naudoti atšvaitus. Net ir šiuolaikinėje infrastruktūroje įvykiai gali kilti: dėmesingumas ir nuoseklus saugumo laikymasis išlieka pagrindiniai veiksniai, kurie gelbsti gyvybes.