Pirmoji pagalba ir veiksmai po eismo įvykio

Keliuose daugėjant automobilių, neišvengiamai nutinka avarijos ir kiti nelaimingi atsitikimai. Dažnai laiku suteikta net ir nedidelė pagalba gali išgelbėti žmogaus gyvybę arba apsaugoti jį nuo invalidumo. Pirmosios pagalbos veiksmai visada turi būti logiški ir daromi ramiai, nesikarščiuojant - tai svarbiausia sąlyga, leidžianti incidento ar avarijos atveju kiekvienam iš mūsų padaryti eilę dalykų, kad padėtumėte net jei ir neturime gelbėtojui reikiamo pasirengimo.

Pirmieji veiksmai įvykus avarijai

Pastebėjus incidentą ir sustojus prie įvykio vietos, specialistai pataria atsargiai prieiti prie automobilio, kuris pateko į avariją. Jeigu automobilis dar veikia, išjunkite jo variklį ir, jei įmanoma, įspėkite kitus eismo dalyvius. Neleiskite niekam rūkyti - nuo sutrenkimų gali būti degalų nuotėkis arba jų garavimas. Tuoj po pirminės įvykio apžiūros išsiaiškinkite, ar kas nors iškvietė gelbėtojus - jeigu to niekas nepadarė, tai pirmutinis dalykas, kurį turite atlikti.

Prieš skambindami nepamirškite suskaičiuoti nukentėjusiųjų žmonių kiekį ir įvertinkite jų pirminę būklę - tai naudinga informacija gelbėtojams. Be to, reikės kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą - tai nulems, kaip greitai jus suras avarinės tarnybos. Tolesni veiksmai turi būti labai argumentuoti.

Kaip elgtis su nukentėjusiaisiais?

Siūloma nejudinti nukentėjusių, esančių automobilyje, nebent jiems grėstų tolimesnis pavojus. Nežinant sužeidimo laipsnio, galima dar labiau pakenkti. Jeigu avarijoje sužeistas motociklininkas, nenuimkite jo šalmo, nebent tai būtų būtina.

Atminkite, kad nukentėjęs gali būti patyręs šoką. Jokiu būdu neduokite jiems nieko nei valgyti, nei gerti. Tačiau juos galima apkloti ar kitaip pridengti - nukentėjęs žmogus turi jaustis šiltai ir, jei įmanoma, patogiai. Venkite nereikalingo judėjimo ir streso - labai svarbu nuraminti nukentėjusius, jog situacija yra valdoma ir jūs jų nepaliksite vienų, kol neatvažiuos gelbėtojai.

Tuo pačiu nepamirškite, jog pro šalį važiuojantys automobiliai kelia pavojų ne tik jums, bet ir avarijoje nukentėjusiems žmonėms - pažymėkite incidento vietą kelių eismo taisyklėse numatytais ženklais ir padėdami nukentėjusiems nesukurkite papildomo pavojaus kitoms avarijoms.

Kvėpavimo takų patikra ir dirbtinis kvėpavimas

Jeigu nukentėję nejuda, pabandykite išgauti reakciją užduodami klausimą ir švelniai papurtydami už pečių. Patikrinkite kvėpavimo takus - jie turi būti laisvi ir atviri. Uždėkite vieną ranką ant kaktos, du pirštus padėkite po smakru ir švelniai palenkite galvą atgal. Kvėpavimas turi būti normalus arba su laiku nusistovėti. Jei kvėpavimo takai yra atviri, patikrinkite kvėpavimą iki 10 sekundžių.

Jei nukentėjęs yra iškritęs iš automobilio ir be sąmonės, bet kvėpuoja, paguldykite jį į atsigavimo poziciją, kol atvažiuos greitoji pagalba. Jei sužeistieji normaliai nekvėpuoja, turi būti panaudotas dirbtinis kvėpavimas ir dirbtinis širdies masažas - tai padeda palaikyti kraujo cirkuliaciją.

Jeigu matote, kad sužeistasis nekvėpuoja ilgiau nei 10 sekundžių, jį reikia guldyti ant nugaros virš kieto pagrindo, atlaisvinti kvėpavimo takus ir dirbtiniu būdu su burna du kartus įpūsti oro į plaučius. Pūtimas turi trukti vieną sekundę (naudokite švelnų pūtimą mažam vaikui).

Po to, padėkite abu delnus ant krūtinės vidurio ir paspauskite žemyn 4-5 cm (spaudimo dažnumas turėtų būti lygus apie 100 kartų per minutę). Vaikui naudokite vieną delną. Vieno ciklo metu reiktų paspausti apie 15 kartų.

Kraujavimo stabdymas ir nudegimų gydymas

Jeigu nukentėję kraujuoja, pirmiausiai patikrinkite, ar nieko nėra žaizdoje, pavyzdžiui, stiklo. Jei nieko nėra įstrigusio, tvirtai žaizdą apriškite. Nespauskite žaizdos vidurio - aptverkite ją iš abiejų pusių. Uždėkite tamponą ant žaizdos ir pritvirtinkite jį tvarsčiu ar audeklo juosta. Naudokite švariausią prieinamą medžiagą.

Jei kraujuojanti žaizda yra rankoje, bet ranka nelūžusi, pakelkite ją iki širdies lygio, kad sumažėtų kraujavimo srovė. Kraujo cirkuliacijos suvaržymas ilgesniam laikui gali sukelti ilgalaikes traumas.

Jeigu pastebite nudegimą, pabandykite jį atvėsinti, panardinant į švarų, šaltą vandenį ar panašų netoksinį skystį mažiausiai 10 minučių. Nemėginkite pašalinti ko nors, kas yra prikibęs prie žaizdos.

Kelyje su savimi visada turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę - jos gali prireikti gelbstint, jei ir ne jūsų, tai kitų eismo įvykio dalyvių gyvybes.

Automobilinė trauma ir jos pasekmės

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Vilniaus skyriaus vedėjas ir teismo medicinos ekspertas Tadas Bimba aiškina, kad automobilinė trauma - tai visuma kūno sužalojimų, kuriuos avarijos metu patiria pėsčiasis, automobilio vairuotojas ir keleiviai. Pavojingiausios ir daugiausia sužalojimų atneša tos avarijos, kai automobilis ar sunkusis transportas partrenkia žmogų. „Automobilio salone išgyventi yra daugiau šansų, nes saugo oro pagalvės ir panašiai“, - priduria T. Bimba.

Automobilinių traumų padarymo būdai

Teismo medicinos ekspertas išskiria penkis automobilinių traumų padarymo būdus:

• Kai automobilis susiduria su pėsčiuoju;
• Kai jį pervažiuoja ratu ar ratais;
• Kai asmuo sužalojamas automobilio viduje;
• Kai asmuo iškrenta iš automobilio;
• Kai pėsčiasis prispaudžiamas automobiliu.

Pėsčiųjų traumos

„Automobiliui susidūrus su pėsčiuoju, visų pirma, būna pirminis kontaktas - smūgis. Čia labai svarbus dalykas yra greitis - kuo jis didesnis, tuo sužalojimai didesni. Jei avarijoje dalyvauja lengvasis automobilis, kūnas dažniausiai krinta ant variklio dangčio. Trečia fazė - kūno nubloškimas ant kelio dangos, taip pat patiriamas dar vienas smūgis. Na, o paskutinė fazė - čiuožimas dangos paviršiumi, tai jau būtų kūno paviršiaus trintis į kietą paviršių. Antros fazės nebūna, kai avarijoje dalyvauja sunkvežimis ar autobusas. Jų priekiai lygūs, todėl kūnas ne užkrinta ant automobilio, o yra nubloškiamas“, - lrt.lt sakė T. Bimba.

Priklausomai nuo lengvojo automobilio bamperio aukščio, dažniausiai traumuojamos blauzdos ir keliai. „Kas vyksta smūgio metu? Blauzdose būna poodinės kraujosruvos, randam riebalinio audinio sutraiškymą. Dažnai būna kaulų lūžių, jei bamperis aukštesnis - šlaunies, kelio srityje. Žinoma, odoje gali likti žymių, priklausomai nuo to, kokiu kampu partrenkiamas žmogus, ar yra tarp lempų grotelės ir pan. Jei smūgis stiprus, pirmos fazės metu būna bendras kūno sukrėtimas, gali būti įvairių vidaus organų kraujosruvų“, - aiškina ekspertas.

Jei smūgį patiria užpakalinė kūno dalis, kūnas persilenkia, gali atsirasti kaklo lūžių - vadinamasis „botago kirčio“ sindromas (kai galva priverstinai maksimaliai atlošiama ir nulenkiamas). Antroje fazėje, pasak T. Bimbos, kai kūnas užmetamas ant variklio dangčio, taip pat patiriamas smūgis - dažniausiai kenčia galva ir krūtinės ląsta, trenkiantis į variklio dangtį ar statramsčius.

„Būna kraujosruvų, odoje gali būti žaizdų, kaukolės lūžių, gali lūžti šonkauliai. Jei kūnas trenkiasi į stiklą, gali būti pjautinių žaizdų veide, plaštakose, kitose vietose, kurių nedengia drabužiai. Trečios fazės metu kūnas nubloškiamas ant grindinio ir patiriamas dar vienas smūgis. Kenčia galva, dažnai traumuojamos galūnės, atsiranda kaukolės lūžių, dažnai gali būti sužalojamos smegenys, išsilieti kraujas. Taip pat lūžta galūnių kaulai, dažniausiai - dilbių. Kūnas vartosi, todėl gali būti daug visokių sužalojimų ir žaizdų. Po nubloškimo žmogus čiuožia dangos paviršiumi, todėl patiriami platūs nubrozdinimai, plėštinės žaizdos“, - vardijo T. Bimba.

Sunkiasvoris automobilis, pasak teismo medicinos eksperto, iškart nubloškia kūną ant grindinio ir dažniausiai dar pervažiuoja jį ratais. Tuomet viskas priklauso nuo to, kokia kūno vieta bus pervažiuota - tai gali būti galva, krūtinės ląsta, dubens sritis, kojos. „Kai kūnas pervažiuojamas sunkiasvorio transporto, jis traiškomas. Jei pervažiuojama galva, gali būti plėštinių žaizdų, daugiaskeveldrinių kaukolės skliauto pamato lūžių, gali būti sutraiškomos smegenys. Mirtis tada įvyksta akimirksniu. Jei pervažiuojama krūtinės ląsta, lūžta šonkauliai, nuo spaudimo gali būti suplėšyti plaučiai, širdis. Neretai kūnas sumalamas taip, kad krūtinės ląstos organai atsiranda pilvo ertmėje. Pervažiavus dubenį, patiriami dubens žiedo kaulų lūžiai, gali būti stambių kraujagyslių pažeidimų“, - tęsia teismo medicinos ekspertas.

Kartais nutinka ir taip, kad pervažiuotas kūnas dar užsikabina už automobilio dugno, todėl jis yra velkamas. Tokiu atveju kūno paviršuje būna plačių nubrozdinimų. „Apskritai kalbant, jei kūną partrenkia dideliu greičiu važiuojantis sunkvežimis, šansų išgyventi yra labai mažai“, - priduria T. Bimba.

Sužalojimai automobilio salone ir saugos priemonių svarba

T. Bimba aiškina, kad visuomet svarbu segėti saugos diržą, kad vairuotojas ar keleiviai neiškristų iš automobilio. „Susidūrus su kitu automobiliu ar nejudančiu objektu, pavyzdžiui, medžiu, ar kai automobilis verčiasi, daug šansų, kad kūnas išlėks iš automobilio, jei asmuo nebus prisisegęs diržo. Tuomet kūnas trenkiasi į automobilio detales, vėliau - į kelio dangą ar gruntą. Maža to, jį dar gali prispausti automobilis. Tuomet patiriama daugybė sužalojimų“, - perspėja teismo medicinos ekspertas.

Vis dėlto, pasak T. Bimbos, esant automobilio viduje yra daugiau šansų išlikti gyvam nei tuomet, kai esi partrenkiamas. „Dabar automobiliai turi diržus, oro pagalves, kitus saugos elementus. Stebiu, kaip išbandomi automobiliai, bet viskas priklauso nuo greičio ir vairavimo kultūros. Gamintojai stengiasi apsaugoti žmones, bet jie niekaip negali paveikti žmogaus psichikos. Yra didelis skirtumas, ar tave partrenks automobilis, važiuodamas 50 km/val greičiu, ar 90 km/val. Atsakomybė čia tenka ir pėstiesiems, ar jie saugo save, ar vaikšto su atšvaitais ir žibintais, eina per perėjas“, - aiškino T. Bimba.

Pavojingiausi eismo įvykiai ir jų pasekmės

Smūgis kaktomuša, grandininis automobilių virtinės susidūrimas ar nuslydęs ir apsivertęs automobilis - kokie eismo įvykiai patys pavojingiausi vairuotojų bei keleivių gyvybei? Vienas iš jų - automobilio smūgis į nejudančią kliūtį. „Susiduriant su kitu automobiliu, smūgio jėgos tenka ir kitam automobiliui. O atsitrenkus į medį, stulpą ar sieną, visa energija tenka vieno automobilio deformacijai. Ta jėga tuomet tenka automobiliui ir keleiviams“, - tvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko.

Ypač skaudžius padarinius sukelia ir susidūrimas kaktomuša. Taip pat labai skaudūs avarijos padariniai, kai lengvasis automobilis susiduria su stambių gabaritų, didelės masės transporto priemone, tarkime, sunkvežimiu ar autobusu, sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas profesorius Edgaras Sokolovskis.

Yra manančių, kad saugos diržai ar oro pagalvės tokiu atveju gali ir pakenkti. Tarkime, esant nedideliam smūgiui išsiskleidusi oro pagalvė vaikui ar trapesnius kaulus turinčiam senyvo amžiaus žmogui gali sulaužyti veido ar krūtinės kaulus. Tačiau žinovai sako, kad tokie atvejai - išimtys. Visgi oro pagalvės ir saugos diržai tikrai sumažina mirtinų smūgių tikimybę. Būti prisisegus ypač svarbu, kai automobilis verčiasi. Automobiliui susidūrus su kliūtimi ar vairuotojui praradus budrumą, nuo kelio nulėkusi transporto priemonė dažnai verčiasi net kelis kartus. Ekspertai sako, kad vertimosi atveju pavojingiausia vieta automobilio salone - priekinė keleivio sėdynė.

Avarijų ilgalaikės pasekmės

Kiekvienas eismo įvykis unikalus, tačiau galime apibendrinti ilgalaikes avarijos pasekmes:

• Fiziniai sužalojimai: Sunkių sužalojimų atveju žmogus gali patirti ilgalaikes pasekmes - nuolat varginantys galūnių, stuburo skausmai, judėjimo apribojimai, laikina ar net nuolatinė negalia. Fiziniai sužalojimai gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus fiziniam funkcionavimui ir gyvenimo kokybei.
• Psichologinės pasekmės: Avarija gali sukelti emocinę ir psichologinę traumą. Po avarijos žmogus gali patirti posttrauminį streso sutrikimą, depresiją, nerimą ar kitas psichologines problemas. Tai gali turėti įtakos emocinei sveikatai, santykiams, socialinei integracijai ir gyvenimo džiaugsmui.
• Socioekonominės pasekmės: Ilgalaikiai sužalojimai gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Gydyti ir reabilituoti sužalojimus gali reikalauti didelių medicinos išlaidų. Tai gali sukelti finansinius sunkumus ir poveikį gyvenimo kokybei.
• Pokyčiai gyvenimo kokybėje: Ilgalaikės avarijos pasekmės gali keisti žmogaus kasdienį gyvenimą ir jo įprastą veiklą. Priklausomai nuo sužalojimo, žmogus gali prarasti savarankiškumą, tapti priklausomu nuo kitų asmenų pagalbos kasdieninėje veikloje. Tai neabejotinai turėtų įtakos socialinei ir asmeninei gyvenimo sferai.

Keliaukite visada prisisegę saugos diržus. Geriausia taisyklė, kurios turi laikytis vairuotojas - automobilis nepajuda tol, kol nors vienas keleivis yra neprisisegęs.

Teisinė atsakomybė ir veiksmai po avarijos

Transporto avarijų teisinė atsakomybė apima visą spektrą juridinių pasekmių, kurios kyla asmeniui ar įmonei, sukėlusiai ar dalyvavusiai eismo įvykyje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, ji gali būti civilinė, administracinė arba net baudžiamoji, priklausomai nuo įvykio aplinkybių, padarytos žalos dydžio ir kaltės laipsnio.

Atsakomybės tipai

• Civilinė atsakomybė - tai pareiga atlyginti dėl eismo įvykio padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Dažniausiai tai apima apgadintų transporto priemonių remontą, medicinines išlaidas nukentėjusiųjų gydymui, prarastas pajamas ir net moralinę žalą. Lietuvoje privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD) yra skirtas apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir užtikrinti žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, jei avarijos kaltininkas neturi pakankamai lėšų.
• Administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, dėl kurių įvyko avarija. Tai gali būti baudos, vairuotojo pažymėjimo atėmimas ar kitos administracinės sankcijos. Pavyzdžiui, viršijus greitį, nepraleidus kito automobilio ar nesilaikant saugaus atstumo.
• Baudžiamoji atsakomybė taikoma daug retesniais ir sunkesniais atvejais, kai dėl avarijos metu padarytų veiksmų nukentėję asmenys patiria sunkių sužalojimų arba žūsta.

Teisingi veiksmai iš karto po avarijos

Teisingi veiksmai iš karto po avarijos gali turėti lemiamą reikšmę tolimesniam žalos atlyginimo procesui ir jūsų teisinei padėčiai:

• Saugumas pirmiausia: Įjunkite avarinį signalą, užsidėkite saugos liemenę ir pastatykite įspėjamąjį trikampį.
• Patikrinkite sužeistuosius: Įvertinkite, ar eismo įvykyje yra nukentėjusiųjų. Jei taip, nedelsdami suteikite pirmąją pagalbą ir iškvieskite greitąją medicinos pagalbą bei policiją (bendruoju pagalbos numeriu 112).
• Nekeiskite įvykio vietos: Išskyrus atvejus, kai būtina atlaisvinti eismą ir niekas nebuvo sužeistas (pildant eismo įvykio deklaraciją).
• Rinkite informaciją: Užsirašykite kitų avarijos dalyvių vardus, pavardes, adresus, telefono numerius, transporto priemonių markes, modelius, valstybinius numerius, draudimo poliso numerius ir draudimo bendrovių pavadinimus.
• Fotografuokite: Padarykite kuo daugiau nuotraukų iš skirtingų kampų - apgadintos transporto priemonės, įvykio vieta, kelio ženklai, stabdymo žymės, aplinkos detalės.

Jei avarija nedidelė, nėra sužeistųjų ir visi avarijos dalyviai sutaria dėl kaltės, galite pildyti bendrą eismo įvykio deklaraciją (Europos eismo įvykio deklaraciją). Atidžiai perskaitykite ir užpildykite visus laukelius. Nepamirškite pažymėti tų langelių, kurie atspindi įvykio aplinkybes. Deklaracija turi būti pasirašyta abiejų pusių. Apie įvykį nedelsdami praneškite savo draudimo bendrovei. Padarykite tai kuo greičiau, kad nepraleistumėte nustatytų terminų. Pateikite visą surinktą informaciją ir nuotraukas.

LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo dep. direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžia, kad įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų: nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai (išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina), imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems. Po eismo įvykio negalima vartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.

Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai). Visi eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.

Transporto įmonių atsakomybė

Įmonėms, turinčioms transporto priemonių parką, transporto avarijų teisinė atsakomybė įgyja papildomų niuansų. Jei įmonės darbuotojas sukelia avariją vairuodamas įmonės transporto priemonę darbo metu, atsakomybė gali tekti ir įmonei. Be to, įmonės privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos, o vairuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir laikytųsi visų saugos reikalavimų. Netinkama transporto priemonių priežiūra ar nepakankamas vairuotojų mokymas gali tapti pagrindu papildomai įmonės atsakomybei.

Keleivių vežimo taisyklės ir atsakomybė

Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), vairuotojai yra teisiškai atsakingi už keleivių saugumo užtikrinimą. Vaikai iki 135 cm ūgio turi sėdėti patvirtintoje vaikų saugos kėdutėje, atitinkančioje jų amžių ir dydį. 135-150 cm ūgio asmenys gali naudoti įprastą saugos diržą, tačiau rekomenduojama naudoti paaukštintą sėdynę. Visi keleiviai, tiek priekyje, tiek gale, privalo segėti saugos diržus, jei jie yra.

Vairuotojas negali vežti daugiau žmonių, nei leidžiama transporto priemonės registracijos dokumentuose. Jei keleiviai vairuojant trikdo vairavimą arba kelia pavojų, vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę. Keleiviai krovininėse transporto priemonėse gali būti vežami tik tuo atveju, jei yra tinkamos sėdynės ir saugos sistemos.

Jei avarijos metu sužalojamas keleivis ir pažeidžiamos saugos taisyklės (pvz., neprisisegus saugos diržo, netinkamas transportavimas), vairuotojas gali būti laikomas iš dalies arba visiškai atsakingu.

Kompensacijos už žalą gavimas

Norėdami pradėti ieškoti kompensacijos dėl žalos po automobilio avarijos, surinkite visą reikiamą dokumentaciją, kuri palaikys jūsų reikalavimą. Tai apima medicininius įrašus, remonto įvertinimus, policijos ataskaitas, liudininkų pareiškimus ir bet kokius kitus įrodymus, kurie gali sustiprinti jūsų bylą. Labai svarbu dokumentuoti jūsų sužalojimų mastą, žalą jūsų transporto priemonei ir bet kokius kitus nuostolius, kuriuos patyrėte dėl avarijos.

Ieškant kompensacijos svarbu bendrauti su įsitrauktomis draudimo bendrovėmis, pateikiant jiems reikiamą dokumentaciją ir informaciją apie avariją. Būkite pasiruošę deryboms ir žinokite savo valstijos įstatymus, susijusius su kaltės ir kompensacijos nustatymu automobilių avarijose. Jei per derybas nepavyksta pasiekti susitarimo, galbūt turėsite apsvarstyti bylą pateikiant ieškinį dėl žalos atgavimo.

Kaltininko draudimo bendrovė privalo atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas, žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą...

tags: #avarijos #zaizdos #zmogui